Visai netoli Kauno centro, šalia Botanikos sodo įsikūrę Vytauto didžiojo universiteto mokslininkai ir vadovai jau netrukus sulauks valstybinių institucijų patikrinimų.
Teritorijos apžiūrėti nuvykę Delfi.lt žurnalistai pamatė, kad Vilties gatvės gyventojų valdos galimai praplėstos valstybinės žemės sąskaita. Taip pat į valstybinę žemę galbūt patenka ir statinys.
Valstybinėje žemėje – išpuoselėta aplinka
Vilties gatvėje tikriausiai norėtų gyventi daugelis kauniečių: rami aplinka, šalia įsikūręs VDU Botanikos sodas, aplink miškas, netoli miesto centras. Tačiau vien šių privalumų šios gatvės gyventojams, panašu, neužteko. Pažvelgus į viešai prieinamus Registrų centro duomenis, matyti, kur prasideda ir kur baigiasi gyventojams priklausantys sklypai. Regia.lt žemėlapis išduoda, kad 10 Vilties gatvės sklypų savininkų galimai yra užėmę šalia savo valdų esančią valstybinę žemę.
Atvykę Delfi.lt žurnalistai namus juosiančias tvoras surado prie pat Vilties gatvės, nors pagal Regia.lt matyti, kad prie kelio turėtų būti valstybinė žemė. Suformuoti žemės sklypai baigiasi gerokai toliau nuo jo.
Žurnalistai atkreipė dėmesį ir į tai, kad namų aplinka išpuoselėta ir gerai prižiūrima, kai kur plevėsuoja Vyčio vėliavos, šalia namų, o kai kur ir valstybinėje žemėje įrengtose aikštelėse stovi prabangūs automobiliai, viename kieme įrengtas baseinas.
Vilties gatvėje įsikūrė VDU mokslininkai
Delfi.lt susisiekė su Registrų centru ir išsiaiškino, kam priklauso sklypai Vilties gatvėje. Matyti, kad didžioji dauguma savininkų – Vytauto didžiojo universiteto moksliniai darbuotojai, o tarp jų ir universiteto rektorius.
Kaip informavo Registrų centras, vienas iš sklypų ir pastatų priklauso VDU profesorei, habilituotai mokslų daktarei, lingvistei Rūtai Petrauskaitei ir Ievai Marcinkevičiūtei. Kaimynystėje esantis sklypas ir pastatas priklauso dr. Algirdui Antanui Avižieniui. Jis yra buvęs VDU rektorius, dabar universiteto garbės profesorius. Trečias sklypas priklauso VDU Marketingo katedros profesoriui, habil. dr. Jonui Čepinskiui ir jo sutuoktinei Leonei Čepinskienei. Greta esančio sklypo savininkė – Elena Darškuvienė.
Taip pat namą Vilties gatvėje turi ir dabartinis VDU rektorius Juozas Augutis. O sklypo nuosavybės teise dalijasi su žmona Elvyra Augutiene. Kaimynystėje įsikūręs VDU profesorius, istorikas Egidijus Aleksandravičius. Tiesa, žemės nuosavybe jis dalijasi su sutuoktine Dalia Aleksandravičiene. Šalia esantis namas priklauso VDU garbės profesoriui Vytautui Kaminskui, o žemė – V. Kaminskui ir jo žmonai Laimutei Kaminskienei.
Kitas namas priklauso kitam VDU garbės profesoriui Povilui Zakarevičiui, o žemės nuosavybe dalijasi su sutuoktine Vitalija Zakarevičiene. Šalia esančių valdų savininkai – VDU Fizikos katedros profesorius Liudas Pranevičius ir jo žmona Birutė Pranevičienė. Tarp žemės savininkų – ir Algimantas Stanislovas Bakutis.
Mokslininkai neigia užėmę valstybinę žemę
Delfi.lt susisiekė su Vytauto didžiojo universitetu ir paprašė pakomentuoti situaciją, kai kyla įtarimų, jog universiteto moksliniai darbuotojai yra užsitvėrę valstybinės žemės. Universiteto rektorius trumpai paaiškino situaciją. „Galiu komentuoti tik dėl savo sklypo. Noriu pabrėžti, kad mano sklype nėra užtverta jokia valstybinė žemė ir nėra jokios tvoros. Tuo nesunkiai galima įsitikinti užsukus į šį sklypą“, – laiške redakcijai rašė J. Augutis.
Paklaustas, ar ketinama atlaisvinti valstybinę žemę, jis atsakė, kad „sklypai nėra valstybinės žemės teritorijoje“.
Delfi.lt pabandė susisiekti su visais Vilties gatvės gyventojais, tačiau be J. Augučio, atsakymus pateikė tik dar du profesoriai. R. Petrauskaitė teigė, kad ji nėra užėmusi valstybinės žemės.
