„Mano kodas – 7,5 laipsnio“, – tokį atsakymą iš prasigėrusios kaimo moters išgirdo ją gelbėti ketinusi bendruomenė. Lietuvos kaimai skęsta 7,5 laipsnio stiprumo alaus jūroje, tačiau politikai, laiminantys parodomuosius alkoholio ribojimus, „bambalių“ draudimo klausimą atidėjo ateičiai.
Visuomenėje nusiritus pasipiktinimo bangai, kai birželio 1-ąją Seimas, pritaręs visam paketui alkoholio ribojimų, nesiėmė prekybos stipriuoju alumi plastikinėje pakuotėje – vadinamųjų „bambalių“ – problemos, valdantieji žadėjo spartinti šį procesą.
Birželio 13 dieną parlamentarai su atsakingais specialistais aptarė stipriojo alaus plastikinėje taroje problematiką, tačiau sprendimų dėl konkrečių procedūrų nutarė imtis jau rudens sesijoje.
Kaip delfi.lt aiškino Seimo vicepirmininkė valstietė Rima Baškienė, draudimai stipriajam alui plastikinėje taroje greičiausiai atsiras antrajame valdančiųjų siūlymų dėl alkoholio ribojimų pakete.
„Sprendimai (dėl „bambalių“- delfi.lt), tikėtina, bus antrame žingsnyje, kurį darysime. Viliuosi, kad mums pavyks ne tik draudimais, bet ir švietimu veikti – artimiausiose švietimo programose didžiausias dėmesys skiriamas ugdymo procese kalbėjimui apie alkoholio, narkotikų žalą. Tai yra pagrindinis dalykas – švietimas. Ir kultūra, kuri turi atsirasti prekiaujant – ar ten būtų alus, ar kiti gėrimai. Reikia didesnio dėmesio, kad „bambalių“ neliktų, ir neliktų to stipraus alaus, kuris tikrai nesukelia nieko kito, kaip tik girtumą greitesnį“, – delfi.lt aiškino R. Baškienė.
Kaimas prašė negirdyti – jų neišgirdo
Birželio 1 dieną Seimas, triuškinančia dauguma priėmęs Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, nutarė, kad svaigiuosius gėrimus galės įsigyti ne jaunesni kaip 20 metų asmenys, sutrumpino prekybos laiką, uždraudė alkoholį paplūdimuose, bet nesiėmė svarstyti stipriojo alaus plastikinėje taroje ribojimų.
Dar anksčiau, gegužės 4 dieną, parlamentarai po pateikimo atmetė „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio siūlymą mažinti plastikinės alaus taros talpas priklausomai nuo pilstomo alaus stiprumo. Šiuo metu stiprųjį alų leidžiama pardavinėti ne didesnėse kaip litro plastikinėse pakuotėse. Prieš pateiktą siūlymą pasisakė arba susilaikė dauguma balsavime dalyvavusių LVŽS frakcijos atstovų.
Kupiškio rajone esančio Juodpėnų kaimo bendruomenė, stengdamasi išsigelbėti savo gyventojus nuo degradacijos, dar praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Seimą, prašydama uždrausti prekybą „bambaliais“, taip pat riboti prekybos svaigiaisiais gėrimais laiką kaimų parduotuvėse. Šią iniciatyvą parėmė ir Kupiškio rajono savivaldybė.
Seimo atsakymas, perduotas ankstesnės kadencijos parlamentinio Sveikatos reikalų komiteto, buvo niekinis. Bendruomenei ir savivaldybei parlamentarai sugebėjo tik padėkoti už pateiktą nuomonę. Dar labiau nuvylė Seimo priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriame neliko vietos stipriojo alaus plastikinėje taroje ribojimams.
„Mūsų norai buvo rimti, bet kada valdžia į tuos „bambalius“ atsisuks, tikrai nežinau“, – apgailestavo buvusi Juodpėnų kaimo bendruomenės pirmininkė, seniūnaitė Bronė Tručilauskienė.
Jos teigimu, bendruomenė išbandė įvairius kovos su kaimynų, kurie esą geria ir nuo to net išprotėja, girtavimu būdus, siūlė priklausomiems žmonėms koduotis.
