Šiandien, Babtyno-Žemaitkiemio dvare, Kauno rajone, netrūko įdomybių, vykstančių tiesiog po atviru dangumi žaliuojančioje gamtoje. Susirinkusiųjų dėmesį kaustė fotomenininko Iridijaus Švelnio ir „Cross the Line“ projektas „Šventė tavo sielai“. Dalyviai turėjo galimybę iš arti pažvelgti į dalykus, apie kuriuos retas šneka drąsiai, bei pamėginti juos suprasti, o supratus – tinkamai įveikti.
Renginio metu dominuojančiu akcentu tapo paroda, įprasminanti skirtingų žmonių susivaržymą, savęs apribojimus. Fotomenininko I. Švelnio kūriniai harmoningai tarpusavyje derėjo su lektorės Astos Mažeikienės vesta paskaita, kurioje kalbėta apie žmonių susivaržymą. Aptarta, ne tik tai, kokių rūšių susivaržymai būna, tačiau ir tai, kaip sėkmingai juos įveikti. Skambant specialiai muzikai žmonės klausėsi ir bendravo. Buvo ir tokių, kurie drąsiai pasakojo apie savo baimes bei susivaržymus.
„Šis renginys orientuotas ne į žmonių gerovės aspektą, o į sielos gelmes, kurių plika akimi nepamatysi. Suteikta galimybė kiekvienam pabūti su savimi bei ant kone dvidešimt metrų užimančios baltos skiautės užrašyti savęs apribojimus, susivaržymus, o vėliau padedant aitvarų laidymo profesionalams paleisti užrašytus žodžius į orą“, – įvykių eigą priminė I. Švelnys.
Pasak fotomenininko, išguiti susivaržymą iš savo sielos vidaus yra labai paprasta: pirmiausia, reikia gebėti savyje identifikuoti, kad turime vieną ar kitą susivaržymą, apribojimą, nes dažnai žmonės neigia šį faktą. Vėliau atsidūrus akistatoje, reikia identifikuoti susivaržymo apribojimo ribą.
„Žmogus pripažįsta, kad bijo tamsos, bet sako, kad jos bijo, pavyzdžiui, tik kapinėse. Tokiu atveju susivaržymą ir apribojimą turime įveikti kapinių atžvilgiu. Kai turime aiškią ribą, kur mumyse slypi susivaržymo apribojimas, turime susidaryti planą, kaip tai šiek tiek perstumti. Tarkime, jei bijau eiti per kapines tamsoje, galiu paprašyti draugo, kad šis keliskart mane per jas pervestų, o vėliau pabandyti tai padaryti pats. Tada aš žinau, kad ten nėra baisu, nes mes buvome čia ne kartą“, – patarė I. Švelnys.
Pasak jo, žengiant į priekį anksčiau įvardintais žingsniais, žmones aplanko platesnės gyvenimo teikiamos galimybės, nes tik tamsą pasiryžę pereiti asmenys, gali sužinoti, kas slypi už jos. Šiuos keturis elementus, fotomenininko teigimu, kovojant su įvairiomis baimėmis, reikia žinoti ir taikyti tarsi formulę.
I. Švelnys, teigia savo fotografijas kuriantis vadovaudamasis trimis dimensijomis: fotografijos vizualiniu, filosofiniu ir psichologiniu aspektais. Parodos realizavimas truko daugiau kaip metus, fotografijose užfiksuota per du šimtus asmenų. „Tie žmonės fotografijose perlipo per savo ribas – pirmą kartą pozavo nuogi, jaudinosi ir pergyveno. Juk, kai apsinuoginama vienas priešais kitą – didelis žingsnis. Fotosesijų metu žmonės išmoko įveikti šią susivaržymo apribojimo formą“, – pasakojo jis.
Fotomenininkas parodoje eksponuojamus ilgo darbo vaisius vadina ne paprasta fotosesija, o tam tikra fototerapija, kurioje išryškėja daug gilesnių dalykų nei įprastoje nuotraukoje. I. Švelnio kūryboje į skirtingas žmogaus būsenas kviečiama pažvelgti pro rakto skylutę.
