Senovės Egipte liūtas laikytas šventu gyvūnu. Aukštuomenė visuomet troško būti siejama su šiuo gyvūnu dėl jo narsos ir jėgos.
Tad liūto simbolis sutinkamas herbuose, antspauduose bei įvairiuose ornamentuose. Šiais laikais liūtas simbolizuoja drąsą, valdžią ir stiprybę, o rugpjūčio mėnesį gimusieji didžiuojasi esantys liūtais pagal zodiako ženklą. Nepaisant gyvūno kultūrinės, religinės, biologinės ir ekonominės reikšmės, mažai kas žino apie spartų liūtų nykimą gamtoje. Siekiant informuoti visuomenę apie liūtų padėtį gamtoje ir pabrėžti šių gyvūnų svarbą, rugpjūčio 10 diena yra paskelbta Pasauline liūtų diena.
Mokslininkai liūtus skirsto į du porūšius, Afrikos liūto ir mažojo Azijos liūto porūšius. Seniau liūtai gyveno Pietų Europoje, visoje Afrikoje ir kai kuriuose Azijos regionuose. Dauguma liūtų šiuo metu gyvena rytinėje ir pietinėje Afrikoje, o jų skaičius sparčiai mažėja. Nors to priežastis nėra visiškai aiški, tačiau didžiausią susirūpinimą kelia buveinių nykimas bei „konfliktai“ su žmonėmis. Afrikos liūtai buvo naikinami arabų ir romėnų karų Afrikoje metu, taip pat daug Afrikos liūtų išnyko per prancūzų-arabų karus. Kai buvo tiesiama pirmoji geležinkelio linija Ugandoje, liūtai užpuldavo ten dirbusius darbininkus, žuvo kelios dešimtys žmonių. Tokius liūtus vadino “žmogėdromis”, o jais dažniausiai tapdavo seni, ligoti liūtai. Už „liūtų – žmogėdrų” naikinimą mokėdavo dideles premijas.
Liūtų patinai, turi karčius ir yra stambesni už pateles, sveria apie 250 kg. Tai yra antroji pagal stambumą katė pasaulyje (liūtus lenkia tik tigrai). Kadangi liūtai gyvena savanose, sausringose vietovėse jie prisitaikę ištverti ilgą laiką be vandens.
Liūtai – tai vienintelės katės gyvenančios šeimomis, kurios dar vadinamos būriais arba praidais. Šeimą dažniausiai sudaro vienas ar daugiau patinų ir keletas giminystės ryšiais susijusių patelių su mažyliais. Šių plėšrūnų šeimose dažniausiai medžioja liūtės, nepaisant to, teisę pirmas ėsti turi šeimos galva – patinas, kuris ir suėda gardžiausius kąsnius.
Lytinę brandą patinai pasiekia 5 metų, o patelės 4. Šeimoje mažylius patelės dažniausiai veda vienu metu, tad liūtukai auga apsupti bendraamžių, o ir mamoms lengviau kai gali padėti viena kitai. Jaunikliai nuo suaugusiųjų būna priklausomi iki 16 mėnesių.
Liūtai yra ir dideli tinginiai: per parą išmiega net iki 20 valandų. Liūtų riaumojimas girdimas už kelių kilometrų, taip jie žymi teritoriją ir išbaido antilopių bandas. Besisvečiuodami zoologijos sode ar Kauno mieste, įsiklausykite, galbūt pasiseks išgirsti liūto riaumojimą. Nepamirškite apsilankyti Lietuvos zoologijos sode, kur jūsų lauks rugpjūčio mėnesio karaliai – Molė bei broliai Dango su Guru, kurie rugpjūčio 15 d. švęs savo 3 metų gimtadienį.
