Apie ką Kaune kalbėjo prieš 100 metų? – Kas vyksta Kaune

Apie ką Kaune kalbėjo prieš 100 metų?

Atvirukas „Kaizerio Vilhelmo gatvė Kaune“. 1918/Kauno IX forto muziejaus nuotr.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, kurį minėsime 2018 m. vasario 16 d., portalas „Kas vyksta Kaune“ domisi, kuo gi Kaunas gyveno prieš tuos lemtingus 100 metų. Apžvelgiame 1918 metų „Kauno kalendorių“, įdomybių apie to meto kauniečius ir miesto gyvenimą, tikrai netrūksta.

Šv. Kazimiero draugijos leidinį dar 1917 m. išleido Saliamono Banaičio spaustuvė,  leidinys kainavo 50 kapeikų. Kalendoriaus elektroninę versiją galima rasti el. paveldo svetainėje čia.

Mini M. Mažvydo „Katekizmą“

Prie švenčių sąrašo minima ir pirmos atspausdintos lietuviškos knygos 376 metų sukaktis, tai 1533 m. atspausta viena knyga keturiomis kalbomis, tarp jų ir lietuviškai. Nors šalia sutinkama, kad pirma lietuvių knyga vadinama Martyno Mažvydo „Katekizmas“ (išleistas 1547 m.), tačiau skaičiuojama anos knygos sukaktis.

Prie kiekvieno mėnesio pateikiama po ūkininko priežodį, tarkim, spalio mėnesio išmintis: „Jeigu spalių mėnesis šaltas, nebus kirmėlių, gadinančių kopūstus. Jei šis mėnuo miglotas, tai bus daug sniego žiemos laike. Jei šiame mėnesyje sninga ir šalta, tai bus sausis gražus.“

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai./Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Jurašaičio nuotr.

Akcentuoja Lietuvos tarybos išrinkimą, kuri vėliau pasirašys Lietuvos Nepriklausomybės aktą

Pradžioje kalendoriaus apžvelgiami praėjusieji 1917 metai, kaip akcentas paminima rugsėjo 18-22 d. Lietuvos konferencija, vykusi Vilniuje. Būtent jos metu nuspręsta sukurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, Steigiamojo Seimo sušaukimą bei įkurti Lietuvos Tarybą.

Pateikiamas Lietuvos tarybos, kurią sudarė 20 žmonių, vėliau pasirašusių Lietuvos Nepriklausomybės aktą, sąrašas: Jonas Basanavičius, Kazys Bizauskas, Saliamonas Banaitis, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Jurgis Šaulys, Kazimieras Šaulys, Jokūbas Šernas, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Aleksandras Stulginskis, Mykolas Biržiška, Jonas Vailokaitis, Justinas Staugaitis ir Jonas Vileišis.

Sekančių metų kalendoriuje Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo data minima prie svarbiausių minėtinų datų. 1919 m. Kauno kalendoriuje apie tai rašoma: „1918 m. Lietuvoje turi nepaprastą svarbą, nes tais metais Lietuva prisikėlė iš mirusiųjų ir atgavo savo Nepriklausomybę“ , – rašo autorius X. Y.

Atvirukas. Kowno. Siemens-Platz./Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Svarbiausia mokslas ir pagalba vargstantiesiems

Kaip žinia, 1914-1918 m. vyko Pirmasis pasaulinis karas, kalendoriuje neapsieinama apie jo pasekmių paminėjimą tekste „Sugaištas laikas – didelis nuostolis“, ten rašoma: „Karo aplinkybės labai apsunkimo gyvenimą. Todėl daugelis žmonių nieko nebenori veikti, savo darbus atidėlioja iki tam laikui, kada karas pasibaigs.“ Rašoma, kad kai kurių darbų atidėti nevalia, vienas iš tokių – vaikų mokinimas, teigiama, kad karui pasibaigus – išmokintų žmonių visur labai reikės, nes tokių bus nedaug, juk daug mokyklų uždaroma, tad raginama mokinti namie, pas sodžiaus daraktorius ar savose lietuviškose mokyklose. Po tokio mokslo, toliau galės kibti į lietuviškas gimnazijas, kurių tuo metu buvo trys: Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.

Kitas neatidėliotinas reikalas – savitarpis šelpimasis, rašoma, kad reikia šelpti nuo karo nukentėjusius žmones. Taip pat visiems linkima daugiau vilties, pasitikėjimo savimi, dvasios tvirtumo ir naudingo darbo.

Atvirukas „Kauno senamiesčio panorama nuo Aleksoto kalno“, 1918 m./Kauno IX forto muziejaus nuotr.

Kaip uždirbti milijoną

Tekste „Trys turtų šaltiniai“ (prof. P. J-čius) rašoma, kad didžiausi ir svarbiausi turto šaltiniai „iš kurių mūsų krašto žmonės galėtų susikrauti didžiausius turtus“ yra žemė, prekyba ir pramonė. Teigiama, kad kraštiečiai į šiuos šaltinius mažai teatsižvelgia, todėl tėvynė Lietuva ir nėra „per daug turtinga“.

