Žemųjų Šančių bendruomenės aktyvistai kurį laiką suko galvas, kaip išspręsti patalpų klausimą, o mintis įsigyti seną autobusą pasirodė išties puiki ir padėsianti išspręsti net keletą problemų. Braškės vardą gavusi transporto priemonė pamažu tampa tuo branduoliu, aplink kurį lipdoma vietinio jaunimo bendruomenė. Lėtai, kantriai, tačiau su kasdien matomais rezultatais.
Dvi darbingos savaitės
Ši savaitė džiugina nuostabiai vasariškais orais, o miestas nors ir atrodo ištuštėjęs, tačiau darbai tikrai nestovi vietoje, o antradienį ir trečiadienį, važiuodami pro Draugystės g. ir Pramonės pr. sankryžoje įsikūrusio „Kūrybos kampo 360“ stovėjimo aikštelę galėjote pamatyti būrį jaunuolių, kruopščiai besidarbuojančių prie spalvingo autobuso. Šis autobusas išties priverčia nusišypsoti, nes jo išorė dekoruota braškėmis, o, anot vieno iš projekto „Vaizduotės inžinierių autobusas“ iniciatorių Romualdo Volungevičiaus, Šančių ir Panemunės gyventojai jau atpažįsta Braškę ir gatvėje mojuoja bei kalbina, teiraujasi, kur projekto komanda važiuoja. O jaunimas su džiugesiu praneša, kad tai jų autobusas. Jų, nes tai jiems daugiau nei transporto priemonė. Tai galimybė išreikšti save, o kartu ir prasmingas laiko praleidimo būdas.
Vaizduotės inžinierių autobusas dirba su įvairiais partneriais, o jo koordinatorė Vita Gelūnienė teigė, jog projektą planuojama vykdyti iki metų pabaigos. „Pati pradžia buvo bene aktyviausias laikas ir mes buvome kruopščiai susidėlioję dvi savaites, vykdome veiklas nuo liepos pabaigos. Pagrindinis rezultatas turėtų būti pakeistas autobuso interjeras ir eksterjeras. O taip pat – suformuota komanda, kuri atlieka darbus ir kuri kurs idėjas ir užsiims jų įgyvendinimu“, – sėdėdama prie prieš kelias minutes sumontuoto naujo stalelio autobuse pasakojo V. Gelūnienė ir pridūrė, jog visą rekonstrukcijos projektą padėjo paruošti architektas iš Kipro Raphael Pelengaris.
Praėjusią savaitę komanda dirbo su svečiais iš Vilniaus, kurie mokė teatro meno ir kartu kūrė programas ekskursijoms. Čia, anot R. Volungevičiaus, skepticizmas maišėsi su nevaržoma energija ir, jei šiandien pagrindiniai įrankiai yra lengvai apčiuopiami, su jais šlifuojama, gręžiama ar kalama, tai kūrybinėse teatro dirbtuvėse teko pasitelkti pojūčiais ir savo vidiniais gebėjimais, fantazija. Visi kartu dirbo vedami bendro tikslo – ekskursijos programos sukūrimo, kurį puikiai pavyko įgyvendinti.
Mokosi vieni iš kitų
Žemųjų Šančių bendruomenės nariai, anot jų, tiesiog ieškojo stogo virš galvos ir sugalvojo, kad autobusas yra būtent tai, ko reikia. Dabar autobusas jiems yra pagrindinis įrankis. Tai vieta burtis jaunimui, erdvė tiems, kurie neturi savo namų arba dėl vienų ar kitų priežasčių nemėgsta savųjų, nemėgsta mokyklų ar kitų institucionalizuotų vietų. „Ta neformali aplinka, kurią mes kuriame yra ilgamečio darbo vaisius. Bendruomenėje dirbome ilgus metus ir pastebėjome, jog pati skurdžiausiai aprūpinta žmonių grupė yra paaugliai. Jie neturi jokios pasiūlos, kur kurti, kur energiją, kurios turi išties daug, nukreipti pozityvia linkme. Jie būna visada paribių zonose ir jie patys susikuria veiklas“, – pasakojo projekto koordinatorė Vita Gelūnienė.
Kalbėjomės sėdėdami pačiame darbų sūkuryje, o pro šalį ėjęs vienas iš komandos narių Dovydas pajuokavo, jog greitai įėjimas į autobusą bus mokamas. Kiek surimtėjęs vaikinas pagrindiniu tikslu įvardino norą transporto priemonę pritaikyti galimoms ekskursijoms po Kauną. Paklaustas, kas vairuos Braškę, jis net nedvejodamas atsakė, kad pats tuo pasirūpins. Tiesa tam reikia vairuotojo pažymėjimo, tačiau Vita ir Dovydas patikino, kad jų komandoje fantazijos, kurios iš pradžių atrodo kaip pokštai, įgyvendinamos realiai.
Anot projekto koordinatorių, vienas didžiausių iššūkių yra surinkti jaunimą ir suburti komandą. „Šie vaikai glaudžiai susiję su Šančiais, jie pasikvietė savo draugų ir šiuo metu turime apie dvidešimt komandos narių. Kiekvienas darbo kartu etapas turi turėti labai aiškų rezultatą. Tas rezultatas labai greitas, bet tai kartu ir motyvacinė priemonė. Tai labai svarbu šiam jaunimui. Pirmąją savaitę mums talkino socialiniai darbuotojai, tačiau dabar bandome dirbti patys“, – įžvalgas išsakė V. Gelūnienė.
Moteris pasakojo turinti dėstytojos patirties, tačiau šią veiklą pavadino unikalia – ją įvardino kaip galimybe mokytis vieniems iš kitų. „Visi pavargstame, visko būna, bet ryte nuvažiuoji pasiimti vaikų ir matydamas jų spindinčias akis supranti, jog dirbi ne veltui. Jie jau sako, kad tai jų autobusas. Formuojasi reali komanda, tai labai džiugina“, – mintimis dalinosi V. Gelūnienė ir pakvietė kartu praleisti laiką bei apžiūrėti jau įrengtą autobusą renginio „Šančių paradas“ metu rugsėjo 16 d.
Į Vaizduotės inžinierių autobusą kviečiamas jaunimas, kuris yra kūrybiningas ir jaučiasi nepritampąs prie savo aplinkos. Tai galimybė mokytis ir kurti netradicinėje kūrybinėje erdvėje – autobuse. Čia kiekvieno laukia draugiška aplinka, bendravimas su įvairių sričių profesionalais, netikėti kūrybiniai atradimai ir galimybė kartu su kitais nuveikti daugiau nei gali vienas!
