Neurologijos gydytoja: nemigą sukelti gali ir džiugūs įvykiai

Asociatyvi / SXC nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Išgirdę žodį „nemiga“, nei vienas nepuolame ieškoti, ką tai reiškia – vienaip ar kitaip situacija, kai naktį, užuot miegoję, pavargstame spoksoti į lubas, būna pažįstama. Tačiau retai prastą ir trumpą miegą pripažįstame kaip ligą, kurią reikia gydyti.

Kauno klinikų Neurologijos klinikos neurologijos gydytoja rezidentė ir tinklaraščio „Meškos miegas“ autorė Evelina Pajėdienė pastebi, jog pacientai dažniausiai kreipiasi ne tik dėl nemigos, bet ir dėl jos sukeliamų dienos simptomų: nuovargio ar išsekimo jausmo, dėmesio, koncentracijos ar atminties sutrikimo, dirglumo, nuotaikos sutrikimų, mieguistumo. Vaikams dėl nemigos būdingos elgesio problemos, tokios kaip hiperaktyvumas, agresyvumas, taip pat kenčiančius nuo nemigos kamuoja motyvacijos ar energijos stoka.

Skirtingos nemigos rūšys

Nemiga specialistų yra skirstoma į ūminę ir lėtinę. Abiems būdingas ilgas užmigimo laikas nakties pradžioje, nesugebėjimas pratęsti miego prabudus ar ankstesnis nei planuotas pabudimas ryte. Pagrindinis skirtumas tarp nemigos tipų – kiek laiko trunka simptomai – ūminė (kartais dar vadinama situacine) nemiga tęsiasi iki trijų mėnesių, lėtinė – ilgiau.

Gydytojos teigimu, apytiksliai trečdalis iš mūsų bent kartą gyvenime esame patyrę ūminę nemigą. „Tikriausiai tai buvo artėjantis egzaminas, skaudi netektis ar išsiskyrimas, o gal kaip tik daug džiugių įspūdžių sukėlęs įvykis,“ – teigia E. Pajėdienė.

Nemiga, anot medikės, gali išsivystyti kaip atskira liga, tačiau labai dažnai jos priežastimi gali būti psichikos sutrikimai (pvz., depresija, priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų), įvairūs vaistai (ne tik veikiantys psichiką, bet ir kai kurie antibiotikai ar hormoninė kontracepcija), bei nervų sistemos, širdies, endokrininiai sutrikimai. Neretai nemiga gali maskuoti kitus miego sutrikimus.

Prieš gydymą laukia pokalbis

Nemiga sergančiam pacientui atvykus pas miego specialistą reiktų nusiteikti detaliam pašnekesiui, dėliojant nemigos priežasčių ir pasekmių mozaiką. „Užsienio miego laboratorijose nemiga besiskundžiančių pacientų dažnai prašoma atlikti kelis namų darbus – pildyti specialius klausimynus, miego dienoraštį bei nešioti aktigrafą“ – aiškina gydytoja.

Miego dienoraštis suteikia daug informacijos apie paciento miego trukmę, prabudimus bei padeda pačiam pacientui iš šono pažvelgti į savo miegą. Aktigrafas – mažas laikrodžio pavidalo aparatas, registruojantis, kada ir kiek laiko tiriamasis būdrauja ir miega. Neretai praverčia ir visos nakties miego tyrimas(polisomnografija), objektyviai parodantis, kaip atrodo paciento miegas – tai padeda atmesti kitus miego sutrikimus.

Nemigą gydo ne tik vaistai

E. Pajėdienė skiria du nemigos gydymo būdus – medikamentinį ir nemedikamentinį. Gydytoja pataria, jog vaistus reiktų vartoti kuo trumpesnį laikotarpį ir rinktis tokius, kurie mažiausiai sukelia pripratimą. „Deja, magiškos nemigą panaikinančios ir nepageidaujamo poveikio neturinčios piliulės kol kas nėra sukurta“ – apgailestauja specialistė.

Jos teigimu, vienas pagrindinių nemedikamentinio gydymo būdų yra į nemigą orientuota kognityvinė elgesio terapija (KET). Tai psichoterapijos rūšis, kuomet pacientas supažindinamas su pagrindinėmis miego ypatybėmis, sveiko miego taisyklėmis bei problemomis ir mokomas, kaip jas spręsti keičiant savo elgseną. Nors veiksmingiausia laikoma gyvo kontakto su psichoterapeutu KET taikymo forma, tačiau jau yra sukurta ir paprastesnių, lengviau, pigiau ir greičiau pasiekiamų jos formų. „Galima praeiti KET gydymo kursą internetu arba perskaičius terapinio pobūdžio knygas. Pasaulyje vis labiau populiarėja išmaniesiems telefonams pritaikytos KET programėlės, kur gali pildyti miego dienoraštį, stebėti savo miego pokyčius ar gauti virtualią specialisto konsultaciją,“ – pastebi E. Pajėdienė.

Mokslinių tyrimų duomenimis, vaistų ir KET efektyvumas yra panašus, nors KET pasižymi ilgiau trunkančiu teigiamu gydymo poveikiu. Be to, KET yra sėkmingai taikoma ir nemiga sergantiems vaikams bei paaugliams. Vis dėlto nemigos atveju svarbus ir individualizuotas požiūris – kiekvienam pacientui savas gydymo būdas.

„Nepamirškime ir kitų alternatyvų, kurios mažina neramias mintis dėl negalėjimo užmigti ir padeda atsipalaiduoti. Galima rinktis meditaciją, jogą, akupunktūrą ar pasiklausyti ramios muzikos,“ – primena specialistė.

1 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Į EP išrinkta A. Maldeikienė: negaliu dirbti su žmonėmis, kurie parduos politiką už postą

Rinkimuose pralaimėjusi I. Šimonytė: draugais su R. Karbauskiu nebūsime

Atsako advokatė: ar turi teisę buvęs sutuoktinis riboti bendravimą su vaiku?

Svarbiausios G. Nausėdos porinkiminės mintys: apie Seimą ir Vyriausybę

Už nemokamus plastiko maišelius siūlomos baudos

Kauniečio vairuotojo eksperimentas: kuo viena savitarnos plovykla pranašesnė prieš kitas?

Staigmena po rinkimų nakties: Karo muziejaus skulptūroms užrištos akys

I. Šimonytės atsakas į G. Landsbergio siūlymą: svarstyti kol kas per anksti

Buvusiam V. Matijošaičio komandos nariui užtikrinta vieta Prezidentūroje

Perspėjimas: gaisro tikimybė miškuose itin didelė