Sovietų valdžios persekiotas arkivyskupas Teofilius Matulionis sekmadienį Vilniaus Katedros aikštėje iškilmingai paskelbtas palaimintuoju.
Pirmą kartą Lietuvoje surengtose beatifikacijos iškilmėse dalyvaujant per 15 tūkst. tikinčiųjų, T.Matulionį palaimintuoju paskelbė popiežiaus Pranciškaus pasiuntinys kardinolas Angelas Amatas (Andželas Amatas).
Jis perskaitė popiežiaus apaštalinį laišką, kuriame T.Matulionis vadinamas „didvyrišku evangelijos liudytoju, drąsiu bažnyčios ir žmogaus orumo gynėju“.
Po šių žodžių nuskambėjus plojimams buvo atidengtas kanoninis paveikslas, kuriame palaimintasis vaizduojamas su vyskupo sutana po kalinio drabužiais.
Ceremonijoje dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Antrasis Lietuvos palaimintasis
T.Matulionis sovietų valdžios buvo kalintas 16 metų. Ilgiausia bausmė dvasininkui buvo skirta 1946 metais, kai jis atsisakė bendradarbiauti su sovietų režimu ir paklusti jo nurodymams padėti įveikti partizaninį judėjimą, kritikavo komunistus dėl tikinčiųjų persekiojimo.
Po dešimties metų nelaisvės T.Matulionis galiausiai buvo leista grįžti į sovietų okupuotą Lietuvą. Nors vyskupas buvo nuolat sekamas, jis sugebėjo gauti Vatikano leidimą slapta konsekruoti vyskupu Vincentą Sladkevičių.
T.Matulionis mirė 1962 metais, būdamas 89 metų amžiaus. Pagal vieną iš versijų, jį galėjo nunuodyti slapta sovietų KGB policija, tačiau tai nėra iki galo įrodyta.
Kreipdamasis į tikinčiuosius, kardinolas A.Amatas sakė, kad persekiojimai ir kankinimai nepalaužė T.Matulionio valios.
„Komunistų ir nacistų priešiškumo nebuvo galima racionaliai paaiškinti. Jie paprasčiausiai nekentė Jėzaus Evangelijos ir Bažnyčios“, – kalbėjo Vatikano atstovas.
„Mūsų Palaimintasis stojo šios audringos jūros akistaton būdamas ramus ir tvirtos dvasios, kupinas vilties ir nepalaužiamo tikėjimo būsima laisve. Jis nepasidavė neapykantai. Buvo įsitikinęs, kad neapykanta yra pats netinkamiausias atsakas į blogį. Jo atsakymas visada buvo atleidimas“, – sakė kardinolas.
Italų kalba sakytą homiliją kardinolas baigė lietuviškai: „Palaimintasis Teofiliau Matulioni, melski už mus!“
T.Matulionis tapo antruoju Lietuvos palaimintuoju. Vyskupo Jurgio Matulaičio beatifikacija įvyko 1987 metais Romoje.
Tam, kad T.Matulionis būtų kanonizuotas – paskelbtas šventuoju, reikėtų įrodyti stebuklus, nutikusius per jį prašant Dievo malonių.
Lietuva turi vieną šventąjį globėją – 1602 metais šventuoju buvo paskelbtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalaitis Kazimieras, gyvenęs penkioliktame amžiuje.
Kunigas: vyskupas buvo laisvas
Šv. Mišių pradžioje sarkofagą su T.Matulionio relikvijomis įnešė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos nariai. Jos šioms iškilmėms pervežtos iš Kaišiadorių.
Į iškilmes atvykęs aplinkosaugos inžinerijos studentas 26 kaunietis Povilas sakė, kad T.Matulionio paskelbimas palaimintuoju suteikia daug vilties Lietuvos jaunimui ir moko nepaklysti.
„Rodo, kad yra galimybė ir kitiems žmonėms tapti šventiems. Girdime, kad užsienyje žmonės tampa šventaisiais, lietuviai negali. Tai suteikia vilties, kad gali stengtis ir tai bus pasiekta – kad neatsitrenksi į sieną, yra dar langutis. Moko nepaklysti ir kryptingai eiti“, – BNS sakė jis.
Kunigas Mindaugas Sabonis, ruošęs vyskupo bylą Vatikanui, sakė, kad T.Matulionis buvo atlaidus savo kankintojams.
„Tas Teofilius, kuris ne vienus metus praleido kalėjimuose, namų areštuose, tardymuose, jis turbūt laisvesnis nei mes šiandien“, – prieš šv. Mišas LRT televizijai sakė kunigas.
Lietuvoje Romos katalikų tikėjimą išpažįsta apie trys ketvirtadaliai gyventojai.
Popiežius Pranciškus pasveikino lietuvių tautą
Popiežius Pranciškus sekmadienį pasveikino lietuvių tautą arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju proga, pranešė Vatikano radijas.
„Šiandien, Vilniuje, Lietuvoje, palaimintuoju skelbiamas vyskupas Teofilius Matulionis, nužudytas iš neapykantos tikėjimui 1962 metais, kai buvo vos ne 90 metų amžiaus“, – šv. Petro aikštėje sakė popiežius.
„Garbinkime Dievą už šio drąsaus tikėjimo ir žmogaus orumo gynėjo liudijimą. Pasveikinkime plojimu jį ir visą lietuvių tautą“, – paragino Šventasis Tėvas, ir minioje pasigirdo plojimai
