Psichologė: tėvai gali ir sukurti, ir sugriauti vaiko motyvaciją mokytis

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Tėvų elgesys yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko raidą, jo gyvenimo būdo ir įpročių formavimąsi. Todėl nuo pat mažų dienų tėvai tampa vaikų emociniais globėjais ir saugiu užnugariu, padedančiu ne tik pažinti pasaulį, bet ir tobulėti.


Vaikui pradėjus eiti į mokyklą, tėvų pečius užgula dar viena atsakomybė – mokslai.

Apie tai, kokią įtaką vaiko mokslams turi tėvai ir kokių klaidų norėdami gero jie daro, kalbamės su vaikų ir paauglių psichologe, „Šviesos“ leidyklos „Z kartos testo tėvams“ ir knygų „Vaikas pokyčių kelyje“ ir „Ypatingas vaikas – vienas ir kiekvienas“ autore Asta Blande, rašoma pranešime spaudai.

– Su kokiais mitais apie tėvų įtaką vaikų mokymuisi susiduriate dažniausiai?

– Tėvų požiūris į savo vaidmenį ir įtaką vaiko mokymosi procese – skirtingas. Išskirčiau itin aktyvius tėvelius, kurie „persekioja“ vaiką ir jo mokytojus, nes siekia išsiaiškinti visas menkiausias smulkmenas apie atžalos gyvenimą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taip elgiasi labai atsakingi ir mylintys tėvai. Tačiau jei vaikas pats kuo puikiausiai susitvarko su konkrečia užduotimi ar situacija, jo aklai prižiūrėti ir saugoti nereikėtų.

Kita nerimą kelianti tėvų grupė – abejingi tėvai, kurie visą atsakomybę už vaiko ugdymą ir netgi auklėjimą perduoda mokyklai. Nors tokį pasirinkimą jie grindžia vaiko savarankiškumo ugdymu, neretai paaiškėja, kad tėvai tiesiog nepajėgia susitvarkyti. Smagu, kad pastaruoju metu daugėja atsakingų tėvų, kurie leidžia abiem pusėms priimti svarbius sprendimus.

– Kokį neigiamą poveikį vaiko pasiekimams ir motyvacijai gali sukelti pernelyg didelis arba, priešingai, pernelyg mažas rūpinimasis atžala? Kaip atpažinti, kad tėvai į vaiko mokslus įsitraukia per daug arba per mažai?

– Tiek perdėtas domėjimasis, tiek abejingumas gali neigiamai paveikti vaiko motyvaciją mokytis. Aktyvių tėvų vaikams pamažu silpnėja noras tapti savarankiška ir už savo pasirinkimus atsakinga asmenybe – vaikas nuolat jaučiasi kieno nors kito dalimi, o ne savarankišku žmogumi.

Abejingumas arba per mažas rūpinimasis dažnai siunčia vaikui signalą, kad jis nėra toks svarbus, o gal net ir mylimas, kad juo domėtųsi. Tuomet vaikai neretai bando įrodyti savo vertę daug mokydamiesi arba darydami savarankiškus sprendimus net ir tada, kai yra būtina suaugusiojo patirtis ir išmintis. Kartais tai neleidžia vaikui pajusti, kad ir jis ką nors gali duoti pasauliui, ir skatina jį tiesiog plaukti pasroviui.

– Į ką tėvai turėtų kreipti daugiau dėmesio – į pasiekimus ir rezultatus ar į vaiko susidomėjimą nagrinėjamu dalyku?

– Visada siūlau būti ypač dėmesingiems vaiko norui išmokti, suprasti ar sužinoti ką nors nauja, nes smalsumas ir kūrybiškumas yra ateitis. Galbūt vykstant procesui rezultatai ne visada bus tokie, kokių norėtųsi, tačiau nereikėtų slopinti vaiko prigimtinio smalsumo.

Šeimos palaikymas ir padrąsinimas taip pat yra svarbus šių teigiamų pokyčių stimulas. Kartu su leidykla sukūrėme „Z kartos testą“ tėvams, kad jie geriau pažintų savo vaikus ir jų mokymosi poreikius. Perdėtas tėvų atkaklumas arba abejingumas dažnai labai trukdo vaikų pasiekimams, o įvertinti tai pačiam be kitų pagalbos yra labai sunku – reikia žvilgsnio iš šalies. Šis testas padės suprasti ir įvertinti savo indėlį į vaiko mokslo bei pasiekimų pasaulį, padės atrasti naujas kryptis ir atsižvelgti į vaiko įpročius. Testą galima atlikti internetu, svetainėje www.zkartostestas.lt.

– Kaip manote, koks turėtų būti tėvų vaidmuo mokyklos gyvenime, ugdymo procese bei bendraujant su mokytojais, kad tai padėtų vaikui ir nepadarytų meškos paslaugos?

– Vis dažniau ir daugiau tėvų ateina į mokyklą kaip partneriai. Jie bendrauja su mokytojais ir kartu aptaria vaiko galimybes, jei reikia, ir papildomas pagalbos priemones. Kartu su vaikais tėvai vis dažniau dalyvauja renginiuose, paskaitose, remia mokyklos idėjas ir įsitraukia į jų įgyvendinimą. Kai viskas daroma nuoširdžiai, įsiklausant į mokytojų ir vaikų poreikius bei rekomendacijas – partnerystė tampa naudinga ir ilgalaikė.


– Švietimas nuolat kinta – pamokose vis dažniau naudojamos išmaniosios lentos, dienynai perkeliami į internetinę erdvę, o užduotys tampa labiau integruotos. Ar tiesa, kad dabartiniai tėvai ne visuomet spėja su šiais pokyčiais? Kokius tėvų supratimo ir įsitraukimo pokyčius pastebite?

– Visais laikais dalis tėvų būdavo pokyčių šalininkai ir stengdavosi labiau priartėti prie mokyklos. Pastaruoju metu tam yra daugiau galimybių ir tie, kas nori, tikrai randa būdų ir galimybių įsitraukti į mokyklos gyvenimą. Daugėja susitikimų su tėvais, kuriuose partnerystė aptariama kaip svarbus dalykas, padedantis mokyklai ir vaikui tobulėti, o ne formalus teiginys, būtinas, kad mokyklos dokumentai atrodytų tinkamai parengti.

Tad aktyviems tėvams dabar tikrai palankus laikas – nemaža dalis jų gana išmintingai ir tinkamai tuo naudojasi. Tiems, kuriems pritrūksta motyvacijos, norėčiau pasakyti, kad šiandien yra pats geriausias laikas parodyti vaikui, jog jis ir ta aplinka, kurioje jis mokosi, yra svarbūs šeimai.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

4 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Rotušės aikštėje pareigūnams į akis šokusį vyrą nuramino tik antrankiai

Kaune skelbiama gripo epidemija

Kaune pas nepažįstamąjį užsukusi vakarienės, vilnietė rado ko nesitikėjo

Ligoninės darbuotojai ginasi gatvėje mirštančiam kauniečiui labiau padėti negalėję

Kauną užklojo storos sniego pusnys: šaltis spaus vis smarkiau

Kauno pareigūnai masiniuose reiduose patikrino kelis tūkstančius vairuotojų

Neaiškumai dėl išmokų: sutuoktiniams skiriantis, tektų dalintis ir kaupiamą pensiją

Daugiau detalių apie dvi gyvybes nusinešusią avariją: jauna vairuotoja mėgino lenkti

Šiais metais Kauno laukia grandiozinės gatvių rekonstrukcijos

Virš Kauno sušvito krauju „pasruvęs“ Mėnulis