Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija penktadienį išnagrinėjo Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundą, kuriame prašo panaikinti dar liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Ja teismas nutarė H. Daktarą perkelti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Pravieniškių pataisos namus. Čia taip pat įkalinti nuteistieji iki gyvos galvos, tačiau švelnesnėmis sąlygomis.
„Man jau 60 metų, nesu jauniklis, aš jau senelis, susidaro įspūdis, kad prokurorai nori mane sušaudyti, tai jeigu taip nori, imkite ginklą ir sušaudykite“, – taip buvęs Kauno nusikalstamo pasaulio lyderis Henrikas Daktaras, pravarde Hena, reagavo į prokuratūros skundą, kuriuo prieštaraujama dėl jo kalinimo švelnesnėmis sąlygomis.
Teismas nutartį planuoja skelbti šiandien 14 val.
Svarstant klausimą dėl kalinimo sąlygų pakeitimo pirmosios instancijos teisme prokuratūra neprieštaravo, kad H. Daktaras būtų perkeltas į pataisos namus, tačiau kai buvo priimtas toks sprendimas, persigalvojo – esą nuteistasis iki šiol kaltę pripažįsta tik iš dalies.
Prokuratūrai atstovaujantis prokuroras Marius Zupkauskas teigia, kad netikslinga ir net būtų neprotinga, jeigu H. Daktaras būtų perkeltas į pataisos namus, nors ir atitinka formalius įstatyme numatytus reikalavimus.
„H. Daktaras nuteistas kaip vieno žiauriausio Lietuvos istorijoje nusikalstamo susivienijimo lyderis griežčiausia bausme ir kalėjime praleido tik dešimt metų, manau, visiškai neatsižvelgiama į visuomenės, nukentėjusiųjų interesus“, – sakė prokuroras.
Kalbėdamas teisme prokuroras jautėsi lyg būtų prisiekusiųjų teisme – kalbėdamas dažniausiai kreipdavosi ne į teismą, o į salėje esančius žiūrovus ir žurnalistus.
M. Zupkauskas pabrėžė, kad šiuo metu tenkinami tik H. Daktaro interesai – esą jis dar nepasitaisęs, nesistengia nukentėjusiesiems atlyginti teismo priteistų civilinių ieškinių, tačiau nuolat skundžiasi, kad įkalinimo įstaigoje negali nusipirkti tam tikrų prekių.
Be to, prokurorasM įsitikinęs, kad yra rizika, kad kalėdamas švelnesnėmis sąlygomis kartu su kitais iki gyvos galvos nuteistais asmenimis, H. Daktaras gali dar kartą nusikalsti ir net suburti naują grupuotę, nes laisvėje Hena ne kartą ėmėsi „tarpininko ir teisėjo veiksmų“.
„Manau, kad dar per anksti H. Daktarą perkelti į pataisos namus“, – teigė prokuroras.
Valstybės kaltintojas sako, kad H. Daktaras į pataisos namus galėtų būti perkeltas, bet esą ne anksčiau kaip po kelerių metų.
Prokuratūros skunde taip pat teigiama, kad H. Daktaras savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, nes jo prisipažinimas paremtas tik įsiteisėjusių teismų nuosprendžiais, o tai negali būti laikomas nuoširdžiu ir neleidžia manyti, kad nuteistasis iš tikrųjų pasikeitė, padarė išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir gailisi.
Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad šiuo metu H. Daktarui paskirtos bausmės atlikimas pataisos namuose gali būti nesaugus tiek jam pačiam, tiek kitiems nuteistiesiems.
Prokurorų pakeista pozicija dėl perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus papiktino H. Daktarą – teisme jis klausė, kiek dar metų turi kalėti griežčiausiomis sąlygomis?
„Jeigu sako, kad nepasitaisiau, noriu paklausti, kiek turiu sėdėti? – kalbėjo nuteistasis. – Gal prokuroras pamiršo, kad man jau 60 metų, aš jau senelis, kada aš pasitaisysiu – kitame gyvenime? Susidaro toks įspūdis, kad tokiomis kalbomis prokuroras nori, kad mane sušaudytų, todėl sakau: imkite ginklą ir mane sušaudykite.“
H. Daktaras sakė, kad Lietuvos prokuratūroje yra tokia pati netvarka, kaip ir Vyriausybėje: „Vienas prokuroras tarpininkavo, kad mane perkeltų į pataisos namus, kitas – ne, lygiai kaip Vyriausybėje visi nesutaria, o dėl tų nesutarimų ir gaunasi įvairūs ginčai, dėl ir bėga žmonės iš Lietuvos.“
Kreipdamasis į teismą H. Daktaras pažymėjo, kad jis yra vienas geriausių Lukiškių kalėjimo kalinių ir lanko visus, kokius tik įmanoma, būrelius.
„Lankausi visuose būreliuose – mezgimo, jogos, dailės, biblijos, poezijos, – sakė jis. – Prokuroras irgi galėtų lankyti poezijos būrelį, nes moka gražiai kalbėti. Patikėkite, aš labai stengiuosi visur, kur tik įmanoma dalyvauti, ir anglų kalbos kursus lankau. Nes myliu savo žmoną. Kiek aš sėdėsiu kalėjime? Aš jau senas, viskas rūdija, visi kaulai traška, kiek man beliko? Aš noriu į pataisos namus tik dėl pasimatymų su žmona.“
Dėl labai sunkių nusikaltimų griežčiausia bausme nuteistas bene garsiausias Lietuvos kalinys taip pat pabrėžė, kad labai gerbia Lietuvą ir jos įstatymus, tačiau iki šiol pats sau negali atsakyti, kuris šalies teismas yra teisingiausias. Kaip pavyzdį jis pateikė savo baudžiamąją bylą – Klaipėdos apygardos teismas jį buvo pripažinęs kaltu dėl verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo Vinco Varno nužudymo, tačiau aukštesnės instancijos Lietuvos apeliacinis teismas šiuos kaltinimus panaikino. Vėliau šį nuosprendį patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
„Man kyla klausimas: kuris teismas teisingas – ar tas kuris nuteisė nekaltą žmogų, ar tie, kurie išteisino žmogžudį?“ – kalbėjo H. Daktaras.
Advokatas mano, kad prokuroras skaito per daug knygų
Prokuratūros skundas ir pakeista pozicija dėl H. Daktaro perkėlimo į pataisos namus nustebino ir Heną ginančius advokatus Vytautą Sirvydį ir Kristupą Ašmį. Jie mano, kad prokuratūros skundas nepagrįstas ir H. Daktaras turi būti perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą.
Advokatai teismui priminė kitą Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtą bylą, kai į laisvę lygtinai buvo paleistas buvęs „Aro“ kovotojas Algirdas Dėringis – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme dėl nužudymo nuteistas vyras buvo paleistas į laisvę, neatlikus vos mažiau nei pusės bausmės.
Gynėjų teigimu, teismas nurodė, kad kaltės ir žalos atlyginimo klausimai gali būti keliami tik nagrinėjant baudžiamąją bylą, o ne svarstant lygtinio paleidimo ar kitus klausimus.
Advokatas V. Sirvydis pažymėjo, kad kalinimas Pravieniškėse nelabai kuo skirtųsi nuo kalinimo Lukiškėse – esą tai tikrai nėra toks laimės šaltinis, į kurį reikėtų veržtis.
„Vienas dalykas greičiausiai būtų pasiektas – ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine, kurių mano ginamasis negauna nuo 2009 m., net ir administraciniai teismai yra pasisakę, kad taip pažeidžiama teisė į šeimos gyvenimo gerbimą ir tai yra kankininkas“, – pabrėžė jis.
Kalbėdamas apie prokuratūros poziciją nepritarti H. Daktaro perkėlimui į pataisos namus, advokatas pažymėjo, kad teismo salėje neišgirdo jokių teisinių argumentų, o prokuroras esą skaito per daug knygų ir žiūri televizijos laidų.
„Viskas, kas yra susiję su H. Daktaru, yra visiškai kitaip nei visais kitais atvejais, – sakė V. Sirvydis. – Man nėra žinoma nė vienos kitos bylos, kad prokuratūra tokiu būdu keistų savo poziciją – jeigu prokuratūra pritaria asmens perkėlimui į pataisos namus, niekada anksčiau prokuratūra nėra dariusi. Tačiau yra H. Daktaras. Prokuroro pasisakyme girdėjau elementus iš knygų, kažkokių leidinių, tačiau ne teisinius, ne bylos medžiaga, o teismas yra tokia institucija, kurioje bent jau kai kada pasiseka rasti teisingumą. Prokuroras turbūt skaito nemažai knygų ir žiūri televizijos laidas.“
Pasak advokato, prokuratūra Daktarų grupuotės byloje H. Daktaro nelaikė vienvaldžiu lyderiu.
