Net 97 proc. įmonių vadovų ketina kelti atlyginimus darbuotojams kitais metais. Tai parodė įmonių vadovų apklausa.
Joje buvo apklausti 134 įmonių vadovai iš didžiausių Lietuvos įmonių. Konsultacijų paslaugų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ (PwC) partneris, mokesčių ir teisės skyriaus Lietuvoje vadovas Nerijus Nedzinskas „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2018“ pristatė apklausos rezultatus, kurie atskleidė, kokie yra vadovų lūkesčiai kitiems metams ir kokios didžiausios grėsmės. Paaiškėjo, kad Lietuvos vadovai nusiteikę itin optimistiškai, o išskirtinis optimizmas leidžia tikėtis ne tik didesnių atlyginimų, bet ir kuriamų naujų darbo vietų.
Mato naujas grėsmes ir galimybes
N. Nedzinskas pasakojo, kad apklausoje dalyvavo platus spektras įmonių vadovų. Apklausą iš viso sudarė penkios dalys: grėsmės ir galimybės, talentai ir darbuotojai, technologijos, konkurencingumas ir įmonių bei ekonomikos augimo perspektyvos.
„Kas yra įdomu, šį kartą pirmą kartą buvo įtrauktos dvi naujos grėsmės, t. y. vadovai šiemet įvardino dvi naujas grėsmės, kurių anksčiau nebuvo. Net 60 proc. vadovų kaip grėsmę įvardino infliaciją. Vėlgi net 60 proc. mano, kad prisitaikymas prie naujo Darbo kodekso yra grėsmė, kenkianti jų verslui“, – sakė jis.
Tačiau kaip didžiausias grėsmes Lietuvos darbdaviai įvardijo mokestinę aplinką, naujus rinkos dalyvius, verslo aplinkos reguliavimą, didėjančias darbo sąnaudas. Grėsmingiausias veiksnys – nepakankama kvalifikuotų darbuotojų pasiūla. Šį faktorių kaip grėsmę įvardino net 88 proc. vadovų.
Užtat kaip didžiausią galimybę verslui Lietuvos vadovai mato šiaurės šalių ir euro zonos ekonomikos augimą. 63 proc. darbdavių labiausiai pasikliauna savo įmonių kompetencija, vos procentu mažiau kaip galimybę verslui mato gamybos skaitmenizavimą ir automatizavimą.
Kels atlyginimus, kone pusė darbdavių – iki 5 procentų
Apklausa atskleidė, kad net 97 proc. vadovų kitais metais ketina didinti atlyginimus. Dar įdomiau, kad net 45 proc. darbdavių juos ruošiasi kelti iki 5 proc., trečdalis – iki 10 proc., o iki 15 proc. didinti algas ruošiasi 5 proc. darbdavių.
„Tai yra išties įspūdingas skaičius, tik 3 proc. vadovų negalvoja kelti atlyginimų“, – pasidžiaugė N. Nedzinskas. Taip pat 58 proc. darbdavių atsakė, kad darbuotojų skaičius įmonėje turėtų išlikti toks pats, 28 proc. apklaustųjų teigė, kad darbuotojų daugės. „Didžioji dalis teigė, kad darbuotojų skaičius didės maždaug iki 10 proc.“, – pažymėjo jis.
Apklausa parodė, kad kaip geriausias motyvacijos priemones darbuotojams darbdaviai nurodo pinigus ir darbdavio reputaciją. „Nors šios sritys pirmose dvejose vietose, procentai yra nedideli. Reikia turėti omenyje vadinamą mileniumo kartą (tūkstantmečio – DELFI), kuri sudarys didžiulę darbo rinkos dalį. Jiems pinigai nėra pirmoje vietoje, jiems svarbu gerovė, darbo aplinka, galimybė dirbti su išmaniosiomis technologijomis. Apklausa rodo, kad vadovai skiria tam per mažą dėmesį“, – pabrėžia N. Nedzinskas.
