Virkečių šeima medaus mėnesį iškeitė į įkvepiančių istorijų apie Kauno herojus kūrimą | Kas vyksta Kaune

Virkečių šeima medaus mėnesį iškeitė į įkvepiančių istorijų apie Kauno herojus kūrimą

R. Tenio nuotr.

Kauniečių Evaldo ir Aistės Virkečių šeima savo medaus mėnesį egzotiškoje šalyje iškeitė į Lietuvos šimtmečio minėjimui skirtą projektą – „Kasdieniai šimtmečio herojai”. Jo metu sukūrė tris trumpametražius filmus apie Kaunui ir valstybei kuriančius kauniečius. Apie šiuos herojus iki šiol nebuvo plačiai žinoma, tad viešame, penktadienį Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje vykusiame pristatyme, dauguma su jais susipažino pirmą kartą. 

Kaip pasakojo projekto idėjos autorius ir vykdytojas E. Virketis, mintis įamžinti Kauno šviesuolius kilo susidomėjus projektu „Iniciatyvos Kaunui”, kur miestiečiai raginti siūlyti idėjas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Iš čia E. Virketis išrinko kelis kauniečius, kurių įdomios, įkvepiančios istorijos sudėtos į tris trumpametražius filmus. Apie 30 proc. pasakojimo sudaro informacija apie herojų veiklą, likusi dalis – apie asmenybę.

Projekto „Kasdieniai šimtmečio herojai“ rengėjai: E. ir A. Virkečiai./R. Tenio nuotr.

Medaus mėnuo – su Kauno herojais

E. Virketis atviravo jau seniai norėjęs atskleisti ir didesnei auditorijai pristatyti įdomias Kauno asmenybes, tik vis nepasitaikydavo progos, o šįkart galimybės nenorėjo praleisti. „Trumpuose video atskleidžiu žmones, savo nuoširdžiais darbais garsinančius Lietuvą, tai tikri grynuoliai, verti didžiausios pagarbos”, – kalbėjo E. Virketis, pridūręs, kad herojai buvo kuklūs ir prakilnios dvasios.

Projekto kūrybininkė A. Virketė nustebino pasakojimo metu tik tarp kitko paminėdama faktą, kad rudenį susituokusi Virkečių pora, savo medaus mėnesį praleido ne šiltuosiuose kraštuose kopinėdama medų, o baigdama kurtį šį Kauno herojų projektą. „Kai ruošėmės projektui nežinojome, kad mūsų laukia vestuvės, tačiau šis darbas mus taip suvienijo, kad sukūrėme šeimą ir, galima sakyti, savo medaus mėnesį egzotiškoje šalyje iškeitėme į kūrybinį darbą Kaune, su įkvepiančiomis asmenybėmis”, – atviravo projekto kūrybininkė.

Muzikantų šeima namuose laiko 100 instrumentų

Pirma projekto istorija – apie fotepijonų retauratorę, derintoją Aušrą Mozūraitytę ir tris jos sūnus: Motiejų, Benediktą ir Mykolą Bazarus. Tai muzikantų šeima, restauruojanti instrumentus. „Jų istorija apie pianiną „Birutė” – tarpukario laikų instrumentą, tokių Lietuvoje vos du pagaminti. Šeimos sumanymas šimtmečio minėjimui – savo rankomis restauruoti šį instrumentą ir padovanoti kultūrinei įstaigai, kurioje žmonės rinktųsi šimtmečio minėjimų metu, juo gėrėtųsi, džiaugtųsi, didžiuotųsi, jog tai lietuvių kūrinys”, – aiškino E. Virketis.

Projekto rengėjai pasakojo patys daug gavę iš herojų. „Pas Bazarus apsilankę namuose kaskart būdavome nuoširdžiai pasitikti, pavaišinami arbata ar vakariene. Gėrėdavomės jų darbu, trijų brolių skirtingais instrumentais atliekama muzika. Kitą kartą aplankius pasitikdavo šventa tyla, nors namai 1 tūkst. kv. m, o juose 100 instrumentų, bet šeima moka dirbti tyloje, susikaupę. Girdisi tik derinami klavišai, išbandomos stygos, tykus meistravimas”, – komentavo projekto sumanytojas.

ASU profesorius A. S. Tamošiūnas./R. Tenio nuotr.

