Nors jau paradigmine viešojo diskurso dalimi tampa sparčių teigiamų Kauno pokyčių, investicijų pritraukimo aptarimas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, laikinajai sostinei dar yra kur pasitempti. Atotrūkis iki pirmas dvi vietas užimančių miestų išlieka.
Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) skelbiamą 2017 metų savivaldybių indeksą, Vilniaus valdžia trečius metus iš eilės veikia efektyviausiai Lietuvoje, o Vilnių vejasi Klaipėda bei Kaunas. LLRI atstovai sako, jog prastai besitvarkantys miestai ir rajonai galėtų kopijuoti geriau dirbančias ir taip gerinti žmonių gyvenimą. „Vilnius – šalies investicijų traukos centras, čia sukoncentruota net du trečdaliai užsienio investicijų. Dėl to čia didžiausi atlyginimai, bedarbystė – viena mažiausių. Sostinė – vienintelė iš didžiųjų miestų, kur gyventi ir dirbti atvyko daugiau žmonių nei išvyko. Tiesa, kiti didieji miestai sostinei vis labiau lipa ant kulnų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė LLRI savivaldybių efektyvumo tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.
Pasak jos, antroje vietoje esanti Klaipėda sėkmingiau tvarko savo finansus, yra taupiai valdoma, miesto skola – mažiausia iš didžiųjų miestų. Trečias sąraše yra Kaunas – čia daugėja investicijų, savivalda geriau tvarkosi su finansais ir nekilnojamuoju turtu. „Kaunas reitinge kyla, bet tas atotrūkis išlieka. Vilnius ir Klaipėda turi daugiau investicijų. Manyčiau, kad ateityje to (Kauno šoktelėjimo reitinge – BNS) galima tikėtis“, – teigė A. Čepukaitė.
Ketvirtoje vietoje liko Šiauliai, toliau rikiavosi Panevėžys ir Alytus. Tuo metu tarp rajonų efektyviausiai veikė Klaipėdos, Kauno, Palangos, Druskininkų ir Mažeikių, neefektyviausiai – Ignalinos, Molėtų, Pakruojo, Zarasų ir Joniškio savivaldybės.
LLRI vadovas Žilvinas Šilėnas tvirtino, jog neefektyvioms savivaldybėms svarbu mažinti biurokratinę naštą verslui. „Jeigu jūs esate miesto meras ir pas jus atvažiavo užsienio investuotojas, turi būti aiškumas. Verslininkai gali investuoti bet kur. Konkurencija yra ne tik tarp miestų, bet ir tarp valstybių. (…) Dokumentai turi būti tvarkomi greitai, leidimai išduodami greitai. Čia yra mažėjanti tendencija, bet to dar yra“, – kalbėjo Ž. Šilėnas.
Anot jo, prasčiau ekonomiškai veikiančios savivaldybės galėtų bandyti kopijuoti geriau dirbančias ir taip gerinti savo ekonominį gyvenimą.
„Mano patarimas būtų žiūrėti į miestą šeimininko akimis, o ne pono. Tarp tų asmenų yra skirtumas. Pigiausia yra kopijuoti gerąsias praktikas. Lietuvoje turime pavyzdžių, kai panašios savivaldybėse gyvena skirtingai. Vienose gyvenimas verda, o kitose merdi“, – teigė Ž. Šilėnas.
2016 metais tarp didžiųjų miestų taip pat pirmavo Vilnius, po jo sekė Klaipėda, Šiauliai, Kaunas, Alytus ir Panevėžys, tarp rajonų pirmavo Kauno, Klaipėdos, Druskininkų, Marijampolės ir Šilutės savivaldybės. Neefektyviausiai dirbo Ignalinos, Pagėgių, Raseinių, Zarasų ir Šilalės rajonų savivaldybės.
2017 metų indeksas paskaičiuotas pagal tai, kaip 2016 metais jos užtikrino žmogaus laisvę rinktis, skatino privačią iniciatyvą, kūrė palankias verslo sąlygas, taupė išteklius, garantavo veiklos skaidrumą. Buvo vertinamos aktualiausios savivaldybių veiklos sritys – komunalinio ūkio, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos, investicijų ir plėtros, mokesčių, savivaldybės administracijos, turto valdymo ir biudžeto.
LLRI indeksą sudarė septintą kartą. Jame įvertintos 6 miestų ir 54 rajonų savivaldybės. LLRI yra privati organizacija. Daugiau nei pusę jos biudžeto finansuoja tarptautiniai fondai, beveik 40 proc. – privačios įmonės, likusią dalį padengia instituto komercinė veikla bei privačių asmenų parama.