Žemę rašoma, kad reikia nuolat dirbti, prižiūrėti ūkį, nes „pinigai privalo darbuotis, nedribsoti“, raginama pinigų nedėti į bankus, o verčiau investuoti į žemę. „Žemdirbystė – tai vienas gražiausių, sveikiausių, maloniausių ir prakilniausių darbų darbas, labai pelningas, labai apsimokąs, reikia tik apsukrumo ir geros priežiūros.“

Prekybos reikia mokintis, o kas turi pinigų ir moka prekybos, turėtų įsitaisyti krautuvę ar prisidėti prie kitų. „Paėmę į savo rankas prekybą mes, lietuviai, atidarysime savo tėvynei Lietuvai neapsakomai didelį turtų šaltinį, iš kurio galės semtis gerovę sau žmonių tūkstančiai; nereiks mums kitur važiuoti, ieškotis darbo ir nebūsime kitų pastumdėliais“, – rašoma 1918 m. „Kauno kalendoriuje“.

Apie amatus kalbant irgi akcentuojamas mokslas, raginama nuolat mokytis. „Šiandien didžiausi turtai yra ten, kame daugiausia amatininkų, fabrikų, dirbtuvių – tenai žmonės skaito savo turtus jau nebe šimtais ir ne tūkstančiais, bet milijonais ir milijardais.“

Atvirukas: Kaunas, Laisvės alėja. XX a. 3 deš./Kauno miesto muziejaus nuotr.

Teatro scenoje ne vieta nepadorumams

Skyrelio apie teatrus autorius P. Alkis rašo, kad teatras lavina atmintį, protą, valią, jausmus, dvasios jėgą. Geras teatras yra tas, kur vaidinami dori veikalai. „Nereikia vaidinti tokie šlamštai, kurie pateisina „laisvą“ meilę, moterystės neištikimybę bei kitokius lytiškus iškrypimus. Reik išmest iš vaidinimų visokius pliauškimus, koliojimus, keiksmus, niekingus juokavimus, girtuokliavimo rodymus, nes tokie dalykai žiūrovuose nekelia jokio pasigėrėjimo, tik žadina žmogaus blogą palinkimą.“

Rašoma, kad jauni vaikinai neturėtų per dažnai vaidinti, esą pakaktų 1-2 kartų per metus, nes: „Per dažnai rodydamiesi ant scenos, neprastotų noro prie rimto darbo…“, – rašo P. Alkis.

Teigiama, jog jei prie teatro į bufetas, jis turi būti tik blaivus.

Namus statyti – lietuvišku stiliumi

Namus statyti geriausia, kur sausiausia, tad derėtų juos statyti prie plačių gatvių, toli nuo fabrikų, dirbtuvių, kapų, kuo toliau nuo nešvarių kaimynų, duobių pamazgoms, klozetų, mėšlynų ir kt. Namo stilius turi būti grynai lietuviškas, tai matyti juostose, įvairiuose audekluose, kryžiuose, namuose, trobose ir jų stoguose.

V. Šleivytė su draugais Kaune. 1932 m./Kupiškio etnografijos muziejaus nuotr.

10 kalbėjimo taisyklių

Kalendoriuje P. Vaikas rašo, kad jei nemoki suvaldyti tariamo žodžio – jis tampa dideliu priešu. „Ypač šiais karo metais reikia branginti žodis, nes ne vienas dėl žodžio yra nukentėjęs.“

Pateikiama 10 taisyklių, kurių kiekvienas turi laikytis kalbėdamas: 1. Pirm ką nors sakysiant, pagalvok, ar verta. 2. Šnekėk tik apie tai, kas tau ir kitam naudinga. 3. Jei apie ką uždrausta kalbėti, pasakoti, tai tylėk, niekam ir nepasakok. 4. Nepasakok apie kitų blogus darbus, pasielgimus, ir nenurodinėk vardų nei pavardžių. Blogi darbai ir be tavęs išeis aikštėn ir ras sau bausmę. 5. Jei negali aiškiai ir tinkamai į klausimą atsakyti, tai geriau pasakyk – nežinau. 6. Kalboj neįžeisk artimo. 7. Būdamas būry, nekalbėk su kitu pašnibždomis ar juokdamos. Palaikys tai pajuoka. 8. Kalboj venk tuščių ir nepadorių žodžių. 9. Kalbėk grynai lietuviškai, nebrukdamas savo kalbon nelietuviškų žodžių. 10. Kalbėk aiškiai, maloniai, nekvarkiančiu balsu, ne per nosį, ne per balsiai ir ne per tyliai.

Ir anksčiau buvo daržovėdrų (vegetarionų)

Receptų skiltyje rašoma, kad ir tuomet Lietuvoje buvo vegetarų. Žmonės, kurie nevalgo mėsos, leidinyje vadinasi „daržovėdros“ arba „vegetarionai“. „Tokių žmonių mūsų krašte maža, bet svetur jų yra labai daug. Mėsos šalininkai esti tvirtesni, piktesni ir atkaklesni už daržovėdras, o pastarieji esti sveikesni, malonesnio būdo, apsukresni už mėsėdras! Tad būtų gražu, jei ir mūsų krašte atsirastų daugiau žmonių, kurie maitintųsi ne mėsa, bet pienu ir augalais“, – cituojamas leidinys „Lietuvos virėjas“.

