Kaune susirinks autizmo priežastis tyrinėjantys specialistai | Kas vyksta Kaune

Kaune susirinks autizmo priežastis tyrinėjantys specialistai

Asociatyvi/R. Tenio nuotr.

Autizmo požymiai gali būti, jei vaikas nebendrauja su kitais vaikais, nemoka žaisti grupėje, neturi komunikacijos įgūdžių, yra sutrikęs atsakas į kito žmogaus emocijas. Kokios šios ligos prižeatys ir galimi gydymo būdai, pasakoja gydytojas genetikas prof. dr. Danielius Serapinas.

Prof. dr. Danieliaus Serapino teigimu, jei kūdikis nesišypso, nereaguoja kviečiamas vardu, nepalaiko akių kontakto, nereaguoja į tėvų šypseną – tai pirmieji budrumo reikalaujantys ženklai, į kuriuos tėvai turėtų atkreipti dėmesį. Tačiau rimtai susirūpinti reikėtų tuo atveju, jeigu dviejų metų vaikas nekalba, nuolatos kartoja stereotipinius, pasikartojančius judesius. Tokiam vaikui reikėtų specialistų – vaikų neurologo ir genetiko – konsultacijos. Jei šie nustatytų, kad vaikui pasireiškia autizmo spektro sutrikimai, reikia išsiaiškinti, kokios jų priežastys.

Mediko teigimu, autizmo spektro sutrikimai – labai plati sąvoka. Dalis jų išsivysto dėl genetinių priežasčių, o dalis – dėl išorinių (psichologinių, infekcinių, prenatalinių ir kt.). Pastarųjų sukelti sutrikimai dažniausiai yra žymiai švelnesni ir lengviau koreguojami.

Genetinės autizmo priežastys – tai tam tikras pokytis DNR grandinėje (genuose) arba chromosomų skaičiuje ir struktūroje. Tai nuo pat vaiko pradėjimo lemia, kad vaikas bus kitoks – jis gali turėti raidos, kalbos atsilikimą, kitus autizmo požymius. Pavyzdžiui, mergaitės, turinčios papildomą X chromosomą, kai jų yra trys vietoje dviejų, būna linkę į agresyvų, asocialų elgesį, autistinio spektro sutrikimus. X hromosomos perteklius berniukams – XXY rinkinys, vadinamas Klainfelterio sindromu – taip pat lemia raidos pokyčius ir autistinio spektro sutrikimus. MECP2 geno, esančio X chromosomoje, mutacija lemia taip vadinamą Rett‘o sindromą, kuriuo serga tik mergaitės.

„Esant genetinėms autizmo priežastims, žmogui gali vystytis ir gretutiniai sutrikimai, pavyzdžiui, nervų sistemos, antinksčių, vaisingumo ir kiti, – teigia dr. D.Serapinas. – Todėl labai svarbu žinoti tikslią autizmo spektro sutrikimų priežastį. Jei ji genetinė – sudaromas sekimo planas, kai galima ištirti kitas organų sistemas, o kartais ir imtis prevencinių priemonių, kad neatsirastų tam tikros komplikacijos. Negana to, tai labai svarbi informacija ir tėvams – priklausomai nuo geno, kuris yra pakenktas, sutrikimo pasikartojimo rizika kitam vaikui gali būti nuo 0,1 iki 25 proc. Tad tėvai, žinodami prognozes, gali nuspręsti, ar planuoti dar vieną atžalą, ar pasirinkti kitus šeimos planavimo metodus.“

Esant tam tikriems genetiniams autizmo spektro sutrikimams gali būti taikomas simptominis arba specifinis gydymas. Tarkime, jeigu vaikas turi 22 chromosomos mikrodelecinį sindromą (delecija – tai chromosomos dalies netektis) ir vaiko raida atsilieka dėl autizmo, jam gali vystytis ir kalcio trūkumo sukeliami traukuliai, slaptas gomurio nesuaugimas ar imuniteto defektas. Tokiais atvejais vaikui galima skirti kalcio preparatų, taip pat imuninę sistemą stiprinančius preparatus – tai gali pagerinti jo bendrą savijautą.

Sergantiesiems Rett‘o sindromu jau imanomas inovatyvus gydymas kaulų čiulpų transplantacija. Nes patebėta, kad esant šiam sindromui būna sutrikusi smegenų imuninių ląstelių (mikroglijos) veikla. Po kaulų čiulpų transplantacijos pakitusios mikroglijos ląstelės pakeičiamos naujomis.

„Visais autizmo spektro sutrikimų atvejais tėvų ir pedagogų rolė vaiko gyvenime – nepakeičiama, –
teigia medikas. – Net esant nekoreguojamiems genetine prasme sindromams, socialinė, psichologinė pagalba, tėvų savitarpio pagalbos grupės – labai svarbūs komponentai. Tėvams, jei jų vaikui diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, reikėtų ieškoti kuo daugiau informacijos apie tai, kuo jie savo vaikui gali padėti. Jei patvirtinama konkreti genetinė liga, galima jungtis prie tarptautinių savitarpio pagalbos grupių, forumų, kur tėvai gali gauti labai daug naujausios informacijos.“

Apie naujausias autizmo genetikos, terapijos ir kompleksinės homeopatijos strategijas gydytoja iš JAV dr. Jodie A. Dashore, prof. dr. D.Serapinas ir kiti specialistai kalbės rugsėjo 23 d. Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Naujausių Farmacijos ir Sveikatos technologijų centre vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Autizmo spektro sutrikimai: holistinis požiūris ir papildanti terapija“.

Daugiau informacijos apie konferenciją rasite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA