Ąžuolyno parko atnaujinimą planuojantis Kaunas į pagalbą pasitelkė patyrusius kraštovaizdžio architektus. Jie šios savaitės pabaigoje savo siūlymus pristatys visuomenei, praneša Kauno miesto savivaldybė
Su šiuo projektu dirba vieni iš labiausiai patyrusių Lietuvos kraštovaizdžio architektų Alvydas Mituzas, Virginijus Skardžiukas, Vytautas Sipavičius ir kultūros paveldo specialistė Nijolė Steponaitytė. A. Mituzas yra Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas, o V. Skardžiukas yra šios organizacijos valdybos narys.
„Ąžuolyno parko sutvarkymo projektas nenumato jokių kardinalių pokyčių. Jo esmė labai paprasta – apsaugoti ir išsaugoti šimtamečius ąžuolus, kenčiančius nuo saulės trūkumo ar per didelės drėgmės. Siūlome pašalinti menkaverčius krūmynus ir sąžalynus, tokiu būdu padarant daugiau vietos augti vertingiems augalams“, – teigė A. Mituzas.
Kaip apsaugoti ąžuolus?
Pasak patyrusio kraštovaizdžio architekto, Ąžuolyno parke būtina įrengti normalius takus. Vaikščiodami bet kur, žmonės pridaro daug žalos ąžuolams. Specialisto teigimu, panašios problemos būdavo fiksuojamos ir Anykščiuose, kur šalia Puntuko auga šventieji ąžuolai. Vaikščiodami bet kur, lankytojai trypdavo šių ąžuolų šaknis. Įrengus apsauginius medinius žiedus, problema buvo išspręsta. Panašius sprendimus specialistai siūlo ir Kaune.
„Į kitas vietas siūlome perkelti ir žaidimo aikšteles bei lauko treniruoklius, nes šiuo metu dalis jų įrengti tiesiog ant ąžuolų šaknų“, – pabrėžė A. Mituzas.
„Dabar Kauno centre turime apleistą mišką, kuriame nuo tarpukario laikų niekas nebuvo daroma. Per 80 metų ši teritorija apaugo sąžalynais, kurie dabar stelbia bei kenkia ąžuolams ir kitiems vertingiems medžiams“, – teigė kraštovaizdžio architektas V. Skardžiukas.
Siekiant apsaugoti ąžuolus nuo drėgmės pertekliaus, parke siūloma įrengti gerai funkcionuojančią drenažo sistemą. Dar vienas architektų siūlymas – pėsčiųjų ir dviračių takų atskyrimas.
Parke taip pat siūloma įrengti biologinės įvairovės pažintinį taką su informacija apie Ąžuolyno gamtines vertybes. Takas prasidėtų nuo informacinio terminalo prie S.Dariaus ir S.Girėno paminklo ir pro gamtinių vertybių kompleksus vestų iki raguvų, atragių priešlaitėmis vingiuojančio tako. Architektai pabrėžia, jog tvarkant parką nebūtų pašalintas nei vienas ąžuolas.
Pristatys visuomenei
Šį penktadienį, 10 val., Kauno miesto savivaldybės Mažojoje salėje (Laisvės al. 96) architektai savo siūlymus pristatys viešai. Pristatyme dalyvaus A. Mituzas ir V. Skardžiukas. Netolimoje praeityje A. Mituzas vadovavo projektuojant Lajų taką Anykščiuose. Tai pirmasis takas Baltijos valstybėse ir visoje Rytų Europoje, kur galima pasivaikščioti medžių lajų lygyje. Specialistas taip pat vadovavo rengiant Salantų regioninio parko projektą. V. Skardžiukas yra vienas iš Europos parko projekto bendraautorių.
Visoje Ąžuolyno parko teritorijoje dominuoja lapuočiai – ąžuolai, liepos, klevai, uosiai, drebulės ir kiti medžiai. Didžiausia parko vertybė yra 100-300 metų ąžuolai, kurių kamieno skersmuo siekia 100-160 cm. Tokie medžiai yra labai svarbūs ne tik dėl savo istorinės ir estetinės vertės, bet ir kaip retųjų rūšių buveinės.
2005 metais, vykdant gamtinės įvairovės tyrimus, parko teritorijoje užregistruoti 59 rūšių paukščiai, 29 paukščių rūšys, įrašytos į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus. Svarbiausias bestuburių faunos atstovas Žaliakalnio Ąžuolyne yra Niūraspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita). Tai vienas rečiausių Lietuvoje ir Europoje sutinkamų vabalų. Dėl jo ir kitų vertybių Kauno Ąžuolynas yra Europos ekologinio tinklo ‚Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST).
Pagal BAST apsaugos ir tvarkymo reikalavimus, siekiant išsaugoti Niūriaspalvio auksavabalio populiaciją, draudžiama kirsti džiūvančius ir sausus ąžuolus, rekomenduojama išsaugoti senus drevėtus medžius.
