Liūdnos žinios: prognozuoja, kas vėl brangs

Asociatyvi / Finansų ministerijos nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Lietuvoje birželį fiksuota 3,5 proc. metinė infliacija – aukščiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje (ES).

Nors kelis metus prekių ir paslaugų kainos dėl pingančių degalų vidutiniškai išliko maždaug pastovios, per pastaruosius metus jos šovė į aukštumas. Tikėtina, kad kai kurios prekės ir paslaugos ir brangs dar labiau.

Alkoholio kainos pakėlė vidurkį

Nuo kovo pirmosios padidėjęs akcizas alkoholiui ir tabakui visą Lietuvos kainų vidurkį stipriai pakėlė į viršų.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas DELFI teigia, kad infliacija Lietuvoje pastaraisiais metais buvo didžiausia visoje ES dėl stipriai pakilusių akcizų alkoholiui.

„Infliacija Lietuvoje siekė 3,5 procento, tačiau vien akcizo pakėlimas alkoholiui sudarė 1 procentą. Jei alkoholis nebūtų brangęs, vidutinis kainų lygis Lietuvoje būtų pakilęs mažiau nei Latvijoje ir Estijoje, kur infliacija siekė maždaug 3 procentus“, – pasakoja specialistas.

Statistikos departamento duomenimis, per metus labiausiai, 12 proc., pabrango būtent alkoholio ir tabako gaminiai. Vien tik alaus kaina vidutiniškai išaugo net 30,4 proc.

Dar labiau pakėlus akcizą alaus kaina eurais sieks jo kainą litais 2014-aisiais metais. Dabar pusės litro butelis šviesaus alaus kainuoja vidutiniškai 1,15 Eur. Prieš tris metus toks pats alus kainavo maždaug 2 litus.

Ekonomistas pastebi, kad jeigu ir kitais metais, akcizai alkoholiui bus taip didinami, tai ir toliau iškreips visą kainų augimo statistiką.

Maisto prekės ir toliau brangs

Vidutiniškai nedaug pakilo vaisvandenių kainos. Tokių prekių kaip energetiniai gėrimai, šokoladai ar sultys, kaina per metus netgi sumažėjo. Kai kurių prekių kainų pokytis, pavyzdžiui kavos ar makaronų, priklauso nuo jų prekės ženklo (vieni atpinga, kiti pabrangsta).

Maisto produktų kaina per metus kilo vidutiniškai nedaug. Palyginus su 2016-aisiais metais jie pabrango 2,2 proc., tačiau skirtingose maisto produktų grupėse kainų pokyčiai labai nemaži. Daugiau nei 10 proc. atpigo daržovės, bet 6,8 proc. pabrango pieno produktai ir kiaušiniai, 3,8 proc, mėsa ir jos produktai.

Litras 3,5 proc riebumo lietuviško pieno vidutiniškai kainuoja 0,96 Eur, tačiau daugumoje parduotuvių galima rasti 3,2 proc. riebumo lenkiško pieno kainuojančio 44 Eur centus už litrą. 400 g. 30 proc. riebumo grietinė vidutiniškai kainuoja 1,27 Eur. Gabalėlis sūrio kainuoja maždaug 1,50 Eur.

T. Povilauskas aiškina, jog daugumos maisto produktų kainos yra panašios visoje Europoje.

Kainoms augant ten, jos auga ir Lietuvoje. Dabar tai ypač jaučiasi pieno ir jo produktų rinkoje.

„Tokie kainų šuoliai yra bjaurus dalykas. Tai visiems kerta per kišenę. Sviesto kainos jau dabar yra rekordinės visame pasaulyje, sūris visoje Europos Sąjungoje taip pat yra labai stipriai pabrangęs. Dabar matyti, kad Europoje atsigauna žaliavinio pieno gamyba. Artimiausiais mėnesiais pieno produktų kainos dar turėtų kilti, tačiau metų pabaigoje augimas tikrai sulėtės“, – pastebi ekonomistas.

Metų pabaigoje, dėl prasto derliaus taip pat gali kilti kai kurių vaisių ir daržovių kainos, kurios dabar yra šiek tiek sumažėjusios.

Transporto paslaugų kainos neturėtų daug augti

Pirmą kartą po euro įvedimo 2,9 proc. padidėjo transporto paslaugų kaina.

Vasarą pabrango didžiųjų miestų viešojo transporto kaina. Brango ir taksi įmonių paslaugos. Kiek ankščiau šiais metais pakilo ir kai kurių tarpmiestinių autobusų bilietų kaina. Taip pat brango kai kurių traukinių bilietai.

Autobuso iš Vilniaus į Klaipėdą bilieto kaina, be nuolaidų, dabar svyruoja nuo 15 iki 20 Eur. Tokio pat maršruto traukinio bilietas kainuoja nuo 16 iki 24 Eur. Autobusų bilietai iš Kauno į Panevėžį kainuoja maždaug 8 Eur, į Marijampolę – 4 Eur, į Klaipėdą – 15 Eur.

Ekonomistai šių paslaugų pabrangimą sieja su padidėjusia degalų kaina. Per metus Lietuvoje ji išaugo 3,7 proc. Vis dėlto, T. Poviliauskas pastebi, kad artimiausiu metu nei degalų, nei transporto paslaugų kainos neturėtų didėti.

„Didžiąją dalį transporto kainos sudaro dagalų kaina, nuo pernai ji padidėjo keliais procentais. Bent jau artimiausiais mėnesiais kainos kilimo grėsmių neturėtų būti. Mes manome, kad naftos kaina laikysis ties 50 dolerių už barelį. Degalų, tepalų ir transporto paslaugos dėl to neturėtų brangti“, – sako ekonomistas.

Vis dėlto, jis pastebi, kad kitais metais planuojama padidinti akcizą dyzelinui, taigi, jei taip bus padaryta, infliacija didės.

Paslaugos ir toliau brangs

Ir toliau brangsta viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos (8,5 proc.) bei poilsiui ir kultūrai priskiriamų paslaugų kainos (3,3 proc.).

Nedaug pabrango ryšio paslaugų kaina (0,7 proc.).
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas pastebi, kad dažniausiai auga tų prekių ir paslaugų kainos, kurių paklausa yra didžiausia.

Dėl to negali būti, kad kainos tam tikrame sektoriuje auga iki tokio lygio, kad didžioji dalis žmonių neišgali jų įsigyti.

„Kainų augimas atspindi tai, jog vis daugiau gyventojų nori pirkti to sektoriaus prekes ar paslaugas, ir dėl to atsiranda vietos kainų didinimui. Pavyzdžiui, augančios kultūros paslaugų kainos rodo ne tai, kad kultūros bus mažiau, o tai – kad žmonės kultūros nori vis daugiau“, – aiškina viceprezidentas.

T. Povilauskas sako, kad paslaugų kainos augimui ypač daug įtakos turi darbo užmokesčio augimas.

„Natūralu, kad augant darbo užmokesčiui didėja infliacija. Maitinimo įstaigose, kirpyklose ir visur kitur, kur žmogaus darbo užmokestis yra pagrindinė įmonės sąnaudų dalis, augant atlyginimui augs ir kainos“, – teigia T. Povilauskas.

Augimą sustabdyti sunku

LLRI viceprezidento Vytauto Žukausko teigimu, dabartinėje ekonomikos sistemoje infliacijos išvengti neįmanoma. Vis dėlto, kainų augimą, pasak ekonomistų, galima pristabdyti keliais būdais.

Netiesiogiai kovoti su infliacija galima skatinant konkurenciją gamintojų, perdirbėjų, arba pardavėjų sektoriuje, tačiau T. Povilauskas pastebi, kad Lietuvoje šiuo būdu kovoti su kainų kilimu nėra paprasta.

„Netiesiogiai su infliacija kovoti galima skatinant konkurenciją. Tam reikia pritraukti daugiau investicijų, tačiau tai sunku padaryti, nes gyventojų skaičius Lietuvoje nuolatos mažėja“, – mano T. Povilauskas.

V. Žukauskas DELFI teigia, kad infliaciją gali pristabdyti centrinio šalies banko politika.

„Centrinių bankų tikslas yra didinti pinigų kiekį tiek, kad infliacija būtų stabilus, tačiau nuolatinis reiškinys. Vienas iš būdų sumažinti infliaciją yra įtikinti centrinių bankų vadovus pakeisti nuolatinio pinigų kiekio didinimo ir kainų augimo skatinimo politiką“, – sako viceprezidentas.

Vis dėlto, ekonomistai sutaria, kad sumažinti infliaciją galima sumažinus ją dirbtinai sukeliančius mokesčius ir akcizus.

„Norint, kad nebūtų tokios didelės infliacijos, reikia, kad nebūtų taip sparčiai didinami akcizai ar įvedami kažkokie nauji mokesčiai. Pavyzdžiui jeigu atsiras kažkoks naujas mokestis cukrui tai akivaizdu, kad jo kaina pakils“, – DELFI pasakoja T. Povilauskas.

Jo nuomone, didžiausią galią suvaldyti kainų augimą turi valstybė, nes jos institucijos sprendžia dėl mokesčių ir akcizų, kurie turi įtakos kainų lygiui. Jo nuomone, valdžia galėtų šiek tiek sumažinti kainas priimdama tam tikrus lengvatinius tarifus.

„PVM lengvatos tam tikriems maisto produktams gana populiarios ES šalyse. Kaimyninėje Lenkijoje taip pat taikomi mažesni PVM tarifai tam tikroms maisto produktų grupėms. Manau, kad jeigu kainos ir toliau taip sparčiai augs, tai idėja turėti lengvatinį PVM tarifą maisto produktams gali vėl grįžti“, – mano ekonomistas T. Povilauskas

Daugiau naujienų skaitykite čia.

68 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Savaitgalio renginių apžvalga: bus daug priežasčių išeiti iš namų

Žvarbus vėjas neš šaltį: laukiama ir snaigių

Geriausių šalies krepšininkų ir krepšininkių rinkimai: vienoje kategorijoje dominuoja kaunietis

LSMU neteko studentės: bendrakursiams teikiama informacija dėl psichologinės pagalbos

Girtutėlė vairuotoja rėžėsi į policijos pareigūnų automobilį

Laisvės alėją apraizgė mįslingi „voratinkliai“ (papildyta)

Kauno rajone - netradicinė mokykla „sunkiems“ vaikams

Kauniečiai praneša: Amalių tunelis jau atidarytas

Smurtu prieš sūnų kaltinamai kaunietei prokurorai pasiūlė bausmę

Legendinis Kauno pastatas po rekonstrukcijos taps daugiafunkce erdve