Dažni atvejai, kai praktinį vairavimo egzaminą išlaikę ir teisę vairuoti transporto priemonę įgiję naujai „iškepti“ vairuotojai kelyje sukelia avarines situacijas, pridaro problemų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Vairavimo mokymo paslaugas teikiantys specialistai sako, kad tokios situacijos įvyksta ne tik todėl, kad nauji vairuotojai pervertina savo galimybes, tačiau ir dėl to, kad jiems paprasčiausiai trūksta praktikos.
Dažniausiai daromos klaidos
Kauno vairavimo mokyklos „Rigveda“ mokinių pamėgtas instruktorius Jonas Grybas pastebi esmines klaidas, kurias daro nauji vairuotojai.
„Dažniausiai pradedantys vairuotojai klysta priimdami sprendimus, pervertina esamą situaciją arba visiškai jos neįvertina. Pavyzdžiui, neįvertina vairuojamos mašinos ar kitų transporto priemonių greičių ir taip sukelia eismo įvykius“, – pastebi J. Grybas.
Pasak vairavimo instruktoriaus, naujiems vairuotojams trūksta pastabumo – jie neseka kelio ženklų, o privažiavę sudėtingesnį žiedą ar sankryžą tiesiog pasimeta.
„Kiek pastebėjau, kartais mokiniai neįsisavina eismo taisyklių, t.y bilietus jie gali išspręsti, kad ir 100 proc. teisingai, nes išmoksta mintinai, tačiau visai neįsigilina į kiekvienos taisyklės prasmę ir tuomet nesugeba jos pritaikyti kelyje“, – sako vairavimo mokytojas.
Vairavimo mokyklos „Autoeksternas“, įsikūrusios Vilniuje, administratorė ir vadovė Monika Valungevičiūtė pritaria savo kolegai iš Kauno ir sako, kad pastabumo trūkumas yra viena iš didžiausių naujų vairuotojų problemų kelyje, tačiau kita ne ką mažesnė problema – savo sugebėjimų pervertinimas.
„Anksčiau dažniausiai tik vaikinai, bet dabar pastebiu, kad ir merginos, tik išsilaikę egzaminus nusiperka automobilį ir nori prieš draugus pasirodyti, kaip gerai vairuoja, o iš tikrųjų situacija visai kitokia. Viršija greitį, neįvertina savo galimybių ir po to, geriausiu atveju, tenka atsipirkti baudomis ir kursų perlaikymu, bet žinom, kad būna ir daug skaudžiau“, – pasakoja M. Valungevičiūtė.
Pataria nesijaudinti
J. Grybas sako, kad pirmiausiai reikėtų būti pastabesniais kelyje, visada žvalgytis, stebėti eismo srautą, kitas transporto priemones ir pėsčiuosius. Pasak jo, susidarius kokiai nors sudėtingesnei situacijai, nereikėtų pradėti iškart jaudintis, o geriau jau viską atlikti lėčiau, apgalvoti ir nekreipti dėmesio į kitus vairuotojus, kurie galbūt skubina.
„Nekelkit sau įtampos, nes dėl to galite pridaryti absurdiškų sprendimų. Nusiraminkit, juk niekas jums „per galvą neduos“, jei kažkokį manevrą atliksite lėčiau. Taip pat, žinoma, reikia neviršyti greičio ir būtina kuo daugiau važinėt, nes tik tuomet formuosis įgūdžiai“, – sako instruktorius.
Kai 15 mokyklinių vairavimų neužtenka
Abu vairavimo mokyklų atstovai sutaria, kad nustatytos 15 mokyklinių vairavimų (30 akademinių val.) dažnais atvejais yra per mažas laikas pasiruošti „Regitros“ praktiniam egzaminui.
J. Grybas pastebi, kad tikrai ne visiems norintiems išmokti vairuoti užtenka 30 akademinių valandų. Anot instruktoriaus, kiekvienas vairuotojas yra skirtingas ir vieniems esamų valandų pakanka, nes labai greitai perpranta esmines taisykles, tačiau kitiems pamokų reikia daugiau, ypač tiems, kurie neturi daugiau galimybių, kur ir su kuo pasipraktikuoti.
„Mano manymu, tai yra per mažas laikotarpis. Kasmet atsiranda naujovių, o praktinių valandų skaičius išlieka tas pats. Keičiasi būsimų vairuotojų požiūris, jie ateina su tikslu išmokti vairuoti, o ne tam, kad pasipuikuotų pažymėjimu, ir, jeigu mokinys mato, kad vis dėlto tų 15 vairavimo pamokų per mažai, tuomet perka papildomų pamokų“, – aiškino instruktorius.
Anot J. Grybo, net ir patiems vairavimo instruktoriams kartais yra sunku išaiškinti viską praktiškai lėčiau besimokantiems vairuotojams.
„Ir mums, instruktoriams, nėra lengva per 30 akademinių valandų perteikti visas vairavimo subtilybes, bet, žinoma, stengiesi ir mokiniams atsiduodi maksimaliai“, – pasakoja J. Grybas.
M. Valungevičiūtė sako, kad instruktoriams nėra privalu pasiūlyti papildomus mokymus, o kartais taip pasielgę jie yra suprantami visai ne taip.
„Teko girdėti tokius atvejus, kai mokinys, nors ir išlaikė praktinį egzaminą mokykloje, tačiau instruktorius matydamas, kad vairuotojui dar gali pritrūkti įgūdžių laikant „Regitroje“, pasiūlė pasimokyti papildomai ir dėl to susilaukė nepasitenkinimo, esą jis neatliko savo darbo ir greičiausiai nori pasipelnyti“, – pasakoja vairavimo mokyklos vadovė.
Net ir išlaikę „Regitros“ egzaminą užsisako pamokas
Instruktorius J. Grybas sako, kad tokių atvejų tikrai pasitaiko retai, tačiau puiku, kai žmogus nori investuoti į įgūdžius, savo ir kitų saugumą.
„Yra buvę, kai jau turintys vairuotojo pažymėjimus registravosi papildomoms pamokoms ir tai, manau, yra labai šaunu, nes, jei žmogus jaučia, kad kažkas jam neaišku, tai geriau išsiaiškinti, nei daryti klaidas, kurios gali kelti pavojų. Kasmet perkančių papildomus vairavimus daugėja, o tai rodo, kad vairuotojai siekia būti atsakingais kelyje“, – pastebi vairavimo mokytojas.
Jam antrina ir M. Valungevičiūtė, tačiau pastebi, kad jaunimas, jau išsilaikęs vairavimo egzaminą, jaučiasi viską mokantis ir per daug pasitiki savo jėgomis.
„Jaunimas nėra linkęs mokytis, kai jau turi pažymėjimą savo kišenėje, o dažniausiai tokius papildomus vairavimo kursus užsisako į naują miestą persikėlę žmonės, kurie nori geriau pažinti gatves, o taip pat vairuotojai, kurie ilgą laiką nesėdėjo už automobilio vairo ir tiesiog nori atgaivinti savo žinias“, – pasakoja specialistė.
„Klevo lapas“ turi padėti, o ne smerkti
Monika sako, kad privalomas „klevo lapas“ turėtų būti kaip kelrodis, kuris kitus eismo dalyvius įspėtų, kad už automobilio vairo „naujai iškeptas“ vairuotojas ir jam reikia būti atlaidesniam, tačiau realybė kol kas kiek kitokia.
„Tenka pastebėti, kad patyrę vairuotojai nelinkę nuolaidžiauti naujokams. Ir „pypina“, ir užlenda, ir kitaip naudojasi nepatyrusiais vairuotojais“, – sako vadovė.
„Nauji vairuotojai turi dar mažai įgūdžių, tad tam tikrose situacijose galima jiems pagelbėti t.y užleisti persirikiuojant, turėti kantrybės, kuomet lėčiau pajuda prie šviesoforo“, – sako J. Grybas.
Pasak instruktoriaus, kartais susidaro toks įspūdis, kad žmonės, kurie nesenai įgijo vairuotojo pažymėjimą, yra atsakingesni, nei tie, kurie turi ilgą vairavimo stažą, nes būtent pastarieji daug dažniau pažeidinėja KET ir yra neaišku, ar dėl neatsakingumo, ar dėl žinių stokos.
Tiesa, vairavimo mokyklų atstovai sutinka, kad situacija keliuose mažais žingsneliais, tačiau krypsta į gerąją pusę.
„Manyčiau, kad vairavimo kultūra auga. Pirmiausiai, džiugu dėl to, kad būsimi vairuotojai ateina su tikslu išmokti gerai vairuoti, siekia būti atsakingais, drausmingais kelyje, saugoti save ir kitus. Žinoma, prie to prisideda ir griežtėjančios sankcijos už KET pažeidimus“, – sako vairavimo instruktorius J. Grybas.
„Taip, situacija keliuose gerėja. Žinoma, norėtųsi, kad visi vairuotojai kelyje būtų supratingesni ir jaustų atsakomybę, tačiau visokių žmonių yra ir juos perauklėti nėra taip paprasta. Tačiau tą naująją kartą stengiamės nukreipti teisingu keliu, kad ir toliau augtų vairavimo kultūra“, – sako vairavimo mokyklos vadovė M. Valungevičiūtė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
