Pragyvenimas pabrango visiems, tačiau apie didesnę algą galima tik pasvajoti | Kas vyksta Kaune

Pragyvenimas pabrango visiems, tačiau apie didesnę algą galima tik pasvajoti

delfi.lt 2017/07/24 08:10
Asociatyvi / DELFI nuotr.

Praėjusią savaitę paskelbta, kad prekės ir paslaugos Lietuvoje brango greičiausiai iš visų ES šalių. Pagrindine to priežastimi ekonomistai įvardijo algų didėjimą. Tačiau didesniu uždarbiu galėjo pasigirti ne kiekvienas – kone 200 tūkst. dirbančiųjų jis sumažėjo.

„Eurostat“ duomenimis, birželio mėnesį Lietuvoje fiksuota 3,5 proc. metinė infliacija. Tai didžiausias rodiklis iš visų ES šalių – niekur kitur prekės ir paslaugos vartotojams nepabrango tiek, kiek pas mus.

Kitaip tariant, jeigu prieš metus ir dabar uždirbtumėte lygiai 1 tūkst. Eur, tai tam pačiam prekių ir paslaugų kiekiui nusipirkti šiemet jums pritrūktų 35 Eur – tiek realiai alga susitraukė, nes už ją dabar galima nusipirkti mažiau.

Daugelis ekonomistų svarbiausia kainų didėjimo priežastimi įvardijo augančius atlyginimus. Esą patirdami didesnes darbo užmokesčio sąnaudas, darbdaviai turi didinti gaminamų, parduodamų prekių arba teikiamų paslaugų kainą – kitaip grėstų nuostoliai ir tų pačių darbuotojų atleidimas.

Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus” Lietuvoje buvo 748 Eur. Šių metų pirmąjį ketvirtį – 817,6 Eur, t.y. 9 proc. arba beveik 70 Eur didesnis.

Tačiau daugelį šie skaičiai gali papiktinti – nei jų piniginės storis, nei skaičiai banko sąskaitoje per pastaruosius metus nepasikeitė. Vadinasi, didėjant kainoms jų reali padėtis pablogėjo.

„Sodros“ duomenimis, per pastaruosius metus 5 proc. ar dar daugiau atlyginimai buvo pakelti beveik 60 proc. dirbančiųjų. Tačiau maždaug 20 proc. darbuotojų atlyginimai tiek nesikeitė, o dar tokiai pačiai daliai asmenų jie sumažėjo daugiau kaip 5 proc.

Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, mažesnį atlyginimą iš viso gavo 188,2 tūkst. šalies dirbančiųjų.

Oficialią padidino, „vokelį“ paplonino?

„Sodros“ direktoriaus vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė atkreipė dėmesį, kad dažniau atlyginimo (bent jau oficialaus) didėjimas fiksuojamas tų dirbančiųjų, kurių pajamos nesiekia minimalios mėnesinės algos (MMA, 380 Eur).

„MMA didinimas kainų lygiui įtaką turi ir per pasiūlos mechanizmą – prekės ir ypač paslaugos brangsta ne (tik) todėl, kad daugiau galinčių ir norinčių jas pirkti, bet ir todėl, kad brangsta savikaina. <…> Bet dar nesiryžčiau tvirtinti, kad būtent dėl to Lietuvoje didėjo kainos sparčiau negu kitur“, – svarstė ji.

Paklausta, kodėl daugelis nejunta, kad atlyginimai padidėjo, nors oficiali statistika tą tarsi bylotų, patarėja komentavo:

„Mano argumentas, kodėl skiriasi žmonių nuomonė ir statistika, būtų toks: didelį poveikį tam daro MMA didėjimas. Nors per metus minimumas padidėjo nuo 350 Eur iki 380 Eur, daugelis jį gaunančių sakys, kad jiems nepadidėjo.“

Pavyzdžiui, kai kuriems psichologiškai užsifiksavę, kad jų alga kaip buvo MMA, taip ir liko MMA (nors ir didesnė). Kitiems 30 Eur padidėjimas „ant popieriaus“ yra per mažas ir nejuntamas – žmonėms vis tiek realiai nepakanka pinigų. Dar kitiems MMA yra tik oficiali alga, o kita jos dalis mokama „vokelyje“. Realios tokių darbuotojų pajamos galėjo ir nepasikeisti, nes padidinęs „popierinę“ algą, darbdavys sumažino jos dalį „vokelyje“.

Per kiek laiko pasimiršta padidinimas

Specializuoto karjeros portalo „CV Market“ rinkodaros vadovė Raimonda Tatarėlytė atkreipė dėmesį, kad besidarbinančių asmenų lūkesčiai dėl atlyginimo didėja kur kas greičiau nei realios algos.

„Pastebime, kad pastaruoju metu kiek pakilo vadybininkų atlyginimai – bazinė alga pakilo apie 5 proc., priedai irgi 5 – 10 proc. Taip pat specialistų, kurių alga tiesiogiai susijusi su minimalia alga, irgi padidėjo, tačiau čia labiau susiję būtent su minimalios algos padidėjimu 2016 m. liepos mėnesį. Apskritai itin didelio siūlomų algų pakilimo nepastebima, vidutiniškai apie 5 proc. Tačiau būsimų kandidatų lūkesčiai gerokai išaugo, tikimasi 20–40 proc. didesnio atlyginimo“, – komentavo ji.

Vadovės teigimu, atlyginimas yra viena ir svarbesnių motyvacinių priemonių, ypač, jei kalbama apie darbininkus, gamybos, statybos ar prekybos srities darbuotojus.

„Kalbant apie kitus specialistus, žemesnės ar vidutinės grandies vadovus, atlyginimas irgi yra reikšminga motyvacinės sistemos dalis, tačiau taip pat labai svarbi darbinė aplinka, sveikatos ar sveikatinimo draudimai, automobilis, galimybės dirbti laisvu grafiku ar iš namų“, – aiškino ji.

Anot R. Tatarėlytės, geram specialistui išlaikyti vien atlyginimo dažnai nepakanka, nebent būtų pasiūlyta rinkos vidurkius stipriai viršijanti alga.


„Ypač daug įtakos turi aplinka, žmonės su kuriais dirbama, paties produkto ar paslaugos įdomumas. Jeigu, pavyzdžiui, žmogus nelabai sutaria su kolektyvu ar vadovybe, darbo pobūdis jam yra ne itin įdomus – tokio specialisto net ir padidinta alga neišlaikysi.

Tikėtina, kad padidintas uždarbis sulaikys specialistą 3 ar 6 mėnesius, bet tik gavęs įdomesnio darbo pasiūlymą jis pabėgs. Todėl labai svarbu su darbuotojais kalbėtis ir išsiaiškinti, kas tą žmogų motyvuoja be atlyginimo. Galbūt karjeros galimybės, o gal jam tiesiog reikia žodinio įvertimo už gerai atliktus darbus ir pan.“ – patarė pašnekovė.

R. Tatarėlytė taip pat atkreipė dėmesį, kad specialistai iki 30 metų Lietuvoje darbą keičia palyginti dažnai (pagal bendrovės tyrimą, kas 1,5 metus).

Neretai to priežastis yra ne uždarbio dydis, o kitos aplinkybės. Tokiems darbuotojams labai svarbus laisvesnis grafikas, galimybė planuoti savo laiką pagal poreikius.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA