Tūkstančiai piliečių sureagavo į socialiniame tinkle „Facebook“, Rusijos Užsienio reikalų ministerijos (URM) paskyroje, išplatintą propagandinį įrašą, kuriame Baltijos šalių partizanai vaizduojami kaip nusikaltėliai. Po žemų vertinimų bangos Rusijos diplomatijos tarnyba išjungė vertinimo funkciją savo socialinio tinklapio paskyroje.
Po Rusijos URM įrašu apie Baltijos šalių partizanus yra apie 13 tūkst. komentarų. Kaip teigė akciją sumanęs žurnalistas Andrius Tapinas, iki tol, kol jie neapsikentę išjungė vertinimo funkciją, apie 17 tūkst. kartų šios šalies URM puslapis buvo įvertintas žemiausiu įvertinimu – viena žvaigždute.
„Skaičiai yra įspūdingi, turint mintyje, kad tai įvyko vėlų šeštadienio vakarą, tai sunku buvo logiškai to tikėtis. Bet žinote, socialinė erdvė yra tokia, kur logika dažnai yra netaikoma. Tiesiog jeigu banga prasideda, jei pataikai į bendrą jausmą, kur tikrai buvo šlykštu skaityti ir šlykštu žiūrėti, tai ką daro Rusijos URM, tada žmonės susivienija. Tą patį vakarą mačiau, kad prisijungė prie mūsų ir latviai, ir estai, ir ukrainiečiai, ir tada ta banga jau ritosi pati iš savęs“, – sakė A. Tapinas.
Žurnalistas pastebėjo, kad Rusijos URM be to, kad išjungė vertinimo funkciją, bandė trinti aršesnius komentarus ir įrašus, kurie kelia labai nepatogius klausimus.
„Bendrai tokia situacija yra sudėtinga. Žinoma, gali viską ištrinti ir apsimesti, kad nieko neįvyko, bet pats faktas, kad kažką trini, išjunginėji, rodo, kad tau skauda. Tuo labiau, kad su tomis pačiomis grotažymėmis žmonės reaguoja ne tik į tą jų įrašą. Manau, kad dar kurį laiką jie nejaukiai jausis socialinėje erdvėje“, – sakė A. Tapinas.
Pasak žurnalisto, šios pilietinės visuomenės akcijos žinutė Rusijos valdžiai yra paprasta: „mes nesame abejingi tam, kas vyksta“.
„Tai nėra žaidimas tarp žinybų, tai nėra žaidimas tarp diplomatų, tarp užsienio reikalų ministrų, kad mes irgi turime savo balsą, ir kad mes turime, kur tai pasakyti naujoviškai ir pakankamai skausmingai“, – sakė A. Tapinas.
Išsitraukė sovietinius paruoštukus
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas, informacinių karų ekspertas Nerijus Maliukevičius teigė, kad tokios akcijos yra svarbios, ir jos parodo, kaip virtualioje erdvėje galima mobilizuoti žmones pilietiškumo akcijoms. Jo manymu, tokia pilietinė iniciatyva greičiausiai buvo netikėta ir pačiai Rusijos diplomatijos tarnybai.
Informacinių karų ekspertas atkreipė dėmesį, kad pati tematika – partizanų užsipuolimas – nėra nauja, ir tiesiog atgaivinta nuo sovietmečio.
„Mes matome, kad yra dirbama su savotiškai KGB paruoštukais, kurie buvo parašyto sovietmečiui, ir dabar išmetami naujam vartojimui. Reikia suvokti, kad gyvename informacinio karo fronto sąlygomis. Sovietmečiu tą frontą skyrė Berlyno siena tarp Rytų ir Vakarų Vokietijos. Dabar ta savotiška virtuali Berlyno siena persikėlė tarp Baltijos šalių Rusijos“, – sakė N. Maliukevičius.
Ekspertas atkreipė dėmesį į Rusijos vicepremjero, buvusio šios šalies įgaliotojo ambasadoriaus prie NATO Dmitrijaus Rogozino retoriką, kai jis prieš kelias dienas kalbėjo sovietinėmis frazėmis apie „nepribaigtus fašistus“, kurie esą vėl kelia galvas. Kremliaus ruporas Dmitrijus Kiseliovas sekmadienį šiai temai laidoje „Vesti nedeli“ skyrė nedidelį reportažą.
„Panašu, kad NATO dokumentinis filmas (apie pokario pasipriešinimo judėjimus Baltijos šalyse – DELFI) užjudino jautrią stygą Kremliaus auditorijai, ir manau, kad suveikė savotiška sovietinė energija, kai yra pilna sovietmečio informacinių atakų patirties ir propagandinės medžiagos apie miško brolius, tai kilo pagunda visą tą išmesti į viešumą naujais pajėgumais, socialiniais tinklais“, – sakė N. Maliukevičius atkreipdamas dėmesį ir į tai, kad tai vyksta artėjančių „Zapad“ karinių pratybų kontekste.
Pasak jo, ši „ne iki galo sunaikintų fašistų tema“ yra propagandos požiūriu naudinga „skaldyk ir valdyk“ strategijai.
„Bombarduojant tokiomis žinutėmis yra kalamas pleištas tarp sąjungininkų – tarp vokiečių, kurie yra čia, ir tuo pačiu jų sąjungininkai, Baltijos šalys, yra įvardijamos kaip kažkokie istoriniai kolaborantai, taip keliamas savotiškas sąmyšis“, – sakė N. Maliukevičius, atkreipdamas dėmesį, kad kartu dirbama su rusakalbėmis auditorijomis – tiek Rusijos viduje, tiek tomis, kurios yra paveiktos sovietmečio propagandos ir pačiose Baltijos valstybėse.
Eksperto vertinimu, šis Rusijos URM įrašas – ne pabaiga: galimai matysime įsijungiant ir Rusijos valstybines televizijos, jų trolius. „Mes turime vasarinį informacinio karo paaštrėjimą“, – apibendrino N. Maliukevičius.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
