Per ateinančius 10 metų Europos Komisija galėtų imtis iniciatyvos kasmet po 1 val. trumpinti darbo savaitę, sako „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jis teigė, kad dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos tokios tendencijos ateityje bus neišvengiamos ir leis gyventojams daugiau laiko skirti laisvalaikiui, saviugdai, šeimai.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas neprieštaravo, kad trumpesnė darbo savaitė gali būti gera idėja, tačiau pastebėjo, kad praeityje panašios prognozės neišsipildė.
„Buvo daug revoliucijų ir pažadų, bet žmonės susiranda kitus darbus. Jei anksčiau pramonėje dirbdavo, tai dabar paslaugų sektoriuje, kuriame dažnai dirba netgi ilgiau – šeštadieniais, sekmadieniais“, – sakė jis.
Šias mintimis ekonomistai dėstė „DELFI TV Gyvai“ transliacijoje, kurioje aptartos populiariausios iniciatyvai „Idėja Lietuvai“ pateiktos idėjos ekonomikos srityje.
Mažinti darbo dienos trukmę
Aptartos idėjos trumpinti darbo dieną autorė teigia, kad taip bedarbiams atsirastų darbo, dirbantiems palengvėtų, atsirastų galimybių kultūriniam gyvenimui, mokslui ir t.t.
N. Mačiulis priminė, kad garsus britų ekonomistas Johnas Maynardas Keynesas dar 1933 metais prognozavo, kad trumpesnė darbo savaitė yra tai, kuo mėgausis jo kartos anūkai.
„Tai mes jau turėtume pradėti mėgautis. Tuomet jis prognozavo, kad darbo savaitė truks 15 val. – ne maždaug 38 val., kaip yra dabar.
Tačiau sakyčiau, kad pasiūlyta idėja yra netgi neišvengiama tendencija ateityje. Matysime daugelio sričių automatizaciją, daug efektyviau atliekamas užduotis, galimybę save realizuoti nebūnant fiziškai kažkur darbo vietoje. Vienintelis niuansas, kad jei viena valstybė nuspręstų darbo savaitę nustatyti 25 val., o ne 40 val., tada iškart prarastų konkurencingumą“, – svarstė ekonomistas.
Dėl to, jo manymu, tokios iniciatyvos galėtų imtis Europos Komisija, kuri bendras taisykles nustatytų visoms Bendrijos narėms.
Draudimus pakeisti leidimais
Šiuo metu daugiausiai pritarimo balsų ekonomikos srityje iniciatyvoje „Idėja Lietuvai“ yra gavusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno idėja visus draudimus pakeisti leidimais.
Jos esmė tokia, kad žmogus galėtų tiesiog pradėti vieną ar kitą veiklą ir jam nereikėtų prieš tai prašyti leidimo, o draudimo užsiimti ta veikla sulauktų tik tuo atveju, jei ką nors pažeistų.
N. Mačiulis komentavo, kad tai skamba labai patraukliai, bet iš tiesų yra tiesus kelia į chaosą ir sukurtų labai daug labai didelių problemų labai greitai.
„Įsivaizduokime, kad leidžiame be jokių leidimų teikti maistą į darželius kokiai nors įmonei. Tai tada uždraustume tik tada, kai apsinuodys vaikai darželyje ir bus koks nors salmoneliozės protrūkis?
Arba leidžiame statyti daugiabutį Nidos kopose. Tai tada jeigu jau pastatys, uždrausime. Arba leidžiame suteikinėti greitus kreditus vaikams ar negalią turintiems asmenims… Negalima pereiti nuo veikiančios priežiūros sistemos, normalios reguliacinės aplinkos prie visiško chaoso“, – sakė jis.
Tokio požiūrio laikėsi ir Ž. Mauricas, kurio manymu, tam tikrų taisyklių reikia.
„Būtų gerai, kad tos taisyklės gimtų ne politikų galvose, o ateitų iš visuomenės. Pavyzdžiui, visuomenė susitaria, kad triukšmauti po 22 val. yra negerai, nes trukdome vienas kitam. Tai tampa taisykle – draudimu. Aišku, tas galbūt korumpuotų biurokratų nuleidžiamas neaiškias taisykles galima būtų pakeisti“, – sakė jis.
N. Mačiulis dar pridūrė, kad draudimai ir taisyklės kuriamos blogiems žmonėms ir blogoms įmonėms, kurios yra linkusios piktnaudžiauti.
„Svarbiausia nesukurti perteklinio biurokratinio aparato, kuris apsunkintų gyvenimą, ekonominę veiklą visiems kitiems“, – sakė jis.
Mažiausi mokesčiai pasaulyje
Dar viena populiari idėja, kurią pasiūlė rašytojas Andrius Užkalnis – mažiausi mokesčiai pasaulyje. Jis tvirtina, kad į biudžetą surinksime ne mažiau, o daugiau lėšų, nes visi registruos verslus ir persikels į Lietuvą.
Ž. Mauricas sutiko, kad teoriškai tai yra teisinga idėja Lietuvai, todėl, kad kuo mažesnė valstybė, tuo joje turėtų būti mažesni mokesčiai.
