Valstybės kontrolė nustatė, kad lėšos ir turtas Kauno tardymo izoliatoriuje naudojami neatsakingai. Įstaigoje buvo atliktas praėjusių metų finansinis auditas, kurio metu nustatyta daugybė pažeidimų.
„Šio audito rezultatai parodė, kad biudžeto lėšos ir valstybės turtas naudojami neatsakingai, – rašoma Valstybės kontrolės ataskaitoje. Tačiau Vidaus kontrolė, įskaitant ir finansų kontrolę, neužtikrina, kad izoliatoriuje veikla būtų vykdoma įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka, biudžeto lėšos, valstybės turtas bei įsipareigojimai tretiesiems asmenims būtų apsaugoti nuo sukčiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo ar kitų neteisėtų veikų, būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principų“.
Valstybės kontrolė nustatė, kad didelė dalis buhalterinės apskaitos duomenų apie turtą, atsargas ir įsipareigojimus nėra patikima ir pagrįsta, o pateikta apskaitos informacija nėra atsekama, palyginama ir išsami.
Auditoriai rekomendavo Kalėjimų departamentui užtikrinti, kad būtų atlikta Kauno tardymo izoliatoriuje esančio viso turto, atsargų ir įsipareigojimų inventorizacija ir nustatyti teisingi apskaitos duomenys, ir imtis veiksmų nustatant kaltus asmenis bei išieškoti iš jų izoliatoriui padarytą žalą.
Nustatyta, jog izoliatorius neatsakingai disponavo sau priklausančiu turtu jį nuomodamas, apmokėjo privataus juridinio asmens patirtas su turto naudojimu susijusias išlaidas, sudarė galimybes privačiam juridiniam asmeniui gauti naudą nekonkurencinėmis sąlygomis.
Pavyzdžiui, auditoriai išvadose nurodo, jog izoliatorius suteikė teisę nuomininkams nemokamai naudotis patalpomis, dėl to vienu atveju negavo 1,5 tūkst. eurų pajamų bei apmokėjo tiek pat siekiančias bendrovės komunalinių mokesčių išlaidas, o kitu, kai nebuvo perskaičiuotas nuomos mokestis, negauta 2 tūkst. eurų pajamų.
2016 metais pasibaigus nuomos sutarčiai izoliatorius leido privačiam juridiniam asmeniui ir toliau nuomoti patalpas, nors visi sutarties pakeitimai turėjo būti pasirašyti sutarties šalių.
Taip pat nustatyta, kad izoliatorius suteikė teisę kitai Kalėjimų departamentui pavaldžiai įstaigai – Kauno probacijos tarnybai – naudotis patalpomis nesant teisinio pagrindo.
Taip pat nustatyta, kad įstaiga biudžeto lėšas naudojo neatsakingai: nesant poreikio pirko turtą, jo likučius padidindama 3 kartus, neturėdama prievolės iš anksto sumokėjo visą sumą – 57 tūkst. eurų tiekėjams už negautą turtą.
Auditorių vertinimu, įstaigos remonto darbų planavimo ir vykdymo sistema yra ydinga ir sudaro prielaidas lėšas ir turtą naudoti netaupiai ir neracionaliai. Remonto darbai planuojami netinkamai, jų vykdymas nekontroliuojamas ir nepagrįstas dokumentais, sandėlio dokumentai nerodo realaus turto kiekio.
Išvadose teigiama, kad siekdamas gauti finansavimą pastatų modernizavimui, izoliatorius įsigijo energetinio audito ir investicinio projekto parengimo paslaugas už 11,9 tūkst. eurų. Šios paslaugos buvo perkamos iš privataus juridinio asmens, kuris neturėjo teisės atlikti energetinius auditus. Sudaryta sutartis leido šiam privačiam juridiniam asmeniui be izoliatoriaus sutikimo pasitelkti trečiuosius asmenis atlikti energetinį auditą.
Paaiškėjo ir tai, kad izoliatorius sumokėjo 2,1 tūkst. eurų už paslaugą, kuri nebuvo suteikta – neparengtas pastato investicijų projektas. Taip pat įstaiga neapskaičiavo ir nepareikalavo 1,4 tūkst. eurų delspinigių.
Be to, izoliatorius sudarė galimybę darbuotojams mokėti priemokas už papildomų darbų atlikimą visus metus, nes nenaikino daugiau kaip vienerius metus neužimtų pareigybių, funkcijos nepriskyrė ją atliekančiam įstaigos darbuotojui, taip pat darbuotojams nepagrįstai skyrė priemokas, kurios jiems nepriklauso (7,4 tūkst. eurų), ir už darbus, kurie faktiškai nebuvo atlikti (1,9 tūkst. eurų).
Kauno tardymo izoliatoriui, siekiant mažinti įstaigos valdymo išlaidas, rekomenduota pertvarkyti įstaigos personalo struktūrą.
Apie audito rezultatus Valstybės kontrolė informavo Teisingumo ministeriją, su audito metu nustatytais dalykais yra supažindinta Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atliekanti tyrimą dėl piktnaudžiavimo Kauno tardymo izoliatoriuje.
Generalinė prokuratūra vasarį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo pareigų neatlikimo ir piktnaudžiavimo tarnyba Kauno tardymo izoliatoriuje. Prokurorai panaikino STT nutarimą neatlikti tyrimo pagal jo darbuotojos, Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkės Rasos Kazėnienės pareiškimą.
Tyrimą dėl pažeidimų Kauno tardymo izoliatoriuje vykdė ir Teisingumo ministerija, atsižvelgusi į Specialiųjų tyrimų tarnybos perduotą informaciją, kurią teisėsaugai savo ruožtu pateikė izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkė Rasa Kazėnienė.
Be kitų dalykų, ji teisėsaugai nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje pirties vedėja vadovauja pirčiai, kurios nėra, paslaugos ir prekės gali būti perkamos iš įmonių, galbūt susijusių su izoliatoriaus darbuotojais, o kai kurios prekės galėjo būti įsigyjamos už kelis ar keliolika kartų didesnę nei rinkos kaina. Pasak R.Kazėnienės, kai kurie jos pateikti duomenys apima laikotarpį, kai Kauno tardymo izoliatoriaus direktorė buvo vėliau Kalėjimų departamento vadove tapusi Živilė Mikėnaitė.
Ž.Mikėnaitė vykstant tyrimui nušalinta nuo pareigų. Teisingumo ministerija sako, kad Ž.Mikėnaitė padarė 15 tarnybinių nusižengimų, penki iš jų vertinami kaip šiurkštūs.
Už juos buvusiai pareigūnei balandžio 12 dieną buvo skirtas griežtas papeikimas. Kovo 27 dieną Ž.Mikėnaitė jau buvo pateikusi prašymą dėl atleidimo iš darbo.
