Lietuvoje daug dirbantys žmonės nesugeba išlipti iš skurdo, o turtingieji neretai turtus sukaupia nelegaliai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. Norint sumažinti pajamų nelygybę, turi būti kovojama su šešėliu ir korupcija.
Visgi didesnė problema, anot V. Šapokos, yra tai, kad smarkiai dirbantys žmonės negali išlipti iš skurdo. O dalis tų, kurie sukaupia turtus, tą padaro nesąžiningai, dėl korupcijos, sukčiavimo, elementarių vagysčių.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, siekiant mažinti pajamų nelygybę reikia pirmiausiai susidoroti su šešėline ekonomika. „Mes galime vartytis kūlversčiais, bet nieko nepavyks, kai ketvirtadalis ekonomikos yra šešėlyje“, – tikino V. Vasiliauskas. Jo manymu, problema yra visuomenės požiūris bei netinkamas mokesčių administravimas.
„Pirmiausiai negerai yra su mūsų galva ir galva tų, kurie taip šneka. Mokesčių nemokėjimas yra vagystė ir kol mes visoje valstybėje tai toleruosime, kol vyraus toks požiūris, kad, ai, nesumokėjau, kol nueina byla iki sprendimo, gana porą metų lygtinai. (…) Nesame drakonų valstybė, kur atima viską per mokesčius. Du esminiai momentai: sistema kaip tokia vietomis neveikia, ir antras dalykas – negali būti selektyvaus mokesčių administravimo, kuris, drįstu teigti, iki neseno laiko buvo“, – teigė V. Vasiliauskas, paklaustas, kodėl vengiama mokėti mokesčius.
Anot jo, dėl korupcijos, daug dirbantis vienas asmuo nesukaupia turto, o kitas – nelegaliai susikrauna turtus. Tai skatina socialines problemas, nepasitenkinimą valstybe ir emigraciją. Centrinio banko vadovo manymu, šalyje būtina pertvarkyti mokesčių sistemą, pensijų fondus bei švietimo sistemą.
Eurostato duomenimis, Lietuvoje pajamų nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje ir toliau auga. 2012 metais po 20 proc. daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų pajamos skyrėsi 5, o 2016 metais – jau 7 kartus. Bendrijos vidurkis yra 5 kartai. Be to, skurde gyvena kas penktas Lietuvos gyventojas, didelė jų dalis – dirbantys, tačiau gaunantys mažas pajamas, taip pat bedarbiai ir pensininkai, teigia Lietuvos bankas.
Anot centrinio banko, pajamų nelygybę mažintų didesnis biudžeto perskirstymas. Pagal biudžeto ir BVP santykį pernai Lietuva buvo ES valstybių sąrašo pabaigoje: pagal surenkamas pajamas (34,5 proc. BVP) – trečia nuo pabaigos, o pagal išlaidas (34,2 proc. BVP) – priešpaskutinė.
