Gydytojas sukritikavo pavojingą tėvų įprotį: vaiko galite netekti per 10 minučių

Asociatyvi / Algimanto Barzdžiaus nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Neseniai pasaulį sukrėtė žinia apie Teksase įkaitusiame automobilyje mirusias mergaites. Vienerių ir dvejų metukų sesutės karštame automobilyje prabuvo net 15 valandų, kai tuo metu oro temperatūra lauke siekė iki 33 laipsnių karščio.


Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas perspėja, kad vaiką pražudyti gali net 10 minučių ir tėvai jokiu būdu neturėtų savo atžalų palikti vienų automobilyje.

Vaiko organizmą karštis veikia daug greičiau

Veikiausiai ir jums tekę regėti tokį vaizdą – tėvai, norėdami trumpam kažką nusipirkti parduotuvėje ar turgelyje, vaiką palieka vieną mašinoje. Nors Lietuvoje vasaros nebūna tokios kaitrios kaip už Atlanto, tačiau kartais net kelios dešimtys minučių gali sukelti nelaimę ir pražudyti vaiką.

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas yra dirbęs Australijoje ir sakė apie tokius atvejus žinantis ne iš spaudos, o iš savo praktikos. Gydytojas papasakojo, kas vyksta mažylio organizme, šiam likus uždarytoje mašinoje.

„Žmogaus organizme vanduo sudaro nuo 50 iki 75 proc. kūno masės. Kuo vaikas mažesnis, tuo vandens jo organizme yra daugiau. Pavyzdžiui, ką tik gimusio kūdikio organizme vandens lygis sudaro 80 proc. ir bendras kūno vanduo mažėja per pirmuosius 12 mėnesių. Suaugusiojo vandens kiekį vaikas pasiekia nuo 9-12 metų. Taigi ypatingai kritinis periodas, kuriuo vaiko organizmas yra labai jautrus vandens pokyčiams, yra kūdikystė ir ankstyvoji vaikystė iki 3-4 metų“, – aiškino R. Kėvalas.

Per odą ir plaučius vaikas išgarina apie 30 proc. vandens.

„Kraujas, paprastai kalbant, sutirštėja. Jame reliatyviai padaugėja elektrolitų, druskų, ypač natrio. Tai ir yra viena pagrindinių problemų. Net nelabai karštą dieną palikti vaiką vieną automobilyje – visiškai prasta mintis. Pradėkime nuo to, kad mažam vaikui, kūdikiui be tėvų ima vystytis baimė, nerimas, tai didelė psichologinė trauma. O jei lauke karšta, labai greitai gali imti vystytis šiluminis smūgis, perkaitimas, o dėl to – ir mirtis“, – perspėjo R. Kėvalas.

Gydytojui dirbant ir gyvenant Melburne, antrame didžiausiame mieste Australijoje, per metus taip mirdavo keletas vaikų. Pašnekovas pasakojo, kad tėvai bijodavę palikti automobilį su įjungta kondicionavimo sistema, nes pasitaikydavę atvejų, kai transporto priemonė būdavo pavagiama kartu su vaiku.

„O kai vaiką aklinamai uždarytame automobilyje palikdavo pusvalandį, grįžę jį rasdavo negyvą. Mano žiniomis, Amerikoje kasmet taip miršta apie 50 vaikų“, – sakė jis.

Net 10 minučių gali būti pražūtingos

Džordžijos universiteto profesorius klimatologas Andrew Grundsteinas atliko mokslinį tyrimą, kuriame aiškinosi, kaip greitai įkaista automobilio salonas ir kada kyla pavojus vaiko gyvybei.

„Tiek vaiko, tiek suaugusiojo kūno temperatūra iki 41 laipsnio kurį laiką dar yra toleruojama. Kai ši riba peržengiama, labai greitai įvyksta smegenų pakenkimai, vystosi gyvybei pavojingos situacijos. Žinoma, daug kas priklauso nuo automobilio, salono spalvos, aplinkos karščio, tačiau prof. A. Grundsteino sudarytoje lentelėje labai aiškiai matyti, kad automobilio viduje vaikui reikia tris kartus daugiau energijos jo įprastos temperatūros palaikymui. Jo išvada tokia pati – temperatūrai pakilus iki 40 laipsnių, sutrinka organų veikla ir vaikas gali mirti. Tad, remiantis jo sudaryta lentele, jei oro temperatūra siekia lietuviškai vasarai būdingus 26 laipsnius, vaikas uždarame automobilyje gali mirti per 30 minučių. Per šį pusvalandį vaiko kūno temperatūra pasiekia 42 laipsnius ir tai jau pavojinga jo gyvybei. Jei vasara dar karštesnė, juk ir pas mus būna 34-36 laipsniai, mano minėta būklė gali išsivystyti per 10 minučių“, – aiškino pašnekovas.

Kai kurie tėvai jaučiasi saugūs vaiką palikdami automobilyje, kai tuo pat metu palieka ir kiek pravirą langą. Tačiau čia slypi kitas pavojus.

„Ir Lietuvoje būta atvejų, kai koks judresnis vaikas persisveria per langą ir iškrenta iš automobilio. Vaikų svorio centras – viršutinėje kūno dalyje, todėl jie žymiai dažniau krenta pasilenkę. Todėl vieno vaiko ir automobilio derinys yra visiškai netinkamas“, – vėl pakartojo Kauno klinikų specialistas.

Pašnekovas patarė atkreipti dėmesį į pirmuosius šiluminio smūgio arba perkaitimo požymius – vaikas tampa vangus, suglemba, jį pykina, jis vemia; didesni vaikai gali skųstis galvos skausmu arba svaigimu; vaikas gali būti „išmuštas“ lipniu prakaitu, o vaiko judesiai lėtesni. Dėl elektrolitų disbalanso gali prasidėti traukuliai, vaikas gali nualpti.

„Jei sau leidote tai ir palikote vaiką karštame automobilyje, kelios minutės jam gali labai prailgti. Jei radote vaiką su pirminiais perkaitimo požymiais, jį reikia nedelsiant atvėsinti ir, prireikus, kreiptis į medikus, papildyti skysčių netekimą, skiriant infuzinę terapiją“, – patarė R. Kėvalas.

Pastebėję automobilyje paliktą vaiką ar karštame mašinos salone besiblaškantį gyvūną, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

15 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kauno koronaviruso dienoraštis #10

A. Naudžiūnas grįžta į vadovo pareigas Kauno klinikinėje ligoninėje

Skirta pirmoji policijos bauda už saviizoliacijos nesilaikymą

Keičiama automobilių techninės apžiūros atlikimo tvarka

Mokslininkai: mirčių skaičius Lietuvoje dėl koronaviruso pasieks 200 (prezentacija)

„Google“ paskaičiavo, kiek sumažėjo žmonių judėjimas Kaune

Koronaviruso poveikis nekilnojamojo turto rinkai: ko tikėtis būsto nuomotojams ir nuomininkams

Tiesioginė transliacija: mokslininkai pristato scenarijus, kas laukia Lietuvos dėl koronaviruso

Žmonės netenka darbo: dalis įmonių atleidžia darbuotojus

Vietoje kompiuterių nuotoliniam vaikų mokymuisi perkamos pigesnės planšetės