Daugiau įdomybių apie senąjį Kauną rasite čia.

Tai dešimtas straipsnis iš portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklo „Kaunas: istoriniais valstybingumo pėdsakais“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA
  1. Konkurso pavadinimas: „Mieliausio augintinio rinkimai“.
  2. Konkurso organizatorius: MB „KAS VYKSTA“.
  3. Konkurso rėmėjas: KG VET ir QUATRO maistas augintiniams.
  4. Konkursas „Mieliausio augintinio rinkimai“ vyksta 2021 05 03 – 2021 05 30
    • Augintinių nuotraukas galite siųsti 2021 05 03 – 2021 05 16
    • Pirminis balsavimas už visus augintinius vyks: 2021 05 16 – 2021 05 23
    • Finalinis balsavimas už daugiausia balsų surinkusius dalyvius (10 augintinių) vyks 2021 05 24 – 2021 05 30
  5. Prizas skiriamas vienam asmeniui, nepriklausomai nuo to, kiek nuotraukų įkels.
  6. Pagrindinių prizų laimėtojai bus paskelbti 2021 m. gegužės mėn. 30 d.
  7. Dešimt dalyvių, surinkę daugiausiai balsų, bus apdovanoti rėmėjo QUATTRO šunų ir kačių maistu.
  8. Prizai:
    • Šunų kategorija:
      • 1 vieta. Šunų maistas – 60 kg.
      • 2 vieta. Šunų maistas – 30 kg.
      • 3 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
    • Kačių kategorija:
      • 1 vieta. Kačių maistas – 30 kg.
      • 2 vieta. Kačių maistas – 20 kg.
      • 3 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
  9. Specialus prizas įsteigtas MB „KAS VYKSTA“
  10. Dėl prizų atsiėmimo QUATTRO susisieks su konkurso dalyviais jų nurodytais kontaktais.
  11. Konkurso dalyvis norėdamas dalyvauti konkurse turi pateikti šiuos duomenis: Vardas, Pavardė; El. paštas; Kontaktinis telefono numeris; Augintinis: Šuo / katė / kitas.
  12. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad būtų talpinamos ir viešai skelbiamos nuotraukos. Konkurse dalyvauja tik augintinių nuotraukos.
  13. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad jų atsiųsta video medžiaga su augintiniais būtų naudojama portalo rengiamoje medžiagoje ir viešinama, tačiau konkurso balsavime nedalyvauja.
  14. Už „Mieliausio augintinio rinkimai” galima balsuoti spaudžiant balsavimo mygtuką. Balsų kiekis yra ribojamas. Iš vieno IP adreso leidžiama balsuoti 10 kartų per parą. Nustačius sukčiavimo atvejį, pasiliekama teisė pašalinti dalyvį ir anuliuoti balsus be perspėjimo.
  15. Tais atvejais kai nepavyksta pateikti nuotraukos per balsavimo formą, galima nuotrauką ir aprašymą siųsti el.paštu konkursas@kasvyksta.lt
  16. Jei atsiunčiamos kelios augintinio nuotraukos, redakcija pasilieka teisę balsavimui teikti vieną nuotrauką savo nuožiūra.
  17. Balsuodamas skaitytojas suteikia konkurso organizatoriui teisę tvarkyti IP adresą konkurso laimėtojo nustatymo ir sąžiningo balsavimo užtikrinimo tikslu.
  18. Kilus įtarimui, kad yra sukčiaujama siekiant surinkti kuo daugiau balsų, redakcija pasilieka teisę pašalinti sukčiaujantį dalyvį iš konkurso.
  19. Konkursas skirtas asmenims ne jaunesniems nei 16 metų.
  20. Konkurso dalyviai ir balsuojantys įsipareigoja laikytis konkurso taisyklių.
  21. Konkurso dalyvis supranta, kad anketoje minimų duomenų pateikimas, jų naudojimas ir viešas skelbimas konkurso metu yra būtina dalyvavimo konkurse sąlyga. Konkurso dalyvis sutinka, kad jo pateikti duomenys būtų publikuojami, viešai skelbiami ir kitaip naudojami dalyvavimo konkurse ir jo laimėtojų nustatymo tikslu. Konkurso dalyviai turi teisę bet kuriuo metu susipažinti su tvarkomais jų asmens duomenimis ir reikalauti juos ištaisyti ar sunaikinti. Dalyviui pareikalavus sunaikinti tvarkomus jo asmens duomenis, dalyvis praranda galimybę toliau dalyvauti konkurse.
  22. Konkurso organizatorius arba rėmėjas pasilieka teisę keisti konkurso taisykles iš anksto viešai apie tai portale KAS VYKSTA informavus dalyvius ir balsuojančius už juos.