„Viena moteris sutiko. Savaitę negėrė, džiaugėmės, kad galėsime jai pagelbėti. Bet po savaitės kaimo parduotuvėje ji vėl prašė parduoti alkoholio. Pardavėja tuos reikalus žinojo, nes yra tos pačios bendruomenės narė, todėl paklausė: tu gi sakei, kad koduosiesi. „Mano kodas – 7,5 (laipsnio)“, toks buvo atsakymas“, – kalbėjo bendruomenės atstovė.
Pasak B. Tručilauskienės, ji labai dideles viltis dėjo į LVŽS, ėjusią į rinkimus su gražiais pažadais dėl alkoholio ribojimo.
„O dabar išsiskyrė nuomonės, ir kalbama, kad pakeitimai prasidės tai nuo 2018 metų, tai nuo 2020 metų. Ar nebuvo galima iš karto, jau nuo liepos 1-osios tai daryti, nors valanda prekybos laiką sutrumpinti, kad nuo 8 valandos ryto žmonės nestovėtų prie atsidarančios parduotuvės ir jau negautų to „bambalio“, – stebėjosi ji.
Juodpėnų bendruomenės atstovė kalbėjo, kad dalyvavo ne viename priešrinkiminiame susitikime su LVŽS kandidatais, taip pat ir su šios partijos lyderiu Ramūnu Karbauskiu. Jos teigimu, „valstiečiai“, dabartiniai valdančiosios daugumos nariai, puikiai žino, kad „bambaliai“ – didžiausia kaimo problema.
„Už tuos 3-4 eurus, kuriuos žmonės atsitiktiniais darbais užsidirba, jokio stipraus gėrimo neįpirks tikrai. O dabar ryte nusiperka du „bambalius“, tada kažkur padirba – vakare vėl gauna kelis eurus, ir jie tik „bambaliams“ gyvena. Jeigu „bambalių“ nebūtų, tikrai mažiau gertų. Galbūt keliese kažkam stipresniam susimestų, bet dažnai taip nebūtų. O dabar matote, kas pasidarė Seime – apie „bambalius“ nėra net kalbos“, – apgailestavo B. Tručilauskienė.
Atsižvelgia į aludarių poziciją
Pasak Seimo vicepirmininkės R. Baškienės, sunku pasakyti, kodėl parlamentarams, balsavusiems už alkoholio ribojimus, nebuvo pateiktas ir siūlymas dėl „bambalių“ draudimo.
„Norėtųsi viską padaryti iš karto. Bet aš viliuosi, kad eisime nuosekliai žingsnis po žingsnio. Na, nepradėta nuo „bambalių“ uždraudimo, pradėta nuo renginių, nuo amžiaus – tai, manau, pasirinkti šitie žingsniai. Kiti žingsniai bus tie, kuriuos minite, ir kurių labai reikia“, – kalbėjo ji DELFI.
Politikė aiškino nebeatsimenanti, kodėl dauguma LVŽS atstovų dar gegužės pradžioje pasisakė prieš siūlymą mažinti plastikines talpas, į kurias pilstomas stiprusis alus, o ji pati balsuodama susilaikė.
„Turbūt kažkas toje pataisoje buvo, gal dėl to, kad buvo nesuderinta. Visais klausimais, kuriuos bandome spręsti, norime nepakenkti ir verslui, kad taip kirtau ir nukirtau. Turi būti tam tikras susitarimas. Reikia, matyt, ir įspėjimo, kas konkrečiu laikotarpiu numatoma daryti, reikia ir diskusijų. Ir todėl buvo pamąstyta, kad reikia susitikti su verslo žmonėmis ir natūraliai, priimant sprendimus, matyti abi medalio puses – kad mes nesiekiame Lietuvoje sužlugdyti aludarių verslo“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkė.
Jos teigimu, sprendžiant „bambalių“ problemą, racionaliausia būtų sprendimus priimti kaip ir tariantis dėl Darbo kodekso. „Kaip ir Darbo kodeksą svarstant buvo Trišalės tarybos sutarimas, diskusijos ir aiškumas, atitinkamai ir čia būtų tas pats – suderinus veiksmus ir pasirengus, ką daryti, nesupykdžius, nesupriešinus, bet nuosekliai siekiant bendro tikslo“, – teigė R. Baškienė.
