„Gyvenimas sulėtėja, tarsi sapne“. „Eiti negali, bėgti negali, valgyti negali“. „Sėdi ir lauki. Kaip koks budintis gaisrinėje“. Taip savo būseną apibūdina organų donorų laukiantys žmonės. Jų Lietuvoje yra daugiau nei 500. Daugumai sunku suvokti, kaip jie jaučiasi, nes laukimas jiems tapo neatsiejama būties dalimi.
„Kiek išstovėtum dėl kito gyvybės?“, – klausia Irenos Matijošaitienės fondas ir kviečia į socialinį performansą „Mirštu, kaip noriu gyventi“.
Spalio 13 d., Pasaulinės organų donorystės ir transplantacijos dienos išvakarėse, prasidėsiančio renginio metu kviečiama ateiti į Vilniaus geležinkelio ir Kauno autobusų stotis, atsistoti specialiai paruoštoje erdvėje ir taip išreikšti palaikymą organų donorų laukiantiems žmonėms.
„Daugelio žmonių bent kartą gyvenime aplankytos Vilniaus ir Kauno erdvės buvo pasirinktos ne atsitiktinai. Tiek autobusų, tiek geležinkelio stotyse dauguma mūsų kažkada esame laukę traukinio ar autobuso. Tačiau tai buvo laukimas, kai žinojome, ko laukiame ir žinojome, kada tai įvyks. Laukiantieji organų donoro neturi jokių laiko orientyrų. Jie niekada nežino, kada tai įvyks ir ar iš viso tai įmanoma. Būtent todėl kviečiame visus ateiti ir bent simboliškai patirti, ką reiškia laukti“, – apie performanso idėją pasakoja Irenos Matijošaitienės fondo direktorius Andrius Palionis.
Meniniai performansai „Mirštu, kaip noriu gyventi“ Kaune ir Vilniuje vyks visą parą, t. y. nuo spalio 13 d. 9 val. ryto iki spalio 14 d. 9 val. ryto. Kiekvienas, sutikęs pasinerti į laukimo būseną ir pajausti ryšį su žmonėmis, kurie laukia savo donoro, gali pasirinkti stovėti 10 ar 20 minučių, gal pusvalandį ar valandą.
Organizatoriai tikisi, kad bus ir tokių dalyvių, kurie pasiryš mesti iššūkį savo galimybėms ir sieks išstovėti 12 val. ar net visą performanso laiką – 24 val. Performano dalyviams numatytos atokvėpio pertraukėlės.
Visi, norintys simboliniu gestu – stovėjimu performanse – išreikšti savo palaikymą organų donorystei, kviečiami registruotis čia.
