Liepos 28 dieną Kauno rotušė švenčia 475-ąjį gimtadienį. Kaip žinia, dar 1542 m. liepos 28 d. buvo padėti kertiniai Rotušės pamatai. Rotušė iki šiol išlieka pagrindiniu objektu, būtinu pamatyti visiems miesto svečiams.
Rotušės gimtadienio šventę pradėjo ir iš istorinio rotušės balkono kauniečius bei miesto svečius sveikino istorinis miesto burmistras Jonas Vileišis, muzikinėje dalyje pasirodė fleitininkė Ona Peičiūtė su gitariste Aiste Rimkute. Antrojoje dienos dalyje iš anksto užsiregistravę lankytojai dalyvavo ekskursijoje: „Kur veda rotušės požemiai”, čia jie galėjo sutikti iš viduramžių atklydusį budelį, apsilankyti tikroje kalėjimo kameroje.
Šalyje išlikusios vos kelios Rotušės
Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriaus vedėja Dalė Naujalienė pasakojo, kad šalyje išlikusios vos trys rotušės, tačiau, tikslią savo įkūrimo datą žino, veikiausiai, tik Kaunas. Rotušės dar tebestovi Vilniuje ir Kėdainiuose.
Anot D. Naujalienės, tiksli Kauno rotušės pastato statymo pradžia sužinota iš Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne esančių magistrato 1522-1544 m. aktų knygos, kur yra įrašas apie akmens pašventinimą: pasakyta, kad 1542 m. liepos 28 d.tarp 10-11 val. buvo pašventintas kertinis Kauno rotušės akmuo.
„Todėl ir šiandien šventę simboliškai pradėjome ryte, 10:30 val., miestiečius iš rotušės balkono pirmiausiai pasveikino aktoriaus vaidinamas burmistras J. Vileišis, vėliau Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis. Džiugu, kad dalyvavo daug jaunimo, o atsivedusieji vaikus džiaugėsi milžiniškais muilo burbulais bei galiausiai į dangų paleido balionus. Stengėmės įtraukti visus kauniečius”, – pastebėjo D. Naujalienė.
Didelio pasisekimo sulaukė trys ekskursijos po rotušės požemius, į kurias reikėjo registruoti iš anksto. „Norėjo aplankyti daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, tačiau pastatas nėra itin talpus, šiandien požemius išvys keli šimtai lankytojų. Kitus iš anksto registruotis į ekskursijas požemiuose pakviesime rugpjūčio gale”, – teigė D. Naujalienė ir patarė informaciją apie ekskursijas sekti čia.
Vyksta ceremonijos, svarbiausi miesto įvykiai
Kaip žinia, Kauno rotušė tapo neatsiejamu miesto simboliu, kurį pirmiausiai skuba išvysti turistai ir miesto svečiai, šio pastato nuotraukos puošia visus su Kaunu supažindinančius leidinius. „Baltoji gulbė“ – būtent taip pastatas įprastai pristatomas pirmą kartą apie jį girdintiesiems, dėl savo grakštumo ir grožio.
Dabartiniais laikais Kauno rotušėje poros registruoja civilinę metrikaciją – jų nuo šios paslaugos gyvavimo pradžios (nuo 1973 m.) šiame pastate jau sutuokta daugiau kaip 200 tūkst.; o šiandien čia civilinę santuoką registruoja net 31 pora.
Pastate įprastai priimami garbingi miesto svečiai, pasirašomos sutartys, vyksta oficialūs renginiai, miesto šventės, tarp jų ir Naujųjų sutikimas. Anksčiau Rotušės pastate buvo įsikūrusi Kauno miesto valdžia – miesto magistratas, suolininkų teismas.
Pasak D. Naujalienės, rotušės funkcijos labai keitėsi, ši mūrinė rotušė Kaunui buvo trečioji: pirmoji veikė prie Kauno pilies, pačiose seniausiose miesto vietose, antroji – čia pat Turgaus aikštėje, pietrytiniame kampe (db. Rotušės a.).
„Rotušė daugiausiai buvo miesto magistrato buveinė, rodžiusi savivaldą. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo 1795 m. magistrato įtaka kiek išblėso ir rotušę buvo labai sunku išlaikyti. Dėl carinės Rusijos įtakos, rotušė tarnavo įvairioms reikmėms: čia veikė artilerijos sandėliai, cerkvė, rusų teatras, archyvas, butai, netgi caro rezidencija, buvo apsistojęs Nikolajus Muravjovas. 1918 m. po Nepriklausomybės akto paskelbimo, vėl atsiradus savivaldai, į Kauno tarybą šešis kartus buvo renkami miestiečiai. Įsteigus burmistro pareigybę, 1921 m. pirmuoju burmistru išrinktas Jonas Vileišis, kuriam neseniai pastatytas paminklas prie Centrinio pašto”, – istorinius faktus dėstė Rotušės skyriaus vedėja D. Naujalienė.
Sovietinės okupacijos metais Rotušės funkcijos keitėsi, nebeliko savivaldos organų, o nuo 1973-ųjų buvo atiduota civilinei metrikacijai, archyvui, čia veikė ir Kauno politechnikos instituto statybos fakultetas.
„Po paskutinės, ketvirtosios didelės rekonstrukcijos 1973 m., Kauno rotušėje įsikūrė civilinė metrikacija, vyresnioji karta Kauno rotušę būtent ir sieja su santuokų sudarymu. Dvejus metus rotušėje veikia ir Kauno miesto muziejus”, – dėstė pašnekovė.
Rotušės šventes inicijuoja specialiai suburta draugija
Sumanymas švęsti rotušės pastato jubiliejų kilo Rotušės aikštės draugijai, kurios nariai rūpinasi aikštės ir senamiesčio reikalais ir kuria naujas tradicijas mieste. Pagrindinis šventės iniciatorius – rotušės ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius. Šventės sumanytojai ir įgyvendintojai – Rotušės draugijos nariai.
„Rotušė – tai Kauno savivaldos simbolis, nuo Didžiosios Kunigaikštystės laikų čia visad buvo miesto savivaldos buveinė. Rotušė simbolizavo miesto savarankiškumą, svarbiausi miesto sprendimai buvo priimami būtent čia. Per amžius pastatas sukaupė sluoksnius įvairių architektūrinių stilių, kurie dabar visiems matomi kaip „baltoji gulbė“, – sakė K. Ignatavičius.
Penktadienį, po vidurdienio, rotušės Baltojoje salėje vyko iškilmingas bendradarbiavimo sutarties pasirašymas, kuri suvienijo Rotušės aikštės draugiją, Senamiesčio draugiją ir Kauno miesto muziejaus bendruomenę siekti tolimesnio rotušės klestėjimo.
„Kartu vykdysime projektus, renginius, akcijas, kad Rotušė ir jos aikštė būtų aktyvi susibūrimo vieta. Rotušės aikštės draugija aktyviai populiarina šį pastatą, čia organizuojame tradicinius miesto renginius, tarkim, miesto globėjo šv. Mikalojaus dieną, Rotušės gimtadienį, Žolinę ir kt., taip pat mūsų draugija atidarė XV a. vaško lydymo krosnį prie įėjimo”, – pasakojo K. Ignatavičius, priminęs, kad Rotušės aikštės draugiją 2009 m. pab. įsteigė 20 Kauno senamiesčio verslininkų ir kultūrininkų.
