„Brexit“ yra didžiulė galimybė Lietuvai, o tokios progos atsiranda tik kartą per kelis šimtmečius.
Negana to, tai puiki proga kovoti su emigracija ir įveikti demografijos krizę, kadangi dabartinė padėtis primena šalies kapituliaciją.
Taip mano ekonomikos ir finansų analitikas „Oxford Business Group“ Azijos regiono leidinių redaktorius Paulius Kunčinas.
Susitikęs su dešimtimis investicinių bankų atstovų Londone, Frankfurte, Paryžiuje, Italijoje, Briuselyje ir kitose šalyse, DELFI jis sutiko išsamiai papasakoti, kaip Lietuva galėtų išnaudoti savo šansą pyrago dalybose, kada daugelis D. Britanijoje veikiančio verslo bus iškelta į kontinentinę Europą.
Anot jo, traukinys dar nepravažiavo, ir mes turime galimybę į jį spėti, tačiau tai reikia daryti jau dabar, o tam susitelkti turėtų tiek verslininkai, tiek politikai.
Galimybė gerokai pakelti šalies BVP
P. Kunčinas sako, kad dauguma Jungtinėje Karalystėje veikiančių investicinių bankų šiuo metu yra kryžkelėje, todėl prasideda tikroji kova: „Ne paslaptis, kad „Brexit“ pasiekė tašką, kada bankams reikia spręsti, ar jie liks D. Britanijoje, ar ne. Kadangi yra daug nežinomųjų, procesas vyksta labai lėtai, daug kas jau priėmė sprendimą dalį žmonių iškelti į žemyninę Europą.
Šiame kontekste labai aišku, kad prasidėjo kova tarp Europos miestų.
Kovoje save puikiai pozicionuoja Paryžius, galintis būti vienu iš pagrindinių „Brexit“ laimėtojų, Frankfurtas, Madridas, Dublinas, Varšuva. Visi šie miestai kovoja dėl verslo, gerai apmokamų darbo vietų, dalies iš Londono ateinančių darbų.“
Jis pažymi, kad šioje kovoje yra proga pasireikšti ir Lietuvai, tačiau tą reikia daryti gana agresyviai, ryžtingai ir pradėti jau dabar.
„Tai mums didžiulė galimybė, tokios progos atsiranda tik kartą per porą šimtmečių, kai iš D. Britanijos pasitrauks tiek daug finansinio sektoriaus dalyvių. Iš viso apie 40 tūkst. darbo vietų turėtų būti perkelta iš Londono į kontinentinę Europą, todėl, manau, kad turėtume susiformuluoti tikslą bent 400 darbo vietų pritraukti į Vilnių. Tai vos vienas procentas, bet labai gera pradžia“, – mano jis.
Vos vienas atriektas procentas pyrago dalybose, t. y. 400 darbo vietų Lietuvoje, anot jo, galėtų sukurti 20 proc. šalies BVP.
„Londono Sitį sukurti užtruko porą šimtų metų, o dabar jį išneša tiesiog gabalais, perkelinėja ištisus ofisus. Tai yra didžiuliai ofisai, po kelis tūkstančius žmonių, kurių vidutinis atlyginimas galbūt ir 80 tūkst. eurų per metus. Vien D. Britanijoje jie generuoja 20 proc. BVP ir sumoka apie 10 proc. visų mokesčių. Įsivaizduokite, tik keliuose kvadratiniuose kilometre susitelkusių žmonių tiek sukuria, kokios proporcijos“, – sako jis.
Tai, kad daugelis D. Britanijoje veikiančių įmonių žvalgosi į Frankfurtą – irgi mums gera žinia, nes Lietuva turi gerą susisiekimą su šiuo Vokietijos miestu, du kartus per dieną į šią šalį vyksta skrydžiai.
„Esame kone vienintelė šalis, neturinti skrydžių į Londono Heathrow oro uostą, o su Vokietija geras susisiekimas, ji mums kultūriškai artima. Turime kabinti savo traukinio vagoną ten ir pasiūlyti įmonėms įsteigti vieną iš Frankfurto pagalbinių ofisų ar vieną iš departamentų Lietuvoje, gal tai būtų IT sektorius, gal paslaugų centras. Nesvarbu, kokį meniu jiems pasiūlysime, svarbu, kad tai būtų sukonkretizuota“, – pabrėžia.
Turime daug privalumų, tačiau vienoje srityje atrodome blogiausiai Europoje
Laikrodis tiksi, sako P. Kunčinas, pabrėždamas, kad Lietuva į kovą turi stoti ryžtingai.