Išveisė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio gėlę

Antra istorija apie Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Simą Gliožerį ir Alfonsą Sigitą Tamošiūną. Jau 40 metų gėlių selekcijos srityje dirbantys kolegos išvedė daugiau kaip keturiasdešimt originalių augalų veislių. Neseniai pradžiugino ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta gėlių rūšimi. „Jų gėlės ruošiamos didžiajai rinkai, kaip viliasi patys profesoriai, gal po kelerių metų nuvykę į Ameriką jų gėles atrasime ten ir džiaugsimės, kad tai iš Lietuvos kilusi rūšis. Jiedu neturi laiko atostogoms, kasdien patys laisto gėles, prižiūri, tikrina, kryžmina, tai nuolatinis procesas, negali praleisti nei dienos neužėję į laboratoriją, šiltnamį. Ir taip 40 metų!”, – pasakojo A. Virketė.

Beje, profesoriai sukurtas gėles yra pavadinę Lietuvos didikų vardais, tarkim „Karalienė Morta”, „Karalienė Barbora”, „Alma” ir kt.

A. S. Tamošiūnas renginio metu intrigavo, kad Lietuvos šimtmečiui pažymėti skirtos gėlės ne tik žiedai, bet ir lapai labai dekoratyvūs, margaspalviai. „Negirdėjome, nei, kad japonai, nei, kad amerikiečiai būtų išveisę tokio pobūdžio augalą, manome, kad juos aplenkėme bent porą žingsnių. Tikimės, kad Lietuvos gėlė pasklis po pasaulį. Priklausome tai kategorijai vyrų, kurie į gražią gėlę, dailią moterį, tekantį vandenį ir degantį laužą gali žiūrėti begalę laiko”, – šypsodamasis kalbėjo A. S. Tamošiūnas.

KAVB vyr. bibliotekininkas, istorikas A. Surblys./R. Tenio nuotr.

Šimtas tarpukario asmenybių

Trečia istorija pasakoja apie Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininką, istoriką Alvydą Surblį, besidomintį tarpukario asmenybėmis, reklama, karikatūromis, verslu, kitomis gyvenimo sritimis, sudarančios laikinosios sostinės kultūros paveldą. Jis su kolektyvu ruošia parodą apie įsimintinas tarpukario asmenybes – „100 iškilių tarpukario asmenybių Kaunui ir Lietuvai”.

„Tarpukaris – Kauno aukso amžius su laikinąja sostine”, – renginio metu komentavo herojus A. Surblys. Jis atskleidė kelias asmenybes iš ekonomikos srities, esančias jo parodoje – broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai, Martynas Yčas ir kt.

„Šiuo metu, kai Kaunas tvarkosi, tai itin aktuali tema, nes tarpukariu Kaunas irgi tvarkėsi, buvo pasiekęs pažangių laimėjimų versle bei pramonėje. A. Surblys daugybę metų dirba altruistiškai, skrupulingai, tai kelia susižavėjimą”, – pastebėjo A. Virketė.

Projekto kūrybininkė A. Virketė./R. Tenio nuotr.

Kaunas – unikalių asmenybių miestas

Projekto kūrybininkė Aistė Virketė pasakojo, kad Kaune gyvena daugybė asmenybių, vertų pagarbos ir susižavėjimo, žmonių, kurie kasdien dirba kasdienius darbus nuoširdžiai. „Kasryt eidama į darbą matau gatvės šlavėją, kuri skrupulingai, iki kiekvieno milimetro surenka šiukšles, sutvarko aplinką. Ji jaučia stiprią pareigą, didžiuojasi savo darbu, įdomu, kas ją taip įkvepia kasdien preciziškai stengtis? Kita išskirtinė kaunietė – ledų pardavėja prie Kauno valstybinio muzikinio teatro, kiekvieną vasarą ten leidžianti, ji tapo miesto simboliu, tarsi bėgančio laiko kamera, kuri mato pokyčius ir sukaupia savy. Išties, Kaune tiek daug įdomių žmonių!”, – stebėjosi A. Virketė.

Siekia įkvėpti

Projekto rengėjai tikisi, kad trumpametražių filmų herojai įkvėps kitus kauniečius, dirbančius vardan Lietuvos, savo miesto Kauno, geresnės aplinkos, ateities.

Dar vienas viešas projekto „Kasdieniai šimtmečio herojai” pristatymas vyks lapkričio 22 d., 18 val., kino centre „Romuva“. Po jo projekto partneris portalas „Kas vyksta Kaune” pasidalins video su skaitytojais.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA