Turbūt nesuklysiu sakydama, jog vasara yra laukiamiausias metų laikas. Vis dažniau galime pasilepinti šiluma ir leisti odai gamintis vitaminą D, kai mėgaujamės saulės spinduliais. Dažniausiai visi galime atsipūsti nuo darbų, skirti daugiau laiko draugams ar artimiesiems. Tačiau vienas dalykas nesikeičia, nesvarbu, koks už lango metų laikas – tai mūsų emocinė būsena. Jeigu jaučiamės negerai, nesvarbu, už lango šviečia saulė, gatves merkia lietus ar per sniegą sunku ką nors įžiūrėti. Ypač sunku susitvarkyti su emocijomis, kai mus spaudžia stresas.
Dažnai stresą nuvertiname ir manome, jog šiek tiek pasierzinus viskas praeis. Iš tiesų, kartais taip nutinka. Tačiau dažnai visas negatyvas mumyse kaupiasi, o paskui jau galime tikėtis emocinio tornado su nerimu, panika ir kitomis su psichologine būsena susijusiomis problemomis. O šiuo metu padidėjusį streso kiekį, tikėtina, jaučia abiturientai ir studentai.
Iš asmeninės patirties žinau, jog egzaminai (tiek, kai esi studentas, tiek abiturientų brandos egzaminai) dažniausiai yra tie faktoriai, kurie padaro vasaros laukimą nemaloniu. Stengdamiesi jiems pasiruošti neišsimiegame, pradedame daug apie juos galvoti, valgome tai, kas papuola po ranka, suirztame, o tada viskas tik blogyn. Tačiau svarbiausia žinoti, kad egzaminai praeis, o nuotaika ir negatyvios mintys gali susikaupti.
Pati jau išgyvenau brandos egzaminus ir kelias universiteto egzaminų sesijas. Tiesa sakant, pragyvenau ir šiek tiek skausmingesnių ir labiau nuotaiką gadinusių patirčių. Tačiau per visa tai, išmokau svarbiausią pamoką – viskas praeis. Ir nors dabar sunku ramiai žiūrėti į ateinančius iššūkius, noriu pateikti penkias priemones, kurios, tiesą sakant, yra smulkmenos, tačiau tikrai padeda paleisti negatyvą ir pažiūrėti į streso šaltinius šiek tiek paprasčiau. Bent jau jos tinka man.
Darykite pertraukas
Nesvarbu, ką darote – dirbate, mokotės ar įtemptai žiūrite serialo seriją po serijos – privalote kas kažkiek laiko daryti pertraukas, bent kelioms minutėms. Vienaip ar kitaip, kad ir ką darome, po keliasdešimt minučių net to nesuprasdami prarandame dėmesį, dėl to kartais pagauname save skaitant tą pačią eilutę net kelis kartus arba žiūrime į ekraną ir nesuprantame, ką žiūrime.
Pertraukos būtinos pagal galimybes – jeigu tik galite, atsitraukite bent kelioms minutėms, pasivaikščiokite po darbo vietą ar kambarį – net kelios minutės ramybės gali palengvinti naštą.
Taip pat pertraukų metu pailsinsite akis, kurios nuo per ilgo sėdėjimo prie kompiuterio ar knygų skaitymo pradeda sausėti, pasidaro jautrios. Bent kartą per valandą minutę skirkite jų poilsiui – aibes trumpų mankštų akims galite rasti internete.
Tinkamas fonas
Turite labai gerai pažinti ir atsirinkti, kokia aplinka turi jus supti. Tai kiekvieno asmeninis dalykas – pažįstu žmonių, kurie nieko neįsidėmi, jeigu tik patalpoje yra bet koks pašalinis triukšmas, bet turiu grupę pažįstamų, kuriems besimokant fone skamba metalas. Kiekvieno skonis asmeninis, tačiau daugeliui padeda klasikinė arba džiazo muzika. Ir tam, kad geriau sukoncentruotumėt dėmesį, rinkitės muziką be žodžių.
Taip pat ramiausiai protas dirba, kai uoslės nedirgina pašaliniai kvapai, todėl tiek prieš kibdami į darbus, tiek prieš eidami ilsėtis, gerai išvėdinkite patalpas. Ne veltui dažnai girdime frazę „man reikėjo pakvėpuoti grynu oru“. Nuskambės juokingai, bet deguonis ir ramus kvėpavimas tikrai mažina stresą.
Neapleiskite mitybos įpročių
Labai dažnai kelias valandas besitęsiantis mokymosi maratonas mus prirakina prie vienos vietos, nes bijome, jog palikę stalą, prie kurio mokomės, ar kambarį prarasime susitelkimą. Tada, ištaikę, sakykim, laisvą minutę tarp vadovėlio skyrių ar tarp darbe užduodamų užduočių nubėgame į virtuvę (arba dar blogiau – į artimiausią kebabų kioskelį ar greito maisto restoraną) ir per kelias minutes suvalgome porciją, kurią reiktų valgyti bent keliolika minučių. Arba pats blogiausias variantas – prisikemšame po vidurnakčio ir einame miegoti. Žinokite, toks maitinimasis irgi sukelia stresą.
Jeigu esate įpratę valgyti pusryčius, pietus, vakarienę – privalote rasti tam laiko. Jeigu nespėjate patys pasiruošti maisto – bent jau pavalgykite neskubėdami. Taip padarysite ir pertrauką tarp įtempto protinio darbo.
Dar vienas svarbus, su mityba susijęs dalykas – nepamirškite gerti daug vandens. Visuomet turėkite buteliuką ar stiklinę vandens su savimi. Net minimali dehidratacija kelia diskomfortą, pradeda blaškyti dėmesį. Primenu, vandens reiktų išgerti mažiausiai 2-3 litrus per dieną!
Miegas – geriausias kovos su stresu mechanizmas
Šią pamoką pati išmokau prieš kelias savaites. Visuomet buvau „pelėda“ – galėdavau laisviausiai mokytis iki paryčių, numigti kelias valandas ir toliau lėkti, kur tik man tądien prireikia. Tačiau tai, kad neturime aiškaus miego grafiko, miegoti nueiname paryčiais ir, jeigu turime laiko, miegame iki vidurdienio iš tikrųjų neužtikrina efektyvaus poilsio.
Geriausias patarimas – pasistenkite eiti miegoti ir kelkitės panašiu metu visuomet. Kasdien. Nesvarbu, ar pirmadienis ar šeštadienis. Ir pasistenkite miegoti bent 6-7 valandas. Aišku, jeigu galite, leiskite sau pasimėgauti ir 8-9 valandų prabanga, tačiau nedarykite esminės klaidos – nuėję miegoti 4 valandą ryto, nesitikėkite, kad kitądien užmigsite 22 val. Miego ritmui reikia laiko, taigi siūlau pabandyti jį susireguliuoti.
Garantuoju, po kelių savaičių ar mėnesio net ir miegoję 5-6 valandas jausitės gerokai labiau pailsėję.
Prisiminkite – nesate vieniši
Aukščiau išvardinti keturi punktai daugiausiai kalba, kaip palengvinti gyvenimą įsitempus kūnui. Tačiau svarbiausia vieta, kuria turime pasirūpinti, tai mūsų vidinis pasaulis.
Geriausias patarimas, kurį galiu duoti, tai prisiminkite, jog kad ir kokia situacija jus ištiko, nesate pirmi ir paskutiniai, kurie tai išgyvenate. Ypač noriu akcentuoti šį punktą abiturientams ir studentams, kurie stropiai ruošiasi egzaminams ir sukelia sau didžiausią stresą susidurdami su baime neišlaikyti vieno ar kito dalyko egzaminų. Geriausia, ką galite sau padaryti – giliai kvėpuokite ir prisiminkite, kad egzaminai praeis ir rezultatai vieną dieną nieko nereikš.
Suprantu, kad ypač abiturientams neramu, nes visuomenėje sudaryta nuomonė, jog „nuo egzaminų išlaikymo priklauso, kokia bus jūsų ateitis.“ Tai yra didžiausias absurdas, kuriuo galite tikėti. Pažįstu ne vieną ir ne du žmones, kurie vos išlaikė brandos egzaminus, bet dabar daro tai, apie ką visuomet svajojo. Neleiskite nesėkmėms apibrėžti jūsų asmenybės.
Ir paskutinis patarimas: kai susiduriate su krizinėmis situacijomis – kalbėkitės. Labiausiai sau pakenkiame, kai su visomis bėdomis atsiskiriame nuo pasaulio. Tada pradeda graužti ir pašalinės mintys apie tai, kad esame nereikalingi, pamiršti. Taip nėra. Visuomet aplink yra žmonių, kuriems rūpės, o kartais pagalbos galite sulaukti iš tų, iš kurių jos mažiausiai tikitės.