„Labiausia pasigendu strateginio įsivertinimo ir savęs pozicionavimo. Pirmiausia reikėtų išsikelti vėliavas ir nusiųsti aiškią žinutę Londonui, kad mes toje kovoje dalyvaujame, nes jei pažiūrėtume iš šalies, nesijaučia, kad mes dalyvaujame tuose procesuose, kai Dublinas, Varšuva ryžtingai žengia į priekį ir siūlo konkrečius siūlymus“, – sako jis.
Pavyzdžiui, Prancūzija siūlo leisti nemokėti įmonėms mokesčių nuo visų pajamų, gautų iš verslo, kuris negeneruojamas Prancūzijoje. Mokestines lengvatas siūlo ir Ispanija, Airija bei kitos šalys.
Lietuva turi visas galimybes stoti į kovą – turime talentų, darbuotojų našumas yra aukštas, esame konkurencingi, tačiau, anot P. Kunčino, trūksta stipraus postūmio iš politinio elito.
„Viskas prasideda nuo paprastų dalykų, reikia dirbti su tarptautine žiniasklaida, kad mus išgirstų, reikia kviesti investuotojus, organizuoti susitikimus, turi susitelkti ne tik agentūros kaip „Investuok Lietuvoje“ ar „Go Vilnius“, kurios tikrai labai daug dirba, čia turi veikti aukščiausio politinio lygio atstovai, nuo mero iki premjero.
Pažiūrėkite, kaip dirba Paryžius, meras kiekvieną dieną apie tai kalba per „Bloombergą’ą“, „Financial Times“, „Wall Street’ą“, ir tose kalbose dalyvauja ir E. Macronas, ir ministrai. Yra iškeltas strateginis uždavinys paimti rinkos dalį – ir tam metami didžiuliai resursai.
Visiems suprantama, kad atėjus tai rinkai, tai tikrai atsipirks, ir grąža grįš dešimteriopai.
Duris turi atidarinėti aukščiausio lygio vadovai, jie turi važinėti, susitikinėti, praleisti daugiau laiko užsienyje. Aš noriu matyti „Financial times“, kad mūsų premjeras susitiko su Sičio vadovu. Reikia nebijoti landumo, veržlumo“, – teigia analitikas.
Anot jo, mokestinės lengvatos būtų geriausias sprendimas pritraukti investuotojus, kadangi dauguma privalumų jau turime.
„Mes turime gerą infrastruktūrą, teisinę bazę, žmonių našumą, bendra gyvenimo kokybė bent Vilniuje labai gerai atrodo. Pliusų turime daug, bet kai prieiname prie mokestinės aplinkos, ypatingai darbo apmokestinimo, atrodome blogiausiai. Šioje vietoje reikia apsivalyti.
Galbūt neturėsime didžiausio oro uosto ar tokio, kurį turi Varšuva ar Paryžius, mes negalime konkuruoti su Madridu dėl saulėtų dienų skaičiaus, negalime pakeisti oro.
Yra dalykų, dėl kurių mes niekada nesukonkuruosime ir nepakeisime, bet mokesčių politiką galime pakeisti“, – mano P. Kunčinas
Anot jo, apčiuopiamos naudos duotų drąsios reformos, pavyzdžiui, „Sodros“ lubos, jeigu nuo mokesčių būtų atleisti aukštą pridėtinę vertę kuriantys verslai.
„Tas įstatymas jau buvo priimtas, paskui jį kažkodėl atmetė. Buvo priimtas 10 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių dydžio lubos, bet pakalbėjus su verslo atstovais, manau, kad būtų geriausi įvesti penkių vidutinių darbo užmokesčių lubas, kaip šiuo metu yra Lenkijoje.
Kitos šalys jau seniai įsivedusios lubas, pavyzdžiui, Vokietijoje jos siekia 2,5 vidutinių darbo užmokesčius. Penkių darbo užmokesčių lubos būtų toks minimumas, kaip kaklaraištį užsirišti prieš kažkur einant. Jeigu prie savo turimų privalumų pagerinsime mokestinę aplinką ir darbo santykių reguliavimą, mūsų siūlomas paketas pasidarys itin patrauklus, todėl galėtume sėkmingai konkuruoti su Paryžiumi ar Madridu“, – teigia analitikas.
Socialinė įtampa įpareigoja ieškoti trumpalaikių sprendimų
P. Kunčinas atkreipia dėmesį, kad „Sodros“ lubų įvedimui trukdo šalyje tvyranti socialinė įtampa.
„Prioritetinėje politikų skalėje tas klausimas nustumtas žemyn, o ta socialinė įtampa dėl to ir atsiranda, kad išvažiuoja daug gabių žmonių, mažėja mokesčių mokėtojų, todėl daugėja išlaikytinių, kuriais reikia rūpintis.
