Laužoma realybė: kodėl Vienybės aikštės paminklas atsirado virtuvėje? | Kas vyksta Kaune

Laužoma realybė: kodėl Vienybės aikštės paminklas atsirado virtuvėje?

J. Rekevičiūtės nuotr.

Sekmadienį iki portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcijos atklydo socialiniame tinkle „Facebook“ multifunkcinės menininkės Jūratės Rekevičiūtės patalpinta nuotrauka, kurioje matoma Vienybės aikštėje, šalia Vytauto Didžiojo karo muziejaus stovinti statula „Laisvė“, tačiau iškart suglumina aplinka… Kaip garsioji statula papuolė į virtuvę?

[galerija kiek=”4″]

Pasidomėjus paaiškėja, jog statula – savo vietoje, o virtuvės kompozicija aplink ją – laikinai pastatytas namelis, leidžiantis įgyvendinti jau 11-osios Kauno bienalės „Yra ir nėra“ idėją. Instaliacijos tikslas – priminti laikus, kai Sovietų valdžiai okupavus Lietuvą, apie laisvę buvo kalbama tik privačiai, prie virtuvės stalo. Penktadienį startavusi bienalė šiemet kviečia kitaip pažvelgti į paminklus ir atrasti jų svarbą (arba nereikalingumą) šiuolaikinėje visuomenėje.

Dar viena instaliacija suglumino ir portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytoją – ji užfiksavo Vilijampolėje, Sąjungos aikštėje netradicinius paminklus. Jais tapo istorinės fotografijos ant aliuminio ir medžio dėdžių. Vokietijos nacionalinio memorialo nužudytiems Europos žydams konkursui 1995 m. Horstas Hoheiselis pateikė radikaliausią projektą: užuot stačius dar vieną statinį, kuris užpildytų tuštumą ir leistų ją pamiršti, jis pasiūlė sukurti tuštumą – nugriauti vokiečių didybės simbolį, Brandenburgo vartus. Praėjus 22 metams po šio neįgyvendinamo pasiūlymo, kuris parėmė idėją, kad galbūt tik amžinas įamžinimo klausimo neišsprendimas gali palaikyti atmintį gyvą, Hoheiselis ir Knitzas klausia Kaune: ar paminklo sunaikinimas čia paskatino mus prisiminti, ar pamiršti?

Kas yra paminklas, koks, kada, kodėl, jis galėtų būti ar nebūti? Šiuos klausimus nuo penktadienio kelia 11-oji Kauno bienalė „Yra ir nėra“. Oponuodama populistinei griovimo-statymo praktikai ir konservatyviam tradicionalizmui, vyraujantiems įamžinant kolektyvinę atmintį Lietuvoje, Bienalė skatins kitokias, šiuolaikiškas, konceptualias paminklinimo idėjas ir strategijas.

Kauno bienalės paroda šį kartą vyks miesto viešosiose erdvėse. 11-osios bienalės kuratorė menininkė ir rašytoja Paulina Pukytė pakvietė menininkus iš Lietuvos, Vokietijos, Slovėnijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Olandijos, Pietų Afrikos ir Lenkijos sukurti kūrinius specialiai Kauno miestui. Šią mieste pasklidusią ekspoziciją lydės trys parodos Paveikslų galerijoje.

“Ateini ar išeini” (kuratorė Laima Kreivytė) sieks parodyti, ką Lietuvos menininkai veikė su esamais, buvusiais ir galimais paminklais per pastaruosius porą dešimtmečių. „Iš ko padaryti paminklai“ (kuratorius Udi Edelman) pateiks įvairių šalių menininkų video filmų apie paminklus kolekciją. Taip pat pirmą kartą Lietuvoje bus rodomas Sophie Calle, vienos iš žinomiausių ir svarbiausių šiuo metu kuriančių konceptualių menininkių, kūrinys.

Kauno bienalė veiks iki lapkričio 30 dienos. Vietas, kuriose galite pamatyti bienalės parodas ir instaliacijas rasite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA