Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Kauno botanikos sodas kviečia pasigrožėti įspūdingu reginiu – sprogstančiais įvairių spalvų ir atspalvių sodriais ir išraiškingais bijūnų žiedais. Dėl vėlyvo pavasario pastebimas užsitęsęs žiedpumpurių vystymasis, todėl ankstyvesnės veislės žydi vėliau. Tačiau lankytojai jau grožisi įspūdingais žiedais.
VDU Kauno botanikos sode sukaupta didžiulė bijūnų kolekcija. Kolekciją sudaro žoliniai, sumedėję ir tarpsekcijiniai (žolinių ir sumedėjusių bijūnų hibridai) bijūnai. Laukinės rūšys, sumedėję ir tarpsekcijiniai bijūnai sudaro mažą kolekcijos dalį. Kolekcijos pagrindą sudaro žolinių bijūnų veislės – nuo seniausių, išvestų 1846 metais (‘Reine des Roses’), iki moderniausių veislių. Išskirtinės yra lietuviškos selekcijos veislės.
„Bijūnų auginimo istorija siekia kelis šimtus metų prieš mūsų erą, jie turi ypatingą kultūrinę vertę. Bijūnai įdomūs selekcininkams, augalų augintojams. VDU Kauno botanikos sode bijūnai eksponuojami 20 arų plote pagal veislės šalies kilmę: įrengtos lietuviškos selekcijos, lenkiškų, kitų užsienio šalių ekspozicijos. Lietuviškos veislės pasodintos atskirai, atsižvelgiant į veislės autorių, o užsienio veislės – atsižvelgiant į žydėjimo laiką ir žiedų spalvą“, – sakė vyresn. botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė.
VDU Kauno botanikos sode pranešime teigiama, kad šiuo metu botanikos sode auginama 11 rūšių ir vidurūšinių taksonų, 48 lietuviškos veislės ir 200 kitose šalyse išvestos veislės. Lietuviškų bijūnų kolekcija yra sudaryta iš Paeonia lactiflora, Paeonia x hybrida ir Paeonia peregrina veislių. Didžiąją dalį kolekcijos sudaro Paeonia lactiflora veislės.
Be to, VDU Kauno botanikos sode saugomos augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams (ANGI) priskirtos 25 Jono ir Emilijos Tarvidų sukurtos veislės ir 19 Onos Skeivienės išvestos veislės.
Daugiau naujienų iš visos Lietuvos skaitykite čia.