Socialinė įtampa įpareigoja politikus ieškoti trumpalaikių sprendimų: kaip perskirstyti, kur sutaupyti, ką nuo ko nuimti. Vyksta vis mažėjančio pyrago padalijimas, perdalinimas, tačiau niekas nesirūpina, kaip tą pyragą padidinti.
Jeigu pas mus būtų BVP (bendras vidaus produktas) toks kaip Švedijoje, t. y. bent porą kartų didesnis, tada galėtume mąstyti, kaip tą pyragą dosniau paskirstyti, bet kai po tą mažą gabalėlį vis dalini, kepėjas pradeda bėgti.
Ne tik kad užsienio kapitalas neateina, bet ir jau egzistuojantis kapitalas iš čia pabėga“, – teigia jis.
Dabartinę Lietuvos situaciją pašnekovas apibūdina kaip šalies kapituliaciją, kadangi emigracijos skaičiai išties grėsmingi.
„Pirma banga buvo po Nepriklausomybės atgavimo, kai žmonės vyko ieškodami galimybių, antra – susijusi su švietimu, trečią bangą, kuri yra dabar, aš vadinu kapituliacija, nes emigruojantys sako: „Negaliu daugiau taip gyventi, nes po euro įvedimo kainos lyginasi su Europos, o atlyginimai neauga.“
Pritraukę užsienio investicijas galėtume suskurti darbo vietų mūsų abiturientams, ir tai būtų aukštai apmokamos darbo vietos. Dabar apie 80 proc. jų nori išvykti iš Lietuvos – tai baisi statistika. Reikia sudaryti sąlygas jiems kopti karjeros laiptais čia.
Jeigu plyname lauke bus sukurtos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos, padidės pajamos „Sodrai“, GPM (gyventojų pajamų mokesčio) surinkimas, užsisuks savotiška spiralė“, – tvirtina.
Potencialius investuotojus Lietuva praranda jau dabar, o tokie atvejai išties liūdina. Nors čia palankios sąlygos kurtis finansinių paslaugų centrams, fintech, IT sektoriams, valstybė šios galimybės neišnaudoja.
„Vienos IT kompanijos vadovas man pranešė, kad atidaro ofisą Minske. Klausiu, kodėl Minske, juk ten nėra tvarkos, įstatymai nekokie, tačiau jis man sako: užtat Minske patalpinu skelbimą, ir galiu rinktis iš kandidatų jūros, o čia tu visų pirma turi ieškoti headhunterių (žmonių, tinkamų tam tikrai darbo vietai, medžiotojų), kad atimtų darbuotoją iš kito darbdavio. Dabar 90 proc. baigusių universitetą lietuvių mąsto, kaip greičiau sėsti į „Ryanair“ lėktuvą ir išskristi, o turime juos skatinti pasilikti.
Aš svajoju apie tą dieną, kada būtų priimtas bendras tarppartinis nacionalinis susitarimas dėl šių dalykų, nes mums kilo grėsmė, galime išnykti kaip tauta“, – piešia niūrų scenarijų.
Lietuvos verslininkų nuogąstavimus dėl „Brexit“ jis laiko perdėtais ir mano, kad Lietuva gali daug labiau iš jo išlošti, nei pralaimėti, kadangi Lietuvos eksportas į D. Britaniją nėra didžiausias.
„Smūgis galėtų būti suduotas tada, jei dėl kažkokių klaidų staiga nutrūktų santykiai tarp D. Britanijos ir Europos, nukentėtų visa eurozona. Tai turėtų didelę įtaką Vokietijai, labai daug eksportuojančiai į Jungtinę Karalystę, o toks jos ekonomikos sulėtėjimas turėtų tiesioginį poveikį Lietuvai.
Jeigu visiškai sugriūtų prekybos sistema, ir D. Britanija save izoliuotų, nukentėtų visi, tačiau tai taip radikalu ir neracionalu, kad tikrai manau, jog to išvengsime“, – viliasi.
Tačiau labiausia jis viliasi, kad Lietuva suspėtų į traukinį ir atsiriektų savo pyrago dalį.
„Išgyvenu, kad prarasime savo šansą, nes tokių šansų istoriškai nėra daug. Traukinys dar nenuvažiavo. Tačiau reikia dabar valstybiniu lygmeniu suformuluoti strategiją ir pradėti ryžtingai ir drąsiai ja eiti“, – tvirtai sako jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
