Ar žinojote, kad Kauno senamiestyje, L. Zamenhofo gatvėje jau 20 metų veikia Brangakmenių (gemologijos) muziejus, kuriame eksponuojama daugiau kaip 200 brangiųjų akmenų rūšių ir atmainų iš viso pasaulio. Muziejus išskirtinis tuo, kad yra pirmasis toks Lietuvoje ir vienintelis specializuotas, privatus brangakmenių muziejus Baltijos šalyse.
Po muziejų portalo „Kas vyksta Kaune” žurnalistus vedžiojo gemologas, brangakmenių ekspertas, dr. Arūnas Kleišmantas. Beje, jis pristatė, kad muziejaus patalpose veikia ir brangakmenių laboratorija bei papuošalų salonas. Šįkart pasižvalgykime po muziejų. Vos įžengus palypėjame neįprastu laiptu, sudarytu lyg iš aukso, bronzos ir granito, anot pašnekovo, tokio kūrinio muziejuje besilankantys europiečiai turistai tikina dar niekur kitur Europoje nematę, nors visą ją apkeliavę.
Tikslas – edukuoti
Pirmiausiai dr. A. Kleišmantas nuleidžia ant žemės: sensacijų čia ragina neieškoti – tai edukacijai skirta erdvė, o ne pasmalsavimui ar tai didieji lobiai bei kiek verti, ir ar tokiais kadais puošėsi karaliai ir didikai. Visgi, sutinka aptarti žinomiausius brangiuosius akmenis: deimantus, auksą, rubiną, turkį, perlus ir tikina, kad padirbinius, kurie šiais laikais itin paplitę – iškart atskirtų net plika akimi.
„Mūsų tikslas – supažindinti žmones, ypač vaikus, kurie apie tai skaito vadovėliuose – su kuo įvairesniu žemės gelmėse randamų brangiųjų akmenų pasauliu: nuo pradinės medžiagų stadijos, kuris sutinkamas uolienoje iki pačių mineralų, akmenų. Siekiame pristatyti skirtingus atspalvius, formas, supažindinti kokiose pasaulio valstybėse, kurie akmenys išgaunami, ugdome visuomenę”, – dėstė muziejaus savininkas dr. A. Kleišmantas ir pridūrė, kad čia akcentuojamas akmenų retumas, o ne brangumas.
Iš viso muziejuje yra 600 eksponatų, demonstruojama 200 rūšių įvairenybių. Nors viskas išdėliota vienoje nedidelėje patalpoje, netrukus, išgirdus dr. A. Kleišmanto pasakojimus, nusikeli į skirtingas šalis, ir per valandą apkeliauji kone visą pasaulį, nes skirtingose šalyse išgaunami vis kiti brangakmeniai.
Kas yra brangakmenis?
Gemologas (brangakmenius tyrinėjantis mokslininkas) paaiškina, kad brangakmenis – tai išskirtinėmis savybėmis pasižymintis mineralas, kurį galima rinkti ir panaudoti juvelyrikoje. Tai gali būti natūralūs apdirbti bei neapdirbti brangieji, juvelyriniai bei puošnieji akmenys, organinės kilmės, kaip tarkim perlai, brangakmeniai. Jų vertė matuojama karatais (1 karatas – 0,2 gramo).
Paminėtina, kad daugiau kaip 50 karatų turintis deimantas jau turi vardinį pavadinimą.
Prisilietęs prie didžiausio pasaulyje brangakmenio – nualpo
Koks didžiausias brangakmenis pasaulyje sunku atsakyti, tačiau galima paminėti didžiąja Afrikos žvaigžde vadinamą kulinaną – didžiausią pasaulyje rastą deimantą, jis turėjo net 3106 karatus. Rastas jis buvo 1905 m. P. Afrikos Respublikos vietovėje Transvalyje, deimantų kasykloje jį aptiko Frederikas Velsas. Kulinano vardas jam suteiktas deimantų kasyklos įkūrėjo ir savininko Tomo Kulinano garbei.
Kristalą apdirbo ir išbriaunavo belgas Joseph Asscher ir Amsterdamo bendrovė, ji kruopščiai vertino ir ieškojo geriausios formos deimantui, galiausiai jam suteikta kriaušės forma. Pasakojama, kad meistras J. Asscher ilgai, net 4 mėn. skaičiavo kaip gražiausiai nuskelti, kad neprarastų jo didžiosios masės, o tuo metu, kai skėlė – iš įtampos ir susijaudinimo nualpo!
