Nuo šeštadienio įsigaliojantis Darbo kodeksas numato daug naujovių, dėl kurių daliai darbuotojų turėtų būti padidintos algos. Kas ir kaip užtikrins, kad būtų laikomasi jiems naudingų normų?
Kodekse numatyta, kad 380 Eur per mėnesį minimalią algą (MMA) bus galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu MMA iš viso gauna bemaž 79 tūkst. asmenų. Iš jų nekvalifikuotas profesijas turi per 21 tūkst., o kvalifikuotas – beveik 58 tūkst. asmenų.
Tarp jų yra, pvz., karininkų, generolų, admirolų, įvairių vadovų, fizikų ir astronomų, chemikų, geologų ir geofizikų, įvairių sričių inžinierių, veterinarų, gydytojų, vaistininkų, mokytojų ar netgi laivavedžių ir orlaivių pilotų.
Jeigu šie darbuotojai dirba visą darbo dieną, nuo liepos 1 d. visiems jiems darbdaviai turės padidinti atlyginimą bent 1 Eur. Tiesa, remiantis nauju kodeksu, bus galima palikti tokią pačią algą, bet nustatyti mažesnį darbo laiką arba kvalifikuotą profesiją pakeisti į nekvalifikuotą.
Paklausta, kaip bus užtikrinama, kad atlyginimai tikrai bus padidinti, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė antradienį žurnalistams sakė:
„Pirmiausiai norėčiau pasakyti, kad valstybė, kiek įmanoma kontroliuos ir prižiūrės. Kai jūs sakote, kas užtikrins, toks jausmas, kad kažkas turi prižiūrėti ir tą daryti.
Aš manau, kad darbuotojai pas mus yra labai atsakingi, išprusę ir jie jau kovoja už savo teises. Tai parodė ir derybų procesas. Kas užtikrins, kad padidinimas nebūtų vienas euras, tai aš manau, kad darbuotojai turi pakovoti už save“.
Jei vis dėlto darbo sutartys nebus pakeistos, o atlyginimai liks tokie patys, viceministrė darbuotojams patarė kreiptis į darbdavį ir reikalauti, kad sutartis būtų pakeista.
Jeigu tai nepadės, tada kreiptis į įmonės darbo tarybą arba profesinę sąjungą arba galiausiai į Valstybinę darbo inspekciją. E. Radišauskienė pabrėžė, kad jeigu už kvalifikuotą darbą liepos 1 d. bus mokama MMA, tai bus darbo įstatymo pažeidimas.
Be kita ko, naujame Darbo kodekse nustatyta: darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai jos nėra, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams.
Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.
Paprastai kalbant, bent jau formaliai darbdavys turės patvirtinti dokumentą, kuriame bus apibrėžta, kokioms pareigoms kokie atlyginimai nustatomi ir kokia tvarka (be atskirų derybų) jie yra didinami arba mažinami.
Pastaroji nuostata dėl algų indeksavimo yra paplitusi Vakaruose. Pvz., jie keičiami pagal tai, kaip keičiasi vidutinis darbo užmokestis arba vartojimo kainos.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 11 595 įmonės įstaigos ir organizacijos, turinčios 20 ir daugiau darbuotojų. Iš viso tokiose įmonėse dirba beveik 1 mln. darbuotojų. Visiems jiems turės būti nustatyta ir taikoma darbo apmokėjimo sistema (jeigu jos dar nėra).
E. Radišauskienė neslėpė, kad bus tikrinama, kaip šios įmonės laikosi Darbo kodekso nuostatų.
„Apmokėjimo sistema yra privaloma pagal Darbo kodeksą. Jeigu jos nebus, tai bus darbo įstatymo pažeidimas. O indeksavimas yra nurodytas, kad ir priemokos, priedai, turi būti nustatyti toje apmokėjimo sistemoje.
Mes ir žiūrėsime. Iš pradžių pasirinktinai eisime per įmones, kuriose yra daugiau nei 20 darbuotojų ir pasižiūrėsime, kokia yra praktika. Taip pat yra profesinės sąjungos, kurios sako, kad dabar bus labai aktyvios. Manau, jos irgi padės, nes jos turi nevalstybinę darbo įstatymų priežiūros funkciją ir jos padės kartu kovoti su tais pažeidimais, kurie galėtų būti – ir dėl 1 Eur, ir dėl apmokėjimo sistemos“, – komentavo viceministrė.
Vis dėlto ji teigė, kad apmokėjimo sistema kiekvienoje darbovietėje gali pasirodyti kiek vėliau nei liepos 1 d.
„Apmokėjimo sistema gali būti paruošta ne iš karto. Esmė ta, kad mes matytume, kad yra padaryti žingsniai – jeigu pareigybėje yra reikalavimas, kad kvalifikacija ir gebėti daugiau nei paprastai kažkokį darbą atlikti, tuomet nuo liepos 1 d. jam turi būti didinamas darbo užmokestis, tam nereikia jokių apmokėjimo sistemų. Ši sistema turi būti aptarta su darbuotojų atstovais, tai nereiškia, kad ji bus iš karto. Kolektyvinėse sutartyse ji derinama ir metus laiko“, – aiškino E. Radišauskienė.
Ji taip pat informavo, kad ministerija kas tris mėnesius informuos premjerą Saulių Skvernelį, kaip sekasi įgyvendinti kodeksą, kiek darbo sutarčių nutraukiama, ar kiek pasirašoma terminuotų sutarčių.
„Visose įmonėse, kur yra daugiau kaip 20 darbuotojų, turės būti darbo tarybos. Bet jeigu veikia profesinė sąjunga, jos sudaryti nereikės.
Informavimas, konsultavimas yra kiekvieno darbuotojo teisė žinoti, kas vyksta įmonėje. Ir mes turime dėti maksimaliai pastangų, kad taip ir būtų. Kad tikrai žinotume apie įmonėje vykstančias problemas ir kad atėjus į darbą nereikėtų rasti uždarytas duris ir suprasti, kad mes jau esame atleisti arba tiesiog darbdavio nėra“, – kalbėjo viceministrė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