„Įsivaizduokime, kad Europos Sąjungoje yra tik dvi valstybės: Vokietija ir Lietuva. Jei Lietuva dėl mažų mokesčių privilioja tik 1 proc. įmonių iš Vokietijos (kurios BPV 100 kartų didesnis), tai Lietuvoje įmonių skaičius išauga dvigubai.
Mažos valstybės turi parazituoti tų didžiųjų valstybių sąskaita. Pavyzdžiui, Airija parazituoja Jungtinės Karalystės sąskaita, Liuksemburgas, Olandija, Šveicarija – tai šalys, kurios turi mažus mokesčius, turi gerą aplinką ir gauna vertės iš didžiųjų valstybių, kurių įmonės ir net fiziniai asmenys perkelia savo verslus ar pinigus pas juos“, – aiškino jis.
Tačiau N. Mačiulis atsakė, kad Lietuvai mažų mokesčių valstybe reikėjo tapti prieš 27 metus, tuomet kopijuoti Airijos sėkmės istoriją.
„Tada vyko kova dėl tarptautinių organizacijų. Nereikėtų įsivaizduoti, kad pelno mokesčio lengvatų suteikimas jau automatiškai garantuoja, kad į Lietuvą persikels būstinės. Yra daug kitų dalykų: biurokratinė našta, korupcija, politinės aplinkos stabilumas, prognozuojamumas (galbūt šiemet viena Vyriausybė sumažins, o kitais metais kita padidins)“, – sakė jis.
„Litcoin“ arba kriptolito valiuta
Tarp „Idėja Lietuvai“ pasiūlymų pakankamai populiari „Litcoin“ arba kriptolito valiuta. Siūloma šia valiuta mokėti pensijas, pašalpas, bedarbio išmokas, įvairias kompensacijas, kurios mokamos iš valstybės, savivaldybių, „Sodros“ biudžetų.
N. Mačiulis komentavo, kad idėja pensijas mokėti iš oro išties yra labai patraukli.
„Visi šie pirminiai kriptovaliutų siūlymai (angl. initial coin offering, ICO), kuriuos dabar matome, iš esmės pardavinėja tokią svajonę. Jie sako, kad sukurs „žetonus“, už jų ateityje turbūt bus kažkoks vertės kūrimas – pirkite.
Dėl to matome, kad Kinijos centrinis bankas įvertino, jog 90 proc. visų ICO yra visiška ir akivaizdi apgavystė, noras išvilioti pinigus ir juos uždraudė. JAV dar iš anksčiau reikalauja parodyti, iš kur gaunami pinigai, kam jie bus naudojami, t.y. tokie patys reikalavimai kaip ir pirminiam viešam siūlymui parduodant akcijas.
Mes vis dar tikime, kad ICO gali būti kažkoks naujas XXI amžiaus stebuklas, kuris sukurs turtą iš oro, bet taip nėra. Keli pavyzdžiai ir Lietuvoje jau parodė, kad tai išties yra oportunizmas, nedaugelis išleistų „žetonų“ ir už jų slypinti „blockchain“ (decentralizuotos viešos transakcijų saugojimo sistemos) technologija leis kurti pridėtinę vertę“, – sakė ekonomistas.
Savo ruožtu Ž. Mauricas priminė, kad dabartinė rezervų sistema irgi kurta pereinant nuo aukso standarto.
„Vienoms šalims sekėsi geriau, kitoms – blogiau. Kol kas kriptovaliutos yra laisvo kapitalizmo stadijoje. Manau, kad žaisti su valstybinio masto problemomis, pavyzdžiui, mokėti pensijas, dar ankstoka.
Prancūzai XVIII amžiuje bandė įvesti popierinę valiutą, bet tai baigėsi visišku fiasko. Vėliau didžioji dalis šalių tai padarė, atrišo ją nuo aukso ir dabar ją naudojame, kaip esame įpratę. Tačiau tam reikia ir laiko, ir institucinės paramos“, – sakė jis.
Visuomenė be grynųjų
Dar viena įdomi idėja – visuomenė be grynųjų pinigų. Jos autorius teigia, kad grynieji yra didelės šešėlinės ekonomikos priežastis, tad apribojus atsiskaitymus jais, atsirastų daugiau skaidrumo.
Ž. Mauricas sakė, kad grynieji yra tik priemonė ir jų apribojimas šešėlio visiškai nepanaikintų, bet kažkokį poveikį turėtų.
„Galime rasti įvairių kitų būdų, pavyzdžiui, atsiskaityti užsienio valiuta. Jei labai didelis noras yra, tai jo nesustabdysi“, – sakė jis.
N. Mačiulis teigė, kad gyventojams, visų pirma, turėtų būti patogu atsiskaityti kitomis priemonėmis.
„Turi būti aplinka, kad žmogus nenorėtų vengti mokesčių. Pavyzdžiui, Švedija nedrausdama grynųjų pinigų, juos jau beveik visiškai išgyvendino. Dabar prognozuojama, kad iki 2025 metų grynųjų pinigų nebeliks apyvartoje. Ten visur galima atsiskaityti mokėjimo kortele“, – sakė jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
