Laisvės piknikas prasidėjo audringa diskusija: Kauno valdžia nesusišneka su visuomene? – Kas vyksta Kaune

Laisvės piknikas prasidėjo audringa diskusija: Kauno valdžia nesusišneka su visuomene?

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Tema, kuri viešojoje erdvėje ir visų kauniečių lūpose nerimsta jau kelias savaites – kertami medžiai. Ši tema jau vargina pačius kauniečius, tačiau tie medžiai – tik problemos akcentas. „Laisvės piknikas. Idėjų festivalis“ prasidėjo nuo diskusijos „Kaunas tvarkosi ar kertasi: valdžios ir visuomenės dialogas“, kuriame Kauno savivaldos atstovai diskutavo su visuomeninkais apie tai, kaip sekasi valdžiai ir visuomenei komunikuoti.

Nors diskusija ir pradėjo renginio programą, palapinė buvo sausakimša, nemaža dalis žmonių turėjo stovėti, nes vietų prisėsti visiems norintiems – neužteko. Diskusiją moderavo renginio idėjos autorius, žurnalistas Andrius Tapinas, o savo pozicijas bandė apginti Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė, buvęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Komunikacijos agentūros „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ projektų vadovas Dominykas Jakštas ir architektas, portalo „pilotas.lt“ vyriausias redaktorius Audrys Karalius.

Medžių kirtimo situacija – nesėkmingo dialogo pavyzdys

Susirinkusiųjų pokalbis prasidėjo nuo opiosios medžių temos – R. Šnapštienė gynė savivaldybės poziciją, teigdama, jog protestų ir policijos įsikišimo miesto valdžia tikrai nenorėjo, tiesiog buvo daug nesusikalbėjimo tarp vietinės valdžios ir kauniečių, tačiau A. Karalius atsikirto, jog diskusijos nebuvo visai. „Buvo priimtas sprendimas tvarkant šaligatvius pašalinti medžius – jie jums buvo tarsi ne vietoje palikti automobiliai,“ – teigė architektas, jo pasisakymą palydėjo audringi auditorijos aplodismentai.

Mero pavaduotoja nenorėjo, jog miesto valdžia būtų atskirta nuo kauniečių – jai kliuvo replikos apie vienakryptę Kauno savivaldybės komunikaciją, valdžios kaip priešo, o ne kaip sąjungininko matymas. „Visų pirmiausia turėtų būti bendrystė ir pasitikėjimas vieni kitais, juk valdžia – nėra kauniečių priešas,“ – kalbėjo R. Šnapštienė. Tokius vicemerės pasisakymus ir savivaldybės komunikaciją A. Karalius įvardijo kaip propagandą.

Diskusija neaplenkė ir planuojama S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija – A. Karaliui užkliuvo pasirinkta projekto eksponavimo vieta (šiuo metu projekto maketą galima rasti prekybos ir pramogų centre „Akropolis“), tačiau komunikacijos specialistas D. Jakštas apgynė savivaldybės sprendimą teigdamas, jog „Akropolis“ viena lankomiausių Kauno vietų, kurioje kasdien sulaukiami dideli žmonių srautai ir kurioje nėra jokių apribojimų, norintiems į projektą pasižiūrėti.

„Nėra dialogo – tokios pasėkmės“

A. Tapinui užkliuvo G. Kuprevičiaus ryšių nutraukimas su Kauno savivaldybe. Vicemerė pastebėjo, kad toks kompozitoriaus sprendimas – skaudus, tačiau tai, jos nuomone, įvyko dėl abiejų pusių nesusikalbėjimo. „Nėra dialogo – tokios pasekmės,“ – apgailestavo R. Šnapštienė.

Į diskusiją įsitraukė ir auditorija, pasisakė ir advokatas Saulius Dambrauskas, kaltinantis A. Tapiną, kuris pabūgo Kauno valdžią pakviesti į lygiavertį dialogą – pasak jo, kauniečius atstovauja tik A. Karalius, visi kiti kalba Kauno valdžios naudai. Savivaldybės veiksmus jis įvardijo skubotais – jeigu viskas būtų apgalvota ir išdiskutuota – teismai ir protestai nebūtų įvykę. Komunikacijos spragas įvardijo ir kaunietis Mindaugas – jam savivaldybės žodžiai pasirodė dviveidiški: „Vicemerė sakė ateiti ir komunikuoti – mes, kauniečiai, dvejus metus bandome su savivaldybe pasikalbėti dėl žalio skvero Krėvos ir Trakų gatvių sankryžoje, rašėme peticiją, raštus. Mes taip bandėme kalbėtis – sulaukėme tik urbanistikos skyriaus atsakymo, kad čia tik kelių pensininkų pasvaičiojimai“.