„Aišku, yra problema, kad jo tokia pavardė, – sakė V. Sirvydis. – Ir problema, kad tuomet, kai jis buvo pripažintas kaltu dėl įvairių nusikaltimų, veikė daugybė nusikalstamų asmenų, kurie prisistatydavo Daktarų vardu ir dėl to jis turi dabar kentėti.“
R. Daktarienė: vyras labai išgyvena
H. Daktaro palaikyti į teismą atvykusi jo žmona Ramutė Daktarienė neslėpė, kad ją nustebino pakeista prokuratūros pozicija.
„Buvo didelė nuostaba ir keista – čia daug veiksnių veikia, gal koks prokuroras spaudimą gavo iš aukščiau, gal norėjo savo kartelę pasikelti aukščiau, galbūt suveikė Daktaro pavardė, negali žinoti, bet tai buvo labai netikėta, nusivylėme teisėsauga, teisine valstybe, – kalbėjo R. Daktarienė. – Išeina taip, kad vienas prokuroras, kuris mato visus teigiamas savybes ir dalykus, kuriuos galima iškelti, jau yra nekompetetingas, o jau vyresnis, kuris apskundė, tarsi jau kompetetingesnis. Kaip jie ten tarpusavyje nesusitarė?“
Ji taip pat stebėjosi prokuroro kalba – esą iš jo lūpų neišgirdo jokių teisinių argumentų, kodėl H. Daktaras turėtų būti paliktas Lukiškėse, o ne perkeltas į Pravieniškes.
„Prokuratūra visiškai nesiremia teise, iš prokuroro kalbos matėsi nusistatymas prieš asmenį, jis nieko argumentuoto nepasakė – girdėjome tik emocijas, jis kalbėjo beleką“, – R. Daktarienė neslėpė, kad ją papiktino prokuroro teiginiai, jog H. Daktaras už grotų gali suburti naują grupuotę.
Anot jos, H. Daktaras labai išgyveno dėl pakeistos prokuratūros pozicijos.
Į Pravieniškes nori dėl to, kad galėtų matytis su žmona
Vilniaus miesto apylinkės teismas H. Daktarą perkelti į pataisos namus nutarė dėl to, kad jis jau yra atlikęs daugiau kaip 10 metų griežčiausiomis sąlygomis. Tiesa, jeigu H. Daktaras nesilaikytų tvarkos ir pažeistų kalinimo taisykles, bausmės atlikimo vieta galėtų būti pakeista, jį grąžinant kalėti griežčiausiomis kalinimo sąlygomis kalėjime.
H. Daktaras sakė, kad nori bausmę atlikti pataisos namuose tik dėl to, jog galėtų matytis su savo žmona.
„Man teismas subendrino bausmę su kitais nuosprendžiais, dabar sėdžiu jau 15 metų kalėjime, – teisme sakė H. Daktaras. – Aš stengiuosi, kad galėčiau pakliūti į zoną, nes noriu pasimatyti su žmona, tik dėl to, nes dabar yra pažeidžiamos mano teisės – gaunu tik trijų valandų pasimatymą, o ten gaučiau parą. Man nesvarbu, kur sėdėti, aš tik dėl šeimos. Aišku, Pravieniškėse bus blogiau, būsiu kameroje ne vienas, o su dešimt asmenų, o juk kai kurie ir knarkia naktimis.“
Už grotų H. Daktaras tuščiai laiko neleidžia – jis teismui nurodė, kad dalyvavo Užgavėnių kaukių, poezijos skaitymo renginiuose, Velykinių atvirukų konkurse, protmūšyje, taip pat mezgė šalikus, kojines, pirštines ir jas padovanojo „Caritui“.
„Aš stengiuosi lankyti įvairius būrelius, ir giedu bažnyčioje, ir megzti išmokau, – sakė Hena. – Mėgstu pasikalbėti, man didžiausia bausmė sėdėti vienam – kartais net stengiuosi šiukšles vakare išnešti, nors jų ir nebūna, kad tik galėčiau ką nors pamatyti.“
Daugiau naujienų skaitykite čia.
