Vasaros pabaigoje pasigirdo prognozių, kad „stoja“ Kauno būstų rinkos pardavimų augimas. Pakalbinti kelių stambių NT gyvenamojo būsto projektų vystytojai Kaune portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, kad baimintis nederėtų, didieji bankai kol kas Kaune taipogi nestebi skolinimosi lėtėjimo.
Komentuodamas suteikiamų būsto kreditų apimtis vasaros mėnesiais, bankas „Swedbank“ pripažino, kad būsto finansavimo rinkoje vyrauja sezoniškumas, todėl vasaros mėnesiais, o ypač antroje vasaros dalyje rinka gyvena atostogų nuotaikomis, todėl išduodamų kreditų skaičius sumažėja visoje Lietuvoje, panašios tendencijos šiemet buvo stebimos ir Kaune.
Būsto paskolų rinka augo 10 proc.
SEB banko duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį kaniečiams buvo suteikta 49 mln. eurų vertės būsto kreditų, t. y. 10 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laiku. Suteikiamų kreditų būstui įsigyti arba jį statyti vidutinė suma Kaune yra 54 tūkst. eurų. Ir tai net 11 tūkst. didesnė suma, nei pernai, kuomet Kaune vidutinis būsto paskolos dydis buvo 45 tūkst. eurų.
„Šių metų Kauno duomenys labai panašūs su Klaipėdos, o Vilniuje – didesni. Sostinės gyventojams suteikiamų būsto kreditų vidutinė apimtis yra 69 tūkst. eurų“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė SEB banko Produktų plėtros skyriaus vadovas Gintautas Giržadas.
Jo teigimu, vidutinė mėnesio įmoka, kurią moka kauniečiai, yra 230 eurų. Kauniečiai būsto paskolą ima vidutiniškai 24-ių metų laikotarpiui.
Kaune kol kas stebi tik augimą
NT vystymo kompanija „CITUS“ situaciją Kaune rugsėjo pabaigoje įvertino labai pakiliai. Palyginę bendrovės vykdytus III metų ketvirčio pardavimus su II-uoju ketvirčiu, kompanijos atstovai fiksavo 80-100 proc. išaugusius pardavimus visuose savo Kaune vystomuose projektuose.
„Augančius pardavimus lemia bendras Kauno, kaip regiono, augimas. Kaune matome teigiamas perspektyvas ir ateityje dėl aktyviai plėtojamų verslo centrų, kuriuose bus sukurta gerai apmokamų darbo vietų, o tai didins būsto perkamumą mieste“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ prognozavo „CITUS“ analitikas Šarūnas Tarutis.
„Žvelgdami į Kauno rinką, taip pat pastebime mažėjančias individualių namų pardavimo apimtis, kurias nulėmė tiek naujų daugiabučių projektų gausa mieste, tiek noras gyventi ir dirbti arčiau miesto centro“, – sakė Š. Tarutis.
NT vystymo kompanija „CITUS“ Kauno senamiestyje vysto gyvenamojo ir komercinio būsto projektą „Kauno senamiesčio apartamentai“, miesto centre „Telegrafas“, užmiestyje – „Jonučių namai“.
Daugiabučių kvartale planuojama 11 statinių
Pavasarį baigtas ir kito didelio gyvenamojo būsto kvartalo ant Neries kranto „Piliamiestis“ I-asis etapas bei pradėtas II-asis, kurio metu bus pastatyti trys nauji daugiabučiai namai. Iš viso I ir II etapo metu pastatytuose namuose bus įrengti 174 butai. Šiuo metu jau pastatytuose ir dar statomuose namuose parduota beveik 70 proc. visų butų. Planuojama kvartale pastatyti iš viso 11 pastatų, kuriuose bus įrengta apie 400 butų.
„Iki šiol susidomėjimas projektu neslūgsta. Dėl šios priežasties ir statybų etapai vyksta taip, kaip planuota ir net greičiau. Itin didelio dėmesio sulaukia butai namuose arčiausiai upės, kuriuose vaizdas pro langą atsiveria tiesiai į Neries ir Nemuno Santaką, senamiestį bei Kauno pilį. Turime klientų, kurie jau laukia pardavimų pradžios tik planuojamuose statyti namuose“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas.
Pasiūla dar tik „vejasi“ paklausą
K. Vanago teigimu, iki šiol Kaune ypač trūko naujos statybos geros kokybės būsto, nes naujos statybos prestižinių butų miesto centre iki 2015 metų beveik nebuvo. „Todėl kol kas projektų statybos, galima sakyti, tik „vejasi“ paklausą“, –persisotinimo rinkoje teigė nejaučiantis „YIT Kausta“ vadovas.
„YIT Kausta“ vertinimu, NT gyvenamojo būsto proejktų sėkmę lemia bendras ekonominės situacijos gerėjimas šalyje, o taip pat Kauno, kaip miesto, atsigavimas, kuris teikia kauniečiams optimizmo. „Aktyviai vystomi nauji kokybiški verslo centrai leis mieste kurtis stiprioms tarptautinėms įmonėms, kurios moka darbuotojams konkurencingus atlyginimus. Stabilios, perspektyvios darbo vietos, tikėtina, net tik išlaikys kauniečius, bet ir pritrauks gyventojų iš kitų miestų, skatins žmonių iš emigracijos grįžimą. Manome, kad šios tendencijos ir toliau skatins kokybiško būsto poreikį“, – optimizmo nestokojo K. Vanagas.
Susitraukiančio miesto koncepcija
Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius portalui „Kas vyksta Kaune“ anksčiau yra sakęs, kad Kauno centrinėje dalyje didelius projektus vystančios bendrovės turi ilgametę patirtį, todėl statybų plėtrą planuoja atsakingai, prieš pradėdami projektus gerai ištiria situaciją rinkoje. „Projektai vystomi dalimis, o ne visas projektas vienu ypu, kad galima būtų lanksčiai reaguoti į paklausos pokyčius, situacijas finansų rinkose“, – sakė N. Valatkevičius.
Pasak N. Valatkevičiaus, Kaunas ir toliau sėkmingai laikosi susitraukiančio miesto koncepcijos. Siekiama, kad miesto centre kurtųsi ne tik verslo centrai ir įvairios įstaigos, bet ir atsirastų daugiau gyventojų, kad miesto centras būtų gyvas, judrus, jame sėkmingai gyvuotų smulkus verslas, paslaugos, pramogos. „Tik toks miestas yra patrauklus gyvenimui“, – įsitikinęs Savivaldybės atstovas.