Tačiau kiti kauniečiai sveikino dabartinius Kauno miesto savivaldybės komunikacijos sprendimus – kaunietis Justinas džiaugėsi, jog būtent dabar savivaldybė yra arti žmonių ir bando kalbėtis su jais, tiesa, ne visuomet pavyksta. Bet neklysta tik tie, kurie nieko nedaro.

A. Karalius pastebėjo, jog dabartinė Kauno savivaldybė nėra vienintelė klystanti. „Nenoriu demonizuoti šios savivaldybės – komunikacija strigo visada, nes mes skirtingai suprantam šį terminą. Komunikacija yra kalbėjimas ir girdėjimas kitos pusės, o ne pasakymas, kad mes darom taip, o jūs arba sutikit, arba esat liaudies priešai,“ – kalbėjo architektas.

Diskusijoje užmegztas dialogas – tik pradžia

Kadangi „Laisvės piknikas. Idėjų festivalis“ net penkiose skirtingose erdvėse diskusijos virs iki 17 val., pokalbio laikas buvo labai ribotas ir greitai reikėjo gesinti audringas auditorijos reakcijas ir kandžias replikas. Andrius Tapinas pastebėjo, jog toks reakcingumas – tik pradžia, o toks valdžios priartėjimas prie bendruomenių – turi tapti kasdiene praktika.

„Ne tiek ir svarbu, kas buvo anksčiau – jeigu tik prasidės normalus dialogas. Juk mes gyvenam piliečių mieste,“ – kalbėjo A. Karalius. Jo nuomone, pirmas žingsnis, kurį turėtų žengti savivaldybė – atsiprašyti G. Kuprevičiaus.

Komunikacijos specialistas D. Jakštas linkėjo visiems komunikuoti, kalbėtis – teisiškai ir logiškai. „Visi norime dirbti Kaunui. Kauniečiai labai myli savo miestą, tačiau visi skirtingai elgiamės. Raskime vienybę.“

Buvęs Kauno meras A. Kupčinskas kvietė pakartoti panašią diskusiją kitoje erdvėje: „Ateikite rugsėjo 12 d. į savivaldybės tarybos posėdį – susitikime ten abi pusės ir diskutuokime.“ Taip pat A. Kupčinskas pastebėjo, jog Kaunas lenkia Vilnių – tai yra džiugu ir tik susivieniję kauniečiai gali užtikrinti, kad Kaunas pirmaus ir toliau.

R. Šnapštienė, nors ir išgirdusi ne vieną kandžią repliką, džiaugėsi: „Džiugu, kad pasiekėme rezultatą – šis pasišnekėjimas – rimtos diskusija pradžia. Savivaldybė – atvira, mes girdim ir mums skauda, jeigu skauda žmonėms. Visiems linkiu susiklausymo.“

Laisvės pikniko tikslas – dialogo skatinimas

A. Tapinas pastebėjo, jog renginio tikslas – priartinti žmones prie valdžios ir kvietė šiandien renginyje dalyvaujančius žmones nebijoti kalbėti – pamačius politiką, žurnalistą ar kitą savo srities atstovą stabdyti juos ir užduoti rūpimus klausimus.

Pagrindinis dėmesys šių metų renginyje bus skiriamas viešiems debatams, idėjų generavimo dirbtuvėms, klausimų-atsakymų sesijoms, kurių metu visi neabejingi Lietuvos piliečiai kartu su valstybės vadovais, ekonomistais, politikais, visuomenės veikėjais ieškos idėjų Lietuvai, kurias visi kartu galės įgyvendinti per artimiausius metus. „Valstybė – tai aš“ yra ne vien šių metų šūkis, bet ir festivalio tikslas – kiekvienas galime prisidėti prie savo valstybės kūrimo.

Detalesnė informaciją apie iki vidurnakčio vyksiantį renginį – čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA