Kad atliekų deginimas Kaune leis atpiginti šilumą, patinka ne visiems: pateikė dezinformaciją – Kas vyksta Kaune

Kad atliekų deginimas Kaune leis atpiginti šilumą, patinka ne visiems: pateikė dezinformaciją

Vykstant diskusijoms dėl prognozuojamo degintinų atliekų Lietuvoje kiekio, viešojoje erdvėje skelbiama ir klaidinanti informacija. Mokslininkų atliekamos studijos, už kurias sumoka suinteresuoti verslininkai, yra vienas iš būdų formuoti nuomonę, tačiau Seimo Energetikos komisijos nariai nusprendė pasitikėti Aplinkos ir Ūkio ministerijų išvadomis. Komisijai prognozes dėl degintinų atliekų kiekių ministerijos turėtų pateikti po mėnesio.

[galerija kiek=”4″]

Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ ketvirtadienį patvirtino Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys, maždaug po mėnesio iš Aplinkos ir Ūkio ministerijų turėtų būti gauti oficialūs atsakymai dėl prognozuojamų degintinų atliekų kiekio Lietuvoje. Tuomet komisija vėl rinksis į posėdį ir aptars ministerijų pateiktas išvadas.

„Mes (Seimo Energetikos komisijos nariai – Red.) nesame visažiniai. Mums neaišku dėl degintinų atliekų prognozių, nes yra atlikta daug skirtingų studijų, tyrimų, jų išvados skiriasi, todėl norime oficialių atsakymų“, – teigia V. Poderys.

Viešame posėdyje – ir verslininkai

Trečiadienį Energetikos komisija rinkosi į posėdį, kuriame buvo aptariama Vilniuje ir Kaune planuojamų statyti kogeneracinių jėgainių projektų eiga. Į posėdį taip pat susirinko ir energetikos sektoriuje dirbantys verslininkai, o apie minėtų projektų eigą visus informavo UAB „Lietuvos energija“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis.

Anot V. Poderio, komisijos pirmininko, posėdyje įsiplieskė diskusija dėl degintinų atliekų kiekio – ar jo pakaks planuojamoms kogeneracinėms jėgainėms Lietuvoje.

„Lietuvos energijos“ tvirtinimu, šių atliekų bus surenkama pakankamai, o oponentai iš privačių biokurą deginančių jėgainių tvirtina priešingai. Oponentai sunerimę, nes, pradėjus veikti kogeneracinėms jėgainėms, rinkai bus pasiūlyta šiluma mažesne kaina, todėl konkurencija taps dar įtemptesnė.

„Lietuvos energija“ prognozuoja, kad 2020 m. apie 0,54 mln. tonų tik deginti tinkamų komunalinių atliekų susidarys vien Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiuose, todėl jų bus pakankamai. Taip pat kogeneracinėse jėgainėje galimas ir pramoninių atliekų bei vandenvalos dumblo panaudojimas – jas galės naudoti Kauno kogeneracinė jėgainė, o dabar kaip kurą jau naudoja Klaipėdos jėgainė.

Teko paneigti informaciją

Atliekų deginimo jėgainėms oponuojantys lobistai, siekdami formuoti sau palankią nuomonę, pasinaudoja galimybe savo lėšomis užsakyti mokslininkų atliekamas studijas. Dažniausiai jos „užsakomos“ vieninteliu tikslu – mokslininkų lūpomis patvirtinti sau palankius teiginius, kurie ne visada atitinka realybę.

Dėl vienos tokios studijos, kuria siekta išsiaiškini degintinų atliekų prognozes, kilo skandalas Kauno technologijos universitete (KTU). O jos išvadas pasiskubinusiai paskelbti naujienų agentūrai teko paneigti išplatintą informaciją.

Paaiškėjo, jog minėtą studiją atliko KTU Aplinkosaugos technologijų katedra, o tyrimui vadovavo docentas Dainius Matuzevičius. Buvo viešai paskelbta informacija, jog studija atskleidė galimą degintinų atliekų trūkumą, esą po 2030 m. bendras jų kiekis Lietuvoje optimistiniu variantu sieks 433 tūkst. tonų per metus, kai trys kogeneracinės jėgainės Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune iš viso turės 615 tūkst. tonų tokių atliekų deginimo pajėgumus.

Negana to, ir apie patį Seimo posėdį tyrimo užsakovai žiniasklaidoje paskelbė klaidinančią informaciją. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atstovės duomenimis, informacija pateikta visiškai neteisinga, apie galimai egzistuojančią KTU studiją žino tik keli asmenys, o pats Seimo posėdis buvo rengtas visai kitu tikslu, nei skelbta.

„Prognozės – nedėkingas dalykas“

Naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ D. Matuzevičius sakė, jog „rengiant studiją buvo remtasi gyventojų skaičiaus kitimo prognoze, taip pat BVP kitimu“. Tačiau, anot docento, jis nėra įsitikinęs, kad iš principo degintinų atliekų pritruks.

„Tyrime išdėstyti duomenys buvo apskaičiuoti, remiantis moksliniu-ekspertiniu vertinimu, tačiau prognozės yra nedėkingas dalykas šiuo požiūriu, sukeliantis diskusijas tiek mokslo, tiek praktiniame lygmenyje“, – įvardija mokslininkas.

KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijų katedros profesorius Gintaras Denafas pripažįsta, jog apie atliekų surinkimą yra atlikta daug studijų ir jų rezultatai nevienareikšmiai, be to, jie priklauso nuo pasirenkamos vertinimo metodikos.

„Kiek mes beskaičiuodavom įvairiais atvejais – tokios informacijos, kad turėtų pristigti atliekų mums nesigaudavo. Be to, dar yra daug uždarytų sąvartynų Lietuvoje – galima iš jų išgauti degiąją frakciją“, – pastebi profesorius.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA