Lietuviai dažniausiai skolinasi tam, kad galėtų pagerinti savo materialinę gerovę arba įsigyti pramogų. Tuo tarpu ilgalaikėms investicijoms, tokioms kaip studijos ar verslas, išoriniai finansavimo šaltiniai dar naudojami pakankamai retai.
Šias tendencijas atskleidė vienos vartojimo kreditų bendrovės iniciatyva tyrimų kompanijos „Kantar TNS“ atlikta apklausa, kurios metu analizuoti lietuvių skolinimosi įpročiai.
Šį mėnesį atliktos apklausos duomenimis, lietuviai dažniausiai linkę skolintis pristigę pinigų dideliam pirkiniui, pavyzdžiui, automobiliui. Šiuo tikslu bent kartą gyvenime skolinosi 36 proc. respondentų, o 40 proc. apklaustųjų planuoja tai daryti ateityje. Pakankamai dažnai pagalbos iš išorinių finansavimo šaltinių tautiečiams prireikia ir perkant nekilnojamąjį turtą (26 proc.) ar namų apyvokos daiktus (24 proc.). Ateityje nekilnojamajam turtui planuoja skolintis dar daugiau – 54 proc. apklaustųjų.
Tačiau lietuviai dar pakankamai retai skolinasi tam, kad galėtų mokytis ar kitaip investuoti į savo ateitį, žinias. Apklausos rezultatai atskleidė, jog studijoms yra skolinęsi 17 proc., o verslo pradžiai tik 5 proc. respondentų. Ateityje verslui planuoja skolintis jau 15 proc. apklaustųjų. Palyginimui, tokias trumpalaikes pramogos, kaip atostogos ar vestuvės skolindamiesi yra finansavę atitinkamai 15 proc. ir 12 proc. apklaustųjų.
„Jau ne vienerius metus stebime gana stabilią tendenciją, jog dažniausiai Lietuvoje skolinamasi stambiems pirkiniams. Tačiau dabar matome, kad lietuviai vis drąsiau pradeda skolintis, investuodami ir į nematerialinę gerovę: mokslus, tobulėjimą ar verslo vystymą. Vartojimo kreditai šiose srityse gali suteikti taip būtiną postūmį“, – teigia „Vivus.lt“ marketingo vadovė Justina Ambrasienė.
„Kantar TNS“ apklausa taip pat parodė, jog populiariausias lietuvių skolinimosi šaltinis yra šeimos nariai. Net 51 proc. apklaustųjų prisipažino per pastaruosius trejus metus bent kartą prašę pinigų būtent iš artimausių žmonių.
Antras pagal populiarumą skolinimosi šaltinis – vartojimo kreditai. Prireikus pinigų, šia paslauga naudojasi kas trečias lietuvis (34 proc.). J. Ambrasienė atkreipia dėmesį, jog plečiantis tokių bendrovių paslaugų įvairovei, jų patrauklumą atranda vis daugiau skirtingus interesus turinčių vartotojų.
„Tradicija skolintis iš šeimos narių Lietuvoje tebėra labai gaji ir, tikriausiai, gyvuos dar ilgai. Tai yra patys artimiausi, todėl ir patys patikimiausi žmonės. Tačiau pastebime, kad jaunesni šalies gyventojai vis labiau nori būti nepriklausomi, siekia išvengti dėl pinigų kylančių nesutarimų su giminaičiais ar draugais, todėl ieško alternatyvių finansavimo šaltinių“, – sako J.Ambrasienė.
Kaip rodo apklausa, mažiausiai populiarus skolinimosi šaltinis Lietuvoje yra tarpusavio skolinimo platformos.
Per pastaruosius trejus metus šiuo šaltinius teigia pasinaudoję vos 4 proc. apklaustųjų.
Lietuvos gyventojų tyrimą apie jų skolinimosi įpročius „Kantar TNS“ atliko 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Jo metu iš viso apklausti 607 Lietuvos gyventojai, vyresni nei 18 metų.