Didžiausią dėmesį ketina skirti darbuotojams
N. Nedzinsko teigimu, apklausa atskleidė, kad jau trečius metus iš eilės kaip vieną strategiškai svarbiausių technologijų sričių įmonių vadovai išskiria duomenų analizę. Ji svarbi net 87 procentams apklaustųjų. Antroje vietoje – duomenų apsauga, trečioje – kibernetinis saugumas. 14 proc. atsakiusiųjų teigė, kad iš technologijų jiems svarbiausias daiktų internetas, 12 proc. – 3D spausdinimas, o tik 7 proc. paminėjo dronus. „Dronai kol kas sunkiai skinasi kelią į Lietuvos verslo pasaulį. Įmonių vadovai kol kas nemato greito šių technologijų panaudojimo“, – nuogąstavo jis.
Kalbėdamas apie priemones, kam įmonės ketina skirti didžiausią dėmesį, siekdamos pagerinti konkurencinį pranašumą, N. Nedzinskas nudžiugino, kad daugiausia atsakiusiųjų ketina skirti didesnį dėmesį savo darbuotojams. Kiek mažiau atsakiusiųjų didesnį dėmesį skirs klientams, terminologijoms, gamybinių pajėgumų didinimui.
Lūkesčiai ir ietys valstybei
N. Nedzinskas pasakojo, kad net 95 proc. apklaustųjų teigė, kad mokesčių tobulinimas, jų pokyčiai trukdo įmonių konkurencingumai. Respondentai išskyrė ir kitus keturis kriterijus, kur pasigenda valstybės pagalbos, ir kuriuos mato kaip valstybės trūkumus. Tai – švietimo pertvarka, reguliavimo supaprastinimas, darbo jėgos pritraukimas, viešojo sektoriaus efektyvinimas.
Taip pat jie išskyrė penkis dalykus, kuriais, anot vadovų, valstybė padeda didinti konkurencingumą. Tarp tokių didžiausią dėmesį gavo skaitmeninė infrastruktūra – 57 proc., energetinių išteklių prieinamumas – 44 proc., finansų sektoriaus stabilumas ir kapitalo užtikrinimas – 44 proc., infrastruktūros gerinimas – 43 proc., inovacijų skatinimas – 20 proc.
Išskirtinis optimizmas
Paskutinė apklausos dalis buvo apie įmonių ir ekonomikos augimo perspektyvas. Išaiškėjo, kad darbdavių lūkesčiai yra itin optimistiški. Tarkime, jei 2015 m. tik 36 proc. vadovų manė, kad įmonės pajamos kitais metais augs, 2017 m. tas skaičius augo iki 67 proc., o šiemet net 74 proc. respondentų mano, kad 2018 metais pajamos augs.
„Žiūrint į klausimą apie sektoriaus pajamas, ar vadovai tikisi, kad augs jų sektoriaus, kuriam priklauso, pajamos, matome vėlgi išskirtinį optimizmą“, – pažymėjo N. Nedzinskas. 2015 m. sektoriaus augimo tikėjo 42 proc. vadovų, 2017 – 64 proc., o dabar net 73 proc. apklaustųjų tikisi, kad 2018 metais jų sektoriaus pajamos augs.
Lygiai taip pat vadovai optimistiškai nusiteikę dėl Lietuvos ekonominio augimo prognozių. Net 53 procentai tiki, kad Lietuvos ekonomika kitais metais augs, o 42 proc. mano, kad augs ir viso pasaulio ekonomika.
„Apibendrinant galiu išskirti tendencijas – aukštas vadovų optimizmas leidžia tikėti, kad kitais metais bus investuojama į įmonių plėtrą ir kuriamos darbo vietos. Tačiau kvalifikuotų darbuotojų stygius neleis įmonėms panaudoti viso potencialo. Įmonės bus priverstos investuoti ir ieškoti kaip efektyvinti veiklą, produkciją, o vienas sprendimų galės būti inovacijos“, – apibendrino N. Nedzinskas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