Prakalbo apie civilizuotą požiūrį
Rudenį Seimas, grįžęs prie „bambalių” problemos, žada ją nagrinėti remdamasis Latvijos pavyzdžiu.
Kaimynai kiek anksčiau notifikavo keitimus dėl „bambalių“: jie paliko tos pačios talpos tarą, tačiau į ją leidžia pilstyti ne stipresnį kaip 5,8 laipsnio alų.
„Kalbėjome tiek apie talpos, tiek apie koncentracijos mažinimą. Dėl kitų detalių paprašėme Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikti apžvalgą ir įvertinti, koks būtų realus tūris, koncentracija. Kad tai būtų argumentuotai pagrįsta, jei reikės derėtis su Europos Komisija. Buvo diskutuojama apie Latvijos nustatytą ribą – 5,8 proc. – kartu klausiant, kuo ji buvo pagrįsta. Nematėme latvių argumento, kodėl būtent toks skaičius. Dėl talpos galutinio sprendimo taip pat nėra. Be to, kalbėjome ir apie kitus alkoholinius gėrimus, ne tik stiprųjį alų, bet ir spiritinį vyną, degtinę mažose pakuotėse“, – DELFI sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė valstietė Agnė Širinskienė.
Valdantieji, anksčiau atidėdami sprendimą dėl „bambalių“, tokį žingsnį argumentavo nenoru pyktis su Europos Komisija, kuri esą galėtų pritaikyti Lietuvai sankcijas dėl laisvo prekių judėjimo ribojimo, priėmus vienašališką sprendimą riboti stipriojo alaus taros dydį. Kreipimosi į Europos Komisiją, siekiant suderinti pozicijas, idėjos neatsisakoma ir dabar.
Praėjusią savaitę A. Širinskienė DELFI sakė, kad kreiptis į Europos Komisiją ketinama todėl, kad „valstiečiai“ yra civilizuoti.
„Mes esame ES dalis ir turime civilizuotai derėtis. Taip, tai yra derybinė procedūra, taip, per vasarą mes tą dalyką sutvarkysime. Vertinant iš ES teisės perspektyvos, tai galima prekių judėjimo suvaržymus pagrįsti visuomenės sveikatos išimtimi, ir tikrai šiuo atveju matau perspektyvą, kad tuo pavyks pagrįsti, nes Lietuvoje „bambalinio“ alaus vartojimo segmentas tikrai yra didelis. Mes tiesiog einame civilizuotu keliu, valstybės neįveldami į ginčus, nes kaip žinia, jeigu būtų pradėta ES teisės pažeidimo procedūra, tai ji, jeigu nepavyktų susitarti, baigtųsi byla prieš Lietuvą“, – kalbėjo valstiečių atstovė.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Antanas Matulas, kurio iniciatyva dar 2011 metais Seime, tiesa, po didelių kovų, buvo priimtas sprendimas riboti plastikinę alaus tarą, tai yra, nuo 2013 metų lesti tik litro talpos „bambalius“, stebėjosi „valstiečių“ baimėmis.
„Nežinau, kodėl jie nesiūlė uždrausti tų bambalių. Vienas iš argumentų buvo tas, kad darys tai atskirai, nes reikia notifikuoti Europos Komisiją, tai yra, gauti jų leidimą – neva taros dydžio ribojimas pažeidžia verslo sąlygas. Kai aš siūliau neleisti pilstyti stipriojo alaus į didesnius nei litro butelius, mes nesikreipėme į Europos Komisiją. Priėmėme sprendimą savo iniciatyva. Tiesa, gavome pastabą iš Europos Komisijos, kad pradėtas tyrimas. Bet mes kartu su Ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijomis pateikėme informaciją, kokia Lietuvoje alkoholio suvartojimo situacija, ir Europos Komisija tyrimo netęsė. O dabar paaiškėjo, kad alus litriniuose bambaliuose tapo pagrindime kaimo vyrų preke“, – aiškino konservatorius.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