Kulinanas suskaidytas į dalis: vieną nušlifuotą 530 karatų pagrindinį deimantą – P. Afrikos žvaigždę, 9 didesnius ir dar 96 mažus deimantėlius.
Akmuo inkrustuotas į karališkąjį skeptrą ir šiuo metu saugomas istoriniuose karališkuosiuose Londono rūmuose.
Paplūdimiuose gulime ant mikrobrangakmenių?
Nors Lietuvoje gintarą pavadiname lietuviškuoju auksu, tačiau anot pašnekovo, čia yra ir daugiau vertingų medžiagų: žemės paviršiuje galima rasti ledynmečio atneštus turmaliną, chalcedoną, agatą ar cirkoną, o pačiame paplūdimyje mes gulime ant rožinio kvarco, kuris Antikoje garbintas kaip meilės akmuo, taip pat ant kalnų krištolo itin tinkamo meditacijai; Mėnulio akmens, kuris Indijoje laikomas šventu; juodojo morijono, citrino, ametisto, cirkonio, kitų brangiųjų akmenų, tiesa, mikroskopiškai mažų.
„Tai mikroniški maži taškeliukai, tačiau tikra tiesa – Lietuvos smėlyje gausu mikrobrangakmenių!”, – nustebino ekspertas dr. A. Kleišmantas.
Deimantai – žemės gelmių tobulybė
Dr. A. Kleišmantas sutinka, kad deimantai visiems yra akmuo nr. 1. „Deimantus vadinu žemės gelmių tobulybės išraiška, kadangi jų cheminė sudėtis tik anglis, tačiau tai kiečiausia medžiaga, susidariusi iš grafito. Grafitas žemės gelmėse išsikristalizuoja iš magmos. Deimantas susiformavo prieš milijardus metų, manoma, kad jo amžius – daugiau kaip 3 milijardai metų”, – pasakojo mokslininkas.
Jis atskleidė, kad deimantai susidarė žemės gelmėse, net 700 km gylyje.
Daugėja dirbtinių
Technologijų pagalba deimantai padaromi gražios spalvos, lazeriais išpjaustomi intarpai, įtrūkimai užliejami stiklu. „Jų vertės lieka tik 10 proc., tokių dirbtinių perkristalizuotų deimantų pilnos parduotuvės. Tai suteikia galimybę visoms moterims turėti deimantą, tik geriau neiti pas ekspertą, nes gali būti skyrybos! Pramonė užkišta ir dirbtinių spalvotų akmenėlių. Liūdna, parduotuvėse tikrumo nėra daug, tad šis muziejus atlieka svarbią misiją – demonstruoja tikrus, natūralius brangiuosius akmenis”, – aiškino dr. A. Kleišmantas.
Trenki į deimantą plaktuku ir suskyla plaktukas
Mokslininkas teigė, kad deimantas pats tobuliausias pasaulyje kietumu (koeficiento rodiklis 10 iš 10), už rubiną ar safyrą net 150 kartų kietesnis. „Tobuliau nėra!”, – komentavo mokslų daktaras.
Mokslininkas aiškino kuo svarbu brangiojo akmens kietumas: jei duosime su plaktuku per deimantą – plaktukas įtrūks, staklės įtrūks, o deimantas liks sveikas.
Gemologas žavėjosi: nušlifavus deimantą ir suteikus 57 sieneles – jis turi unikaliausią pasaulyje blizgesį, t.y. šviesa suskyla į vaivorykštės spektrą ir iš apačioje nušlifuotų sienelių atsispindi visas spektras spalvų. „Tik už tą blizgesį deimantas turi kainą”, – komentavo dr. A. Kleišmantas.
Deimantai dėl kietumo daugiausiai naudojami pramonėje: gaminami deimantiniai grąžtai, jie naudojami naftos telkiniuose uolienas gręžti; gaminamos abrazyvinės medžiagos. Tiesa, pramoniniai deimantai žymiai pigesni (2-5 doleriai už karatą). Į papuošalus pakliūna tik maža dalis iškastų deimantų – nesiekia net 1 proc.
Tikrų deimantų karoliai – 29 eurai
Muziejuje sužinojome, kad deimantas visiškai nebrangus: čia eksponuojami Vokietijoje gaminti karoliai iš 290 tikrų natūralių deimantų vienetų karoliukų, 27 karatų – įkainoti 29 eurais. Tai neskaidrūs, murzinos spalvos, nelygios, pailgos formos deimantų nedideli karoliukai. Na, o šalia dėžutėje eksponuojami 1 mm dydžio skersmens itin geros kokybės blizgantys šlifuoti deimantukai, į kuriuos pažvelgus per mikroskopą pamatysime 57 nušlifuotas sieneles. Jo vieno vertė didesnė, nei 29 eurai. Beje, apdirbtas deimantas, turintis ne mažiau 57 briaunų jau vadinamas briliantu.
Specialistas aiškino, kad deimantas vertingas tik bespalvis, be intarpų, nušlifuotas, blizgantis visomis vaivorykštės spalvomis. Toks randamas tik Jakutijoje (Rusija) ir P. Afrikoje – jo didmeninė kaina siekia 29 tūkst. eurų už 1 karatą (žirnio dydžio, sveriantis 0,2 gramo). Palyginimui, tokio pačio dydžio deimantas, tačiau rusvas, gelsvas, su daugybe intarpų ir prastai nušlifuotas – tekainuos 290 eurų.
O, kad gautum 1 karato nušlifuotą briliantą – reikia rasti ne mažiau 3 karatų deimantą, mat dalis atpjaunama, o kita dalis nusišlifuoja.
Daugiausiai deimantų, anot mokslininko, galima rasti Australijoje, o patys vertingiausi, t.y. bespalviai, (padėjus ant balto vatmano lapo būtų baltesni už jį) – tik Rusijoje ir P. Afrikoje. Nemažai deimantų randama C. Afrikoje, Indijoje, JAV, Lot. Amerikoje – tačiau jie kitos kokybės, gelsvi, rusvi ar nepatrauklių atspalvių.
Deimantus parduoti skelbiami aukcionai, įsigyja muziejai arba privatūs asmenys, tiesa, tapatybė saugumo sumetimais, slepiama. Paskaičiuota, kad Afrikos kontinente yra likę tik 6 proc. deimantų, o visa kita glūdi vandenyne, kurie į juos upėmis sunešti po milijardus metų žemės paviršiaus dūlėjimo.
Gudraudavo su „durnių auksu”
Keliaukime prie kitos lentynos, joje – auksas. Mokslininkas aiškino, kad aukso didelių grynuolių pasaulyje nedaug, todėl susiformavęs piritas (geležis ir siera) – nuo seno vadinamas „durnių auksu” – jis buvo kasamas Kalifornijoje ir Aliaskoje per aukso karštligę. „Prieš maždaug pusantro šimto metų, kai žmonės dar nebuvo tiek išprusę, nebuvo tokių muziejų kaip šis ir jie nematę kaip aukso grynuolis atrodo. Prisikasdavo tokių ne vieną maišą ir važiuodavo į supirktuvę. Akyse jau sukdavosi skaitliukai. Bet atėjus į supirktuvę darbuotojas pamodavo į kiemą, kur supilta didžiausia krūva tokių akmenų ir sakydavo: „Eik, eik tik, supilk į tą „durnių aukso” krūvą”, – šypsodamasis pasakojo dr. A. Kleišmantas.
Aišku viena, tiems, kas nori įsitikinti ar auksinis vestuvių žiedas išties auksinis: tereikia pažvelgti į vidinę pusę, jei tikras – išvysitę prabą. „Na, o ar brangusis akmuo jame įmontuotas tikras – tai dar labai, labai didelis klaustukas”, – susimąstyti siūlė brangakmenių ekspertas dr. A. Kleišmantas.
Beje, jis paminėjo, kad ne tik į auksą buvo inkrustuojami brangieji akmenys, bet, kad buvo populiaru inskrustuoti ir svarbiuose pastatuose, tarkim garsiajame paminkle meilei – Tadž Mahale, kurio mauzoliejus yra iš balto marmuro, dekoruotas lazuritu, turkiu, serdoliku, karneoliu, samaniniu agatu, auksu ir kt.
Aleksandras Makedonietis pametė špinelį, o ne rubiną?
Kitas vertingas akmuo – rubinas. Muziejuje eksponuojami iš 7 skirtingų pasaulio kasyklų, vertingiausias – Mianmaro rubinas. Dr. A. Kleišmantas atkreipė dėmesį, kad dabar paplitęs dirbtinių rubinų auginimas su stiklu. „Tailande žmonės šiuo metu sumoka didelius pinigus ir parsiveža iš ten paprastą stiklą, kuris yra aplietas ant mažo rubino gabaliuko, o ne rubiną kaip mano.”
Teigiama, kad didikai viduramžiais sukaupė didžiausius lobius ne rubinais, o špineliais, nes jie skaidrūs gali būti didelio dydžio, o rubinai smulkesni. Anot jo, raudonas špinelis brangsta, prieš 20 m. kainavo iki 100 dolerių, o dabar daugiau kaip 1 tūkst. dolerių už karatą.
„Galima teigti, kad net Aleksandro Makedoniečio garsusis dingęs rubinas greičiausiai turėjo būti špinelis, nes buvo rašoma, kad tai didelis rubinas, o kaip žinia tik XIX a. nustatyta, kad toks mineralas buvo ne rubinas, o špinelis”, – teigė dr. A. Kleišmantas.
Nepatikėsite, ką damos darydavo su turkiu
Turkis pasaulyje seniausias juvelyrinis akmuo ir nuo seno padirbinėjamas, padirbinių gaminta jau prieš 7 tūkst. metų. Tad, anot mokslininko, ne visad tiesa, jei galvoji, kad prosenelių paliktos relikvijos yra tikros. Ypač dirbtinių akmenų gamyba paplito tarpukariu.
Turkis, jei žydras – vadinamas jaunu, o jei kontaktuoja su atmosfera, ypač užteršta, tuomet labai greitai žaliuoja, tampa rusvu, turkis – pasensta. Turkio pavadinimas siejamas su anglų k. žodžiu „turkey” (kalakutas). „Pasirodo, kai damos nešiodavo karolius, naudodavo kremus, kvepalus, o turkiui kontaktavus su oda – turkis pradėdavo žaliuoti ir pasidarydavo negražus, pasendavo, todėl duodavo praryti kalakutui ir laukdavo, kol per skrandį prakeliaus turkis ir išeis „tortas”. Tuomet turkis vėl būdavo žydros spalvos”, – legendą perpasakojo dr. A. Kleišmantas.
Ar tikras perlas – tikrindavo su kulnu
Keliaukime prie organinės kilmės brangiojo akmens – perlo. Jis suformuojamas ne žemės gelmėse kaip anksčiau aptarti brangakmeniai, o jūroje gyvenusių moliuskų. Į moliuską turi papulti užkratas: dumblis, bakterijos ar smiltelė ir tada moliuskas ginasi – augina nuo mažo taškučio perlą. Vertinamas didelis perlas, užaugęs nuo 8 mm skersmens, tame moliuske perlui reikia pragulėti 10-18 metų. Beje, vertinami ir juodieji perlai, tačiau jie dažniausiai dirbtiniai, dažyti, nes natūralūs tamsesni gali pasiekti tik plieno spalvą. Tikrų juodųjų perlų karoliai kainuoja dešimtis tūkstančių.
Užaugintas (kultivuotas) baltas 8 mm perlas gali kainuoti 150 dolerių. Vietname kultivuojami perlai auginami ilgai (trejus metus), tik trijuose iš dešimt randa perlus, nes perlą atsisakęs auginti moliuskas jį išstumia iš kriauklės. Kinijoje augina tik metus, ten perlų karolius gali nusipirkti ir už 15 dolerių.
„Kaip XIX a. nustatydavo ar perlas tikras? Įsivaizduokite: kai vykdavo didelės puotos, damos šokdavo su pūstais sijonais, didelėmis dekoltė, karoliai kabo, kavalieriai pakviečia šokti, įsiaudrinę jie nutraukia karolius, pribyra ant žemės. Pasibaigus puotai liokajus vaikščioja po salę, tačiau net nepasilenks paimti, o su kulnu trinktels ir jeigu pašoks perlas kaip kamuoliukas – reiškia tikras, į kišenę įsidės, o jei suduš – reiškia netikras”, – iš istorijos pasakojo dr. A. Kleišmantas.
Ir čia pat jis konstatuoja: „Turiu jus nuliūdinti, jei einate į perlų parduotuvę – ten nerasite nei vieno tikro perlo, kadangi nuo 1952 m. pasaulyje uždrausta natūralių perlų prekyba. Tai ką mes perkame?”, – retoriškai klausė dr. A. Kleišmantas.
Beje, prakalbus apie tikrus brangakmenius, pasiteiravome, o kaipgi garsiosios Barboros Radvilaitės papuošalai? Jis teigė prieš kelerius metus apžiūrėjęs įžymiąją jos skrynutę, atgabentą į Valdovų rūmus iš Sankt Peterburgo. „Ten buvo gausu įvairiausių natūralių brangakmenių”, – konstatavo mokslininkas.
Kasyklose negalima net nusičiaudėti
Pabaigai paklausėme apie kasyklas, iš jų juk pirmiausiai brangieji akmenys ir iškeliauja. Štai 2009 m. Tanzanijoje, Londygos kasykloje lendama į 200 m gylio šachtą, karštis nežmoniškas, akmenys čia kasami, renkami, skeliami, rūšiuojami ir bėgiais keliami į viršų, vėliau gabenami pas supirkėjus, parduodami brangakmenių šlifuotojams ir tik galiausiai atkeliauja pas juvelyrus.
Urale (Rusija) 2007 m. dr. A. Kleišmantas leidosi giliai į šachtą, kur kasami smaragdai, aleksandritai. „Žinoma istorijų, kad buvo netvarka, darbininkai nešdavosi į kasyklas maisto, todėl užsiveisė žiurkių, jos įsikaraliavo ir neapsikentę darbininkai išėjo iš darbo. Dešimtmetį kasyklos neeksploatavo. Tačiau žiurkės viena kitą išgaudė, išnyko ir kasykloje vėl pluša darbininkai”, – linksmą istoriją dėstė mokslininkas, dažnai dalyvaujantis ekspedicijose žemės gelmėse.
Jis pasakojo, kad turmalinų kasykloje Kalifornijoje, indėnų rezervate, kur yra uždara privačių kasyklų teritorija, draudžiama net nusispjauti ar nusičiaudėti negalima šachtoje, apie maistą net nekalbama – nei negalvok, nes nuo menkiausios organikos pradėtų kauptis pelėsis, o jis kenksmingas. „Būna, kad kasėjai turi ir po dvidešimt kasyklų, tai kaip aistringas jų žaidimas, vienos duoda pelną, kitos nuostolingos, tai „akmenligės” aistra.”
Tai ir pavojingas darbas, kasyklose neretai randama gilzių, darbininkai puolami. Esą tokį darbą dirbdamas, negali net žmonai sakyti, kad rytoj vyksi į turgų ir prekiausi iškastais akmenimis. Kalifornijoje „Pala trip” turmalinų kasykloje vienas prasitarė žmonai, ši pasakė kirpykloje ir galiausiai prekeivių laukė pasala. Keturias valandas vyko susišaudymai, sužeidė partnerį, laimei jie liko gyvi”, – pasakojo dr. A. Kleišmantas.
Mokslininkas ekspedicijas rengia ir Lietuvoje: netoli Pakruojo esančiame Petrašiūnų karjere – randa dolomito, kuriame galima rasti įvairiomis spalvomis blizgančių chalkopiritų, bornitų, piritų; kalcito mineralo ieško Naujosios Akmenės klinčių karjere; Anykščiuose randa kvarcinio smėlio; prie Biržų ir Pasvalio – selenito.
Muziejuje galima išvysti ir retenybių – viena JAV lietuvė padovanojo dramblio ilčių kaulo papuošalus, tokių pasaulyje parduotuvėse jau nerasi, nes dramblių ilčių prekyba uždrausta.
Ekskursijas reikia užsakyti iš anksto
Brangakmenių muziejus yra L. Zamenhofo g. 14/Kurpių g. 13, jis dirba I-V 10-18 val. ir VI 10-16 val. , sekmadienis nedarbo diena. Pavieniui galima užsukti bet kuriuo darbo metu, tačiau geriausia užsisakyti 1,5 val. ekskursiją grupėms, kurią su gidu būtina derinti iš anksto, mat vietos mažai ir minios netilps, skambinti 8-37 227780.
Artimiausi specializuoti brangakmenių muziejai yra Idar-Obersteine (Vokietija), Maskvoje ar pas Švedijos karalių.