Tiesa, ji pripažino, kad ieškota būdų, kaip perimti greta esančią valstybinę žemę savo žinion. R. Petrauskaitė sako, kad bandyta išsipirkti greta esančią žemę. Tačiau tai teisiškai neįmanoma, nes išsipirkti galima tik tokią žemę, kuri yra įsiterpusi tarp kelių tam pačiam žemės savininkui priklausančių sklypų.
„Statybvietė pagal tuometinį sklypą buvo bendrijos aptverta, po to suformavus atskirus sklypus po kadastrinio matavimo jie nesutapo su pirminiu sklypu. Tai paaiškėjus iškart kreipėmės dėl įsiterpusios dalies sklypo nuomos ar išsipirkimo. Mes nuo 2002 metų pradėjome kreiptis į Kauno apskrities viršininko administraciją išsipirkti ar išsinuomoti, bet iki šiol reikalas neišspręstas. Klausimas 2007 kovo 6 d. metais buvo nagrinėtas Kauno miesto apylinkės teisme, kuris priėmė nutarimą, teigiantį, kad „tvoros perkėlimas neišsprendus šių įsiterpusių sklypų išpirkimo ar nuomos klausimo būtų neracionalus”. Sklypus mes įsigijome 2008 metais Kauno apskrities viršininko įsakymo pagrindu valstybinės žemės pirkimo pardavimo būdu, buvo paženklintos sklypų ribos. Šiuo metu vyksta įsiterpusių valstybinės žemės sklypų formavimo ir projektavimo procesas pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 -03-20 įsakymą“, – laiške redakcijai rašė R. Petrauskaitė.
Profesorius A. Avižienis Delfi.lt taip pat pateikė savo paaiškinimą kilus įtarimų dėl galimai užimtos žemės. „Ne, valstybinės žemės nesu užėmęs, bet žolę ant jos nupjaunu, kai pjaunu žolę ant savo sklypo. Ta žemė visą laiką buvo ir yra laisva”, – teigė mokslininkas.
Jis kaip ir R. Petrauskaitė aiškino, kad žemės savininkai bando gauti teisę valdyti šalia esančią valstybinę žemę: „ Kai 2008 m. gavome leidimą išsipirkti po 6 arus žemės aplink namus, šalia jų liko nedideli ploteliai valstybinės žemės. Sklypams formuoti jie per maži, todėl jau nuo 2008 m. bandome tuos plotelius išsipirkti”, – aiškino A. Avižienis.
Institucijos pradėjo tyrimus
Gavusi informaciją apie galimai užimtą valstybinę žemę Kaune, Nacionalinė žemės tarnyba teigė pradėsianti tyrimą. Tai patvirtino NŽT atstovė Renata Remeikaitė. „Šią savaitę planuojame išsiųsti pranešimus apie tikrinimą savininkams. Per dešimt dienų nuo pranešimų įteikimo bus atlikti patikrinimai“, – informavo NŽT atstovė.
Į valstybinę žemę patenka ir nedidelis statinys, kurio likusi dalis stovi universiteto rektoriaus J. Augučio ir profesoriaus E. Aleksandravičiaus sklypuose. Šio statinio teisėtumą patikrins Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Jos atstovas Albinas Keturka DELFI informavo, kad bus pradėtas tyrimas.
Be to, greta sklypų tvora aptverta ir valstybinė miško žemė. Pagal Miškų įstatymą ir aplinkos ministro patvirtintas Lankymosi miške taisykles miškas turi būti atviras žmonėms ir tvorų jame būti negali. Valstybinės miškų tarnybos vadovas Paulius Zolubas informavo, kad dėl galimo miško užtvėrimo inspektoriai pradėjo tyrimą.
Kaip mokslininkai įsikūrė Vilties gatvėje?
Naujų sklypų, kurių nuosavybė netrukus buvo perleista VDU universiteto moksliniams darbuotojams, formavimas kadaise sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio. Buvo pasirodžiusi informacija, kad nauji sklypai suformuoti VDU Botanikos sodo teritorijoje.
Tačiau su tuo kategoriškai nesutinka VDU rektorius J. Augutis. Jis sako, kad sklypai nėra suformuoti Botanikos sodo teritorijoje. „Jūsų minimi sklypai suformuoti ne Botanikos sodo teritorijoje, bet valstybinėje žemėje. Leidimą projektuoti gyvenamiems namams 1993 m. išdavė Kauno miesto valdyba. Botanikos sodo teritorijos raudonos linijos buvo patvirtintos 2001 m. ir teritorija, kurioje buvo leista statyba, nebuvo priskirta Botanikos sodui. 2001 m. Kauno apskrities viršininko įsakymu sklypas buvo išnuomotas gyvenamus namus statančiai bendrijai. 2006 m. Kauno apskrities viršininko įsakymu prie statomų pastatų buvo leista suformuoti sklypus ir juos išpirkti vadovaujantis LRV 1999 m. kovo 9 d. nutarimu „Dėl naudojamų kitos paskirties, valstybinės paