Feisbuke užvirė, atrodytų, kvailoka diskusija – ar galima operacinėje būti lakuotais nagais. Kol vienos internautės dalijosi patirtimis, kaip į tai medikai reaguoja užsienyje, kitos tikino, kad čia – iš lūpų į lūpas perduodami mitai.
DELFI pasidomėjus šia tema paaiškėjo, kad čia – ne melas. Kalbinti gydytojai paaiškino, kodėl, ir pažėrė daugiau patarimų, ko reikėtų vengti operacinėje.
Santariškių klinikų Direktoriaus medicinai ir slaugai pavaduotoja slaugai Jurga Šuminienė atkreipė dėmesį, kad nagai – tam tikras sveikatos būklės veidrodis.
„Tai yra tiesa – operacijos metu nei kojų, nei rankų nagai negali būti nulakuoti. Taip yra dėl to, kad operuojantis gydytojas ar slaugos personalas galėtų vertinti nagų spalvą. Esant tam tikriems kraujotakos sutrikimams, keičiasi nagų spalva, jie mėlynuoja. Jei nagai dažyti, nieko nematysime. Tai yra viena kontrolės formų. Todėl pacientės į operacinę privalo važiuoti be nudažytų nagų.
Pašnekovė priminė, kad operacija – ne grožio procedūra, todėl pacientas įpareigotas laikytis tam tikrų reikalavimų, nagai neturi būti ir per ilgi – tai dėl paties paciento sveikatos“, – kalbėjo ji.
Kas būna, kai pacientas galvoja tik apie save
Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas DELFI pasakojo, kad jei moteris į operacinę atvyks su lakuotais ar priklijuotais nagais, niekas jų nesistengs nuvalyti, tačiau tai sukels papildomų nepatogumų tiek medikams, tiek pačiai pacientei.
„Pacientei ant piršto dedame deguonies įsotinimo matavimo priemonę ir matuojame, kaip operacijos metu pacientės kraujas įsotintas deguonimi. Žmogaus nereikia badyti, tačiau tam, kad pulsoksimetras tinkamai veiktų, nagas turi būti kiek galima natūralesnis – jei lakuotas, tik permatomu laku. Šis aparatas veikia optinės fizikos principais, tad jei nagas nulakuotas juoda spalva, matome netikslius duomenis. Ir daktaras nervinasi, ir pacientas nesaugesnis“, – aiškino A. Macas.
Jei pacientė atvyko ne planinei operacinei, nespėjo nusivalyti ryškaus manikiūro, gydytojai, žinoma, turi būdų kaip „apeiti“ tokią situaciją.
„Galime matuoti nuo piršto pagalvėlės, nuo ausies, tačiau aparatas tiksliausiai veikia pridėtas prie nago guolio. Mes kartais įspėjame pacientes iš anksto, kad reikės nusivalyti ryškiaspalvį nagų laką, bet, žinoma, galima tiesiog įdurti kateterį į veną. Aš manau taip – jei galima nedurti ir tai nereikalinga, reikia nedurti“, – sakė profesorius.
Kita problema – priklijuojamos blakstienos
„Jau nekalbu apie tai, ką apie šias priemones ir jų sukeliamas alergijas mano akių ligų gydytojai. Operacijos metu, kad būtų kuo švaresnė aplinka, žmogus užklojamas visas, įskaitant ir veidą. Kai blakstienos yra dirbtinės, itin ilgos – jos prie šios medžiagos prilimpa, išsikraipo. Dar daugiau – jei žmogus miega anestetiniu miegu, negali aktyviai mirksėti, dirbtinės blakstienos kartais įsispraudžia tarp akių vokių ir sukelia dirginimą. Pabudus žmogui junginė taip sudirginta, kad po operacijos jis jaučia ne operuotą pilvą, o skaudančią akį“, – pasakojo pašnekovas.
Gydytojas juokavo, kad ne kartą pabudus pacientei jos blakstienos buvusios sugadintos ir tarsi neaišku – ar gydytojas turėtų kompensuoti moralinę žalą.
„Žmogus galvoja apie save, bet negalvoja apie tą, kuris stengiasi jam teikti pagalbą. Mes operuoti irgi galėtume balkonuose, bet tai darome ten, kur yra patogiausia ir saugiausia“, – kalbėjo A. Macas.
Geriausia – kuo natūraliau
Problemų gali sukelti ir dar viena nekalta bižuterijos detalė – žiedai.
„Žiedų turėtų nebūti. Žmogui operacijos metu yra lašinami skysčiai, todėl pirštai šiek tiek paburksta. Jei žiedas ankštas – jis gali sustabdyti piršto kraujotaką. Jei pirštas pradeda mėlynuoti, tenka nupjauti – ne pirštą, o žiedą. Jei šis aksesuaras pacientui brangus, kodėl gi jo nepalikti saugiai namie? Žmogus pats susikelia papildomų rūpesčių“, – svarstė Anesteziologijos klinikos vadovas.
Ausyse įverti auskarai medikams dažniausiai netrukdo, tačiau įvairiose „įspūdingesnėse“ vietose jie gali sukelti nepatogumų.
„Pavyzdžiui, anesteziologui turi būti prieinama paciento burna. Anksčiau dar būdavę įvykių, kad burnoje likęs auskaras nudegindavo liežuvį. Chirurgams naudojant kraujagyslių uždeginimo prietaisus susidarydavo elektros laukai. Šiandien tai nepasitvirtina, bet patogiau būtų visiems, jei žmonės operacinėje būtų be auskarų“, – kalbėjo pašnekovas.
Ir galiausiai – tam tikrą įtaką gydymui gali turėti ir tatuiruotės. Profesorius sakė neketinantis jų vertinti iš estetinės pusės, tačiau priminė, kad nugaros piešinys gali apriboti nuskausminimo būdo pasirinkimus.
„Jei nėščioji ant nugaros turi tatuiruotę, negalėsime daryti epidūrinės nejautros, nes jei tatuiruotės dažų dalelių pateks į stuburo smegenų zoną, gali būti komplikacijų. Žinoma, gydytojas galės parinkti kitą būdą, galbūt užmigdys pacientę, tačiau kodėl neturėti visų variantų?“, – retoriškai klausė profesorius.
Tai – tik smulkmenos, tačiau galinčios lemti gydymo sėkmę. Gydytojas prašė pacientų ruošiantis operacijai būti kuo natūralesniais – nepadauginti kvepalų, nusiimti papuošalus, nusivalyti kojų, rankų nagų dažus.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
