Trys švietimo ir mokslo bendruomenes apimančios profesinės sąjungos surėmė ietis dėl mokytojų atlyginimų ir ėmė grasinti naujais protestais.
Savo ruožtu Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai pirmadienį išplatino pranešimą spaudai, kuriame išdėstė, kiek uždirba šalies mokytojai ir paaiškino, iš ko susideda mokytojo atlyginimas.
Mokytojams skirtą festivalį vadina puota karo metu
„Garsiai skelbti Lietuvos švietimo „proveržiai“ teliko deklaracijose. Vyksta atviras švietimo sistemos griovimas – uždaryta tūkstančiai mokyklų, Lietuva neteko per 30 tūkst. mokytojų ir daugiau nei 300 tūkst. mokinių“, – rašoma profsąjungų kreipimesi į visos Lietuvos mokytojus.
Dokumente, kurį pasirašė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos ir Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkai tikinama, kad Švietimo įstatymas – nevykdomas, valdžios požiūris į švietimą – niekinis, o mokytojo darbas nuvertintas tiek dvasiniu, tiek ekonominiu požiūriu.
„Švietimas jau seniai nebėra nacionalinio saugumo garantas, ugdantis tautos ir valstybės patriotus. Šiandieninė Lietuvos švietimo sistema grįsta ne giluminiu brandžios jaunos asmenybės ugdymu, o parodomuoju (paradiniu) principu. Siekiant sau ir pasauliui parodyti Lietuvos švietimo pažangą, vykdomos milžiniškų lėšų reikalaujančios imitacijos. Tautinės mokyklos koncepciją pakeitė „geros“ mokyklos koncepcija. Todėl šiemetinei Tarptautinei mokytojų dienai skirtą Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotą mokytojų festivalį skambiu pavadinimu „XXI a. mokytojai: laisvi kurti“ drįstame pavadinti „puota karo metu“, nes tai yra ne kas kita kaip ciniško požiūrio į nuvertintą ir sutryptą mokytoją išdava“, – dėstė mokytojų gynėjai.
Siūlo jungtis į masines protesto akcijas
Anot jų, stebina, kad lėšų atsiranda grandioziniam renginiui, tačiau jų trūksta vadovėliams, mokymo priemonėms ir mokytojų darbo užmokesčiui.
„Taigi šiam paradui skirtas lėšas siūlome panaudoti racionaliai – įvykdant LR Konstitucinio teismo sprendimą ir grąžinant pedagogams neteisėtai nusavintą atlygį, panaikinant tarnybinio koeficiento „žirkles“. Užsienio ekspertų paklauskime patarimo, kaip Lietuvos mokytojui išgyventi su 2009 metų atlyginimu, siaučiant 2017 metų infliacijai? Išgyventi, jaustis saugiam ir apsaugoti jaunąją kartą“, – ragino jie.
Savo profesinę šventę, mokytojo dieną, profsąjungų atstovai siūlo švęsti oriai ir savo bendruomenėse, o ne su tais, kurie neva tyčiojasi iš pedagogų pastangų.
„Mieli pedagogai, išdidžiai pakelkime galvas ir oriai tarkime ryžtingą „NE“ švietimą žlugdantiems valdininkų sprendimams. Burkimės ir solidariais veiksmais pasipriešinkime valdančiųjų savivalei, ciniškam mokytojo nuvertinimui ir, atsikratę vergiško nuolankumo, vieningai junkimės į masines protesto akcijas, ginančias Mokytojo prestižą ir visos Lietuvos Ateitį“, – raginami mokytojai.
Piktinasi, kad darbo daugėja, o atlyginimas neauga
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas DELFI sakė, kad rengti protesto akcijas esą prašo patys mokytojai. Taip neva siekiama atsakyti į viešus premjero ir švietimo ir mokslo ministrės pasisakymus.
„Žmonės jau prarado viltį, kad kažkada bus pradėtos realios reformos, kurios turės tęstinumą. Nėra tikrumo, garantijų dėl ateities. Tai susiję ne tik su mokytojais, bet ir su mokiniais, tėvais. Kiekviena valdžia vis pradeda naują reformą“, – piktinosi E. Jesinas.
Pasak jo, mokytojams kraunamos papildomos atsakomybės – mokslo metai ilginami 10 dienų, įvedamos papildomos ugdymo programos, tačiau už papildomą darbą jiems nėra atlyginama.
„Priklauso nuo procedūrų trukmės. Trumpiausia procedūra trunka apie mėnesį laiko. Jei nebus bandoma užtęsti, mes planuojame panašiai mokytojų dieną pradėti protestus. Tiesa, dar prieš tai planuojame mitingus, galimi ir forumai. Streikas – labai didelis psichologinis krūvis žmonėms, o mes norime apsaugoti juos nuo streso, provokacijų. Norime išspręsti taikiai, bet jei nepavyks, įvykdysime žmonių valią ir eisime iki galo“, – paklaustas, kada streikai gali prasidėti, pasakojo E. Jesinas.
Anot jo, organizuojamas gali būti ir masinis neterminuotas streikas.
57 proc. mokytojų neuždirba 800 eurų, trečdalio atlyginimai perkopia 1 tūkst. eurų
Savo ruožtu Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai pirmadienį išplatino pranešimą spaudai apie mokytojų atlyginimus.
Jame aiškinama, kad algas didinti reikia, nes mokytojas vaikams yra svarbiausias žmogus mokykloje ir tik nuo pedagogo esą priklauso, ar vaikams bus įdomu mokytis, ar jie gerai jausis mokykloje.
„Mokytojų rankose mūsų vaikų, taigi, ir visos šalies ateitis. Todėl skaudu, kad ne visi mokytojai šiandien gali džiaugtis savo darbu ir atlygiu už jį“, – rašoma pranešime.
Jame taip pat dėstoma, kad 57 proc. pedagogų uždirba nuo 400 iki 800 eurų, neatskaičius mokesčių.
„Trečdalio pedagogų alga perkopia 1000 Eur iki mokesčių. Tiek gali uždirbti tik mokytojas, turintis kiek didesnį nei vidutinį pamokų skaičių – 24 pamokas ir dirbantis mokykloje keliolika metų bei pasiekęs aukštesnę kvalifikacinę kategoriją (metodininko)“, – nurodoma pranešime.
Statistika esą rodo, kad net trečdalis mokytojų neturi tų 18 valandų per savaitę, ypač jauni mokytojai.
„Mokinių skaičius mažėja daug greičiau nei mokytojų, ir kartais mokyklų vadovai renkasi mažėjantį pamokų kiekį išdalinti tam pačiam mokytojų skaičiui. Tai yra, vieno mokytojo darbo krūvį pasidalina du ar net keli pedagogai. O tai lemia labai menką darbo užmokestį“, – paaiškinama pranešime.
Kaip skaičiuojamas atlygis?
Ministerijos teigimu, mokytojo atlyginimas priklauso nuo kelių komponentų: darbo krūvio, darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos. Mokytojų kvalifikacinės kategorijos yra keturios: mokytojas, vyr. mokytojas, mokytojas metodininkas, mokytojas ekspertas. Kuo daugiau pamokų mokytojas turi, kuo aukštesnė jo kvalifikacinė kategorija ir didesnis darbo stažas, tuo didesnė ir alga.
„Pavyzdžiui, tik pradėjęs dirbti mokytojas už 18 pamokų, t. y., 3-4 pamokas per dieną, gauna 425 Eur, o aukščiausios kategorijos mokytojas už tą patį darbą gaus 583 Eur. Jei mokytojas dirba daugiau, pavyzdžiui, 36 valandas per savaitę, atitinkamai didėja ir jo alga: mokytojas ekspertas uždirba daugiau kaip 1000 Eur“, – nurodoma pranešime.
Pasirodo, pusė visų šalies pedagogų yra vyresni kaip 50 metų, 6 proc. yra pensinio amžiaus.
„Mokytojų atlyginimų klausimas sistemiškai nebuvo spręstas daugelį metų, tad šiandien turime liūdną situaciją. Ji tikrai netenkina. Lietuvos mokytojų algos – vienos mažiausių ES šalyse. Todėl diskusija, ar reikia didinti algas, net negali vykti. Vienareikšmiškai – taip. Vyriausybės programoje numatyta iki 2020 m. mokytojų vidutinę algą padidinti iki 1000 eurų per mėnesį“, – nurodo ministerija.
Mokytojai jau dabar uždirba daugiau nei kiti valstybės sektoriaus darbuotojai
Tiesa, pasirodo, jau dabar statistinis mokytojo atlyginimas yra didesnis už vidutinį šalyje ir valstybės sektoriuje: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. IV ketvirtį mokytojai vidutiniškai uždirbo 892,5 Eur, neatskaičius mokesčių, kiti valstybės sektoriaus darbuotojai 849,7 Eur, o šalies ūkyje – 822,8 Eur, neatskaičius mokesčių.
„Kas dešimtas šalies dirbantysis dirba švietimo srityje (ES šalyse švietimo srityje dirba 7,5 proc. visų dirbančiųjų). Lietuvoje švietimo darbuotojų atlyginimas sudaro didesnę viešojo sektoriaus atlyginimų dalį nei Europos Sąjungoje: ES vidurkis nesiekia 30 proc., o Lietuvoje švietimo darbuotojų atlyginimai sudaro daugiau nei 35 proc. viešojo sektoriaus atlyginimų“, – aiškinama pranešime.
Todėl didinant mokytojų atlyginimus, atotrūkis esą dar labiau didėtų.
„Švietimo ir mokslo ministerija, derindama su švietimo profesinėmis sąjungomis, baigia parengti etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelį. Seimui pritarus, jis įsigaliotų nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Nauja skaičiavimo tvarka suteiktų daugiau stabilumo, nes iš anksto būtų apibrėžtas mokytojo etatas: kiek, ko dirba ir kaip už tai atlyginama. Į etatą įeitų ne tik pamokos, pasirengimas joms, mokinių darbų taisymas, bet ir kita su ugdymu susijusi veikla, už kurią dabar ne visada ir atlyginama. Siekiant pritraukti jaunus specialistus, pradedantiems mokytojams atlyginimas būtų skaičiuojamas pagal didesnį koeficientą negu dabar. Labai svarbu suteikti daugiau laisvės mokyklos vadovui, kuris formuoja mokytojų komandą ir atsako už ugdymo kokybę, skatinti mokytojus. Todėl šalia pastoviosios algos dalies numatomi priedai ir priemokos pedagogams“, – nurodoma pranešime.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
