Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas turi gerą naujieną – panašu, kad šildymo sezonas šiemet prasidės vėliau ir bus trumpesnis.
„Pernai, man atrodo, mes šildymo sezoną pakankamai anksti pradėjome – spalio pradžioje. Užpernai ir pernai spalis buvo pakankamai vėsus, tačiau šiemet numatoma, kad oro temperatūra bus panaši daugiametėms normoms, o tai reiškia, kad pora laipsnių šiltesnė nei ankstesniais metais“, – kalbėjo jis.
Ir 2016 m., ir 2015 m. metais Vilnius ir Kaunas šildymo sezoną pradėjo spalio 8 dieną.
„Žiūrint į artimiausių savaičių prognozes, tiek rugsėjo, tiek spalio vidutinė paros temperatūra numatoma didesnė nei 10 laipsnių. Kaip žinia, šildymo sezonas pradedamas kai 3 dienas iš eilės vidutinė paros temperatūra būna mažesnė nei 10 laipsnių“, – sakė D. Valiukas.
Bus šilčiau nei įprastai
Šią savaitę vidutinė paros oro temperatūra bus maždaug 12, kai daugiametė – 11,4 laipsnių, kitą savaitę ji bus 12,1, kai daugiametė tuo metu – 10,5 laipsnių.
Šilčiau prasidės ir spalis. Pirmąją savaitę oro temperatūra, prognozuojama, sieks 10,6 laipsnių, kai daugiametė – 9,5 laipsnių. Antrąją savaitę taip pat bus šilčiau – temperatūra sieks 9,3 laipsnių, kai daugiametė norma – vos 8,2 laipsniai.
Savo ruožtu kritulių šią savaitę – dvigubai daugiau nei ankstesniais metais tuo pačiu laiku (27,1 mm šiuo metu, kai daugiametė norma – 12,7 mm). Kitos dvi savaitės bus sausesnės, o trečia, spalio antroji, bus artima daugiametėms kritulių kiekio normoms.
Ruduo bus šiltesnis
„Bendra spalio mėnesio vidutinė paros oro temperatūra yra 7,2 laipsnio. Šiemet ji turėtų būti artima daugiametėms normoms, gal net truputį aukštesnė. Tačiau tiek pernai, tiek užpernai spalis buvo šaltesnis nei įprastinė norma. Pernai buvo net porą laipsnių vėsiau, tad šiemet bus šilčiau“, – dėstė D. Valiukas.
Klimatologo teigimu, maždaug laipsnių šiltesnis šiemet turėtų būti ir lapkritis. Jei daugiametė norma – 1,9, tai šiemet vidutinė lapkričio mėnesio oro temperatūra bus apie 2,9 laipsnio.
„Kai yra tokia žema temperatūra, tai nėra taip smarkiai juntama. Ko gero, šaltį mes labiau juntame nei šilumą“, – pripažino jis.
Anot D. Valiuko, gali būti, kad jau spalį sulauksime ir sniego, tačiau pastarasis neturėtų išsilaikyti ilgesnį laiką.
„Be gruodžio vidurio, pabaigos tas sniegas pas mus neišsilaiko. Jei ir pasninga, tai dėl temperatūros svyravimų – vėl pliusas, nieko nebūna. Net ir lapkritį, nors temperatūra žema, daugiau matome darganos, o ne sniego“, – priminė jis.
Atšilimas savaitgalį – dar ne bobų vasara
Tačiau, pavyzdžiui, šį savaitgalį, pranešė sinoptikai, stipriai sušils. Tiesa, tai – dar ne bobų vasara, tikino D. Valiukas.
„Bobų vasara – tai ne patys šilti orai, nors kartais taip siejama, o tam tikra atmosferos cirkuliacija. Šiltas oras turi ateiti nuo Atlanto vandenyno zonos salų, tuomet yra tikroji bobų vasara. Klasikinis atvejis – iš pradžių būna atšalimas (šalnos, medžiai tampa geltoni), o jau po to ateina šiluma“, – sakė jis.
Pasirodo, staigus oro atšilimas rugsėjį nėra jau toks neįprastas. Tarkime, praėjusių metų rugsėjo 11 dieną Druskininkuose sušilo iki 31,2 laipsnių, 1982 m. rugsėjo 21 dieną Kybartuose – iki 25,4 laipsnių. Šalčio rekordas rugsėjį – 6,3 laipsnio žemiau nulio.
„Sezonai persistumdo, bet bobų vasara – ne, nes tikslios datos ar laikotarpio nėra. Paprastai ji gali būti nuo rugsėjo 20-os iki spalio vidurio, tai – arba savaitė, arba vos pora dienų, kartais gali ir pora savaičių trukti“, – pasakojo klimatologas.
Šildymo sezonas ilgiau netruks: kodėl sniego būna per Velykas, o ne per Kalėdas
Paklaustas, ar tokie metų laikų pokyčiai reiškia, kad ir šildymo sezonas ne tik vėliau prasidės, bet ir vėliau pasibaigs, D. Valiukas šyptelėjo galintis pradžiuginti.
„Bendroje klimato kaitos tendencijoje pavasaris atkeliauja anksčiau. Taigi, nežiūrint atskirų metų svyravimų, žiema turėtų greičiau nei įprasta baigtis. Žiemos trumpėja, pavasaris ateina vis anksčiau, tad tikrai nebus taip, kad, jei šildymo sezonas – 4 mėnesiai, tai šiemet tai persistums iki balandžio ar gegužės vidurio. Tikrai ne“, – kalbėjo jis.
Klimatologo teigimu, per 50 metų sniego danga pasaulyje sumažėjo maždaug 10-čia centimetrų. Be to, ji tampa vis nepastovesnė – tai pasninga, tai nutirpsta.
„Sniegas tikrai neišnyks, jo Lietuvoje bus, tačiau mažiau. Galimybės jam išsilaikyti ilgą laiką mažėja. Be to, taip jau susiformavo, kad žiema į Lietuvą ateina po Kalėdų – sausį, vasarį, tad kartais taip ir nutinka, kad žiemos šventės – be sniego, o Velykos – su. Klimatas jaukiasi, darosi permainingas, tad ir persistumdymai vis sunkiau nuspėjami“, – pripažino jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
