Automobilių stovėjimo leidimus klastojusiems kauniečiams nepavyko išvengti bausmės – Kas vyksta Kaune

Automobilių stovėjimo leidimus klastojusiems kauniečiams nepavyko išvengti bausmės

BNS 2017/10/26 11:01

Kauno apygardos teismas paliko galioti apkaltinamąjį nusprendį dviem buvusiems Kauno viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ darbuotojams, kurie nuteisti už automobilių stovėjimo leidimų klastojimą.

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, šiuo metu Kauno miesto savivaldybės viešojoje įstaigoje jau nebedirbantys vyriausiasis inžinierius S. S. bei technikos operatorius E. J. O. pernai gruodį Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais, teismas jiems skyrė atitinkamai 3 tūkst. 766 eurų bei 2 tūkst. 259 eurų dydžio baudas.

Jie nuteisti už tai, kad bendrininkų grupėje gamino ir realizavo leidimus, leidžiančius vairuotojams nemokamai statyti automobilius tose Kauno miesto gatvėse ir aikštėse, kuriose už parkavimą buvo renkama vietinė rinkliava.

Pasak prokuratūros, nusikalstamų veikų atskleidimą labai sunkino tai, kad „Automobilių stovėjimo aikštelėse“ nebuvo tinkamai vykdoma turto apskaita, trūko ir vadovybės kontrolės. Pavyzdžiui, įstaigos įsigyti holograminiai lipdukai, skirti apsaugoti leidimus nuo klastojimo, puikiai saugojo nuo pašalinių, įmonėje nedirbančių, asmenų galimo leidimų klastojimo – tokių atvejų nebuvo fiksuota. Tačiau pačioje įstaigoje nebuvo nustatyta tvarka, užtikrinanti griežtą holograminių lipdukų apskaitą, nepaskirtas konkretus darbuotojas, atsakingas už jų apskaitos, išdavimo bei panaudojimo kontrolę. Tuo pasinaudoję, nuteistieji priemones, skirtas apsisaugoti nuo klastojimo, naudojo savo nusikalstamoje veikoje. Ant visų suklastotų leidimų jie naudojo šiuos lipdukus.

„Nusikalstama veika buvo vykdoma 2012 metų pabaigoje – 2013 metų pradžioje. Atliktas VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelių“ auditas atskleidė ir daugiau negerovių šioje įstaigoje. Tikimės, kad naujoji viešosios įstaigos vadovybė bei Kauno miesto savivaldybės atsakingi asmenys, atsižvelgdami į audito išvadas, ėmėsi teisės aktų pakeitimų, organizacinių ir visų kitų reikiamų prevencinių priemonių, siekiant, kad darbuotojai, matydami darbo organizavimo, apskaitos bei kontrolės spragas, nesusigundytų vykdyti neteisėtų ar net nusikalstamų veiksmų, ir analogiški atvejai šioje įstaigoje daugiau nepasikartos, – sako tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintaras Eidukevičius.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta įrodymų apie maždaug 40 neteisėtai išduotų leidimų parkavimui. Juos įsigijo ne tik pavieniai asmenys savo privatiems automobiliams. Suklastoti leidimai buvo naudojami net ir kai kurių bendrovių transporto nemokamam statymui Kauno mieste.

Tyrėjams pavyko nustatyti, kad už suklastotus leidimus nemokamai statyti automobilius Kaune automobilių savininkai mokėjo nuo 300 iki 1 tūkst. 200 litų (86–347 eurų). Tuo metu oficialiai metinis automobilių statymo apmokestintose Kauno vietose leidimas kainavo 2 tūkst. 100 litų (607 eurai).

Pirmos instancijos apkaltinamąjį nuosprendį abu nuteistieji apskundė Kauno apygardos teismui, apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo atliktas įrodymų tyrimas.

Atlikęs įrodymų tyrimą, Kauno apygardos teismas konstatavo, kad nuteistųjų kaltė yra pagrįsta įrodymais, o ne prielaidomis, kaip buvo teigiama apeliaciniuose skunduose.

Aukštesniojo teismo nuomone, visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės proceso metu buvo tinkamai nustatytos, todėl nuteistųjų nesutikimas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nesant jokio pagrindo jų veiksmus vertinti kitaip, pripažįstamas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistųjų skundai buvo atmesti, įsiteisėjo pirmos instancijos teismo nuosprendis.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA