Pirmą kartą Lietuvos istorijoje viešai diskusijai susitiks trijų skirtingų religijų atstovai.
[galerija kiek=”8″]
Zenbudistų vienuolis, Kaune pasirodymus dažnai rengiantis Bo Haeng Sunim (Kęstutis Marčiulynas), kunigas pranciškonas, brolis Arūnas Peškaitis ir induizmo (vedizmo) pasekėjas, vaišnavas Bhakti Svarūpa Čaitanja Svami (Aurelijus Piešinas).
Šiais laikais vis daugiau žmonių nusivilia materialistišku gyvenimo būdu. Ypač tokie žmonės, kurie turi viską: profesinę sėkmę, draugus, pinigų, išsilavinimą, šeimą, bet vis tiek nejunta vidinio pasitenkinimo, pradeda ieškoti atsakymų, kur slypi tikroji laimė. Vieni iš tokių žmonių – Bhakti jogos vienuolis ir mokytojas Bhakti Svarūpa Čaitanja Svami (Aurelijus Piešinas), budistų vienuolis Bo Haeng Sunim (Kęstutis Marčiulynas) ir katalikų kunigas Arūnas Peškaitis. Pirmieji du asketai yra seniai pežįstami bičiuliai. Jie susipažino studijuodami teatrą ir jau tada kalbėdavosi apie gyvenimo prasmę, savęs pažinimą, meditaciją. Prie garsių vienuolių pokalbio sutiko prisijungti ir katalikų kunigas, Lietuvos religijotyrininkas, naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro (NRTIC) valdybos narys, NRTIC dalininkas, publicistas – Arūnas Peškaitis, šiais metais patekęs į Oksfordo enciklopedijos išleistos asmenybių knygos, tarp sėkmingiausių asmenybių Lietuvoje.
Spalio 7 dieną, Vilniuje, kongresų rūmuose vyks šių trijų dvasinių lyderių susitikimas, kurio metu jie dalinsis savo patirtimi.
Budistų vienuolis ir vaišnavas – pažįstami pažįstami iš senų laikų. Bo Haeng Sunim pasakoja, kad su Bhakti Svarūpa Čaitanja Svamiu susipažino Kauno Pantomimos Teatre. Bhakti Svarūpa Čaitanja Svami buvo vienas jo dėstytojų. „Išsiskyrė Aurelijaus ne-vaidinimas. Vien buvimas. Tai labai domino. Paskui jau tapus profesionaliu aktoriumi ir dirbant Kauno Dramos teatre, kartu ruošdavomės vaidmenims. Jis mane mokė jogos ir meditacijos. Per jį susidomėjau Vydūno asmenybe. Na labai jau pastūmėjo link to, kuo dabar esu ir ką darau.“
Bhakti Svarūpa Čaitanja Svami bhakti jogą praktikuoja jau 30 metų, prieš porą metų jis tapo atsižadėjusiu vaišnavų tradicijos vienuoliu (sanjasiu) ir savo gyvenimą visiškai paskyrė šios tradicijos praktikavimui ir mokymui. Bhakti Svarūpa Čaitanja Svami keliauja ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje, Anglijoje, Indijoje, kitose šalyse, bei mokina vaišnavų filosofijos ir mantra meditacijos. Jis yra ir Ajurvedos akademijos steigėjas. Kaip ir kiti rimti bhakti jogos praktikuotojai, jis keliasi anksti ryte, 4 val. ryto ir iš pat ryto užsiima mantra meditacija, kuri padeda pakelti sąmonę į aukštesnį lygį ir visus dienos darbus dirbti su didesne jėga ir geresne nuotaika, nepaleidžiant iš akių tikrojo gyvenimo tikslo.
Bo Haeng Sunim 18 metų gyvena Budistų šventyklose, kas tris mėnesius vasarą ir žiemą su kitais vienuoliais jis užsidaro vienuolyne, keliasi 3 val. ryto ir medituoja su nedidelėmis pertraukomis iki 21 val. Šie periodai vadinami Kyolche. Pavasarį ir rudenį praktika truputį laisvesnė, susitinkama su žmonėmis, o medituojama rytais ir vakarais. Bo Haeng Sunim taip pat yra aktorius, režisierius, žurnalistas.
Matome, kad visų trijų vyrų dvasinė praktika turi panašumų – kelimasis anksti ryte, ankstyvo ryto meditacija, tačiau yra ir skirtumų: Bhakti Svarūpa Čaitanja Svami praktikuoja mantra meditaciją, Bo Haeng Sunim Zen budistų meditaciją į tuštumą, o brolis Arūnas komtepliaciją į Dievą per maldą. Vyrai turi skirtingą požiūrį į reinkarnaciją bei dievo asmeniškumą – apie tai jie žada daugiau papasakoti susitikimo metu.
Įdomu, kas paskatino šiuo vyrus pasirinkti dvasinę praktiką? Bhakti Svarūpa Čaitanja Svami labai įdomiai aiškina, kad jį pastumėjo alkis. Koks alkis? Dvasinis alkis. „Kodėl atėjai prie pietų stalo? Atvedė alkis. Taip ir čia atvedė alkis ir poreikis. Poreikis suprasti, sužinoti daugiau, negu kad mums parodo akys, ar daugiau išgirsti, negu kad leidžia tai padaryti ausys. Juk akys mums parodo tik paviršių… Pasitelkę žinias mes sužinome, kas yra viduje, iš ko padarytas daiktas ar iš ko pagamintas patiekalas. Todėl kai yra dvasingumo bei pažinimo poreikis – ieškai šaltinių, kurie atveda prie didžiojo Žinių šaltinio.“
Bo Haeng Sunim pasakoja, kad nors buvo gerai įsitvirtinęs materialiame gyvenime, tačiau jam kilo klausimas, kas jis iš tiesų yra. „Iki vienuolystės aš dirbau labai dvasingą darbą. Aktorius. Taip pat teko padirbėti žurnalistu. Už tai gaudavau didelį atlyginimą. Po to nutariau suvokti, kas aš esu. Tam reikėjo išspręsti darbo klausimą. Juk valgyti, apsirengti reikia. Tapus vienuoliu, visu tuo rūpintis nebereikia. Belieka praktika. Tačiau pažįstu daug žmonių, kurie pasiekia dvasinių aukštumų, būdami ir pasauliečiais.“
Tam pritaria ir Bhakti Svarūpa Čaitanja Svami, aiškindamas, kad tikra dvasinė praktika nėra priklausoma nuo materialių sąlygų – ja gali užsiimti ir šeimos žmonės, ir studentai, ir moksleiviai, ir net močiutė kaime.
Mantra meditacija yra paprasta – kartojami Šventi Vardai Harė Krišna, studijuojamos knygos, atskleidžiančios Vedų žinias apie sielos prigimtį. Šios praktikos pagalba galima pasiekti tokią laimę, kuri nėra priklausoma nuo išorinių sąlygų ir žmogus gali jaustis visiškai patenkintas ir žiemą, ir vasarą, ir sirgdamas, ir būdamas sveikas.
Brolis Arūnas Peškaitis užaugo netikinčiųjų šeimoje. Jam teko išgyventi ne vieną žmogiškąją krizę – vienatvės, nelaimingos meilės ir kitas, kol vieną naujųjų metų naktį pajuto apėmusią didelę tuštumą, ir, net nežinodamas, kas yra Dievas, visą naktį verkdamas šaukėsi jo malonės ir pagalbos. Dievas išgirdo jaunuolio maldą ir jau kitą dieną atsiuntė į jo gyvenimą tinkamus žmonės, kurie supažindino jį su Kristaus meile. Jis išgirdo žodžius, kurie bylojo apie visus pasaulius valdantį Dievą, kuris mato ir jo pasaulį bei besąlygiškai jį myli. Brolį Arūną labai paveikė toks Dievo liudijimas. Keletą metų dar klaidžiojęs tamsoje, netgi priėjęs iki minčių nusižudyti, vieną dieną, neištvėręs įtampos, Arūnas paskambino pažįstamam krikščioniui ir pakvietė jį susitikti. Eidamas į susitikimą išgirdo galvoje žodžius– “ir tarė beprotis savo širdyje – nėra Dievo”. Tik vėliau sužinojo, kad tai buvo žodžiai iš Biblijos. Susitikimas paskatino blolį skaityti Bibliją ir eiti Kristaus keliu. Tai nutiko prieš 30 metų.
Šie šviesūs žmonės sužavi ne tik todėl, kad savo gyvenimą yra paskyrę dvasinei praktikai, sužavi jų asmeninės savybės: tolerancija, pagarba kiekvienam, meilė. Galima aiškiai pamatyti, kad jų praktika neapsiriboja vien tik žodžiais. Griežtai sekdami dvasiniais principais, gyvenimą paskyrę dvasinei praktikai, jie spinduliuoja laime. Visi, norintys pasiklausyti šių charizmatiškų asmenybių, kviečiami spalio 7 d. apsilankyti šių vyrų pokalbyje ir pasisemti iš jų dvasinės jėgos ir įkvėpimo.
Daugiau apie renginį rasite čia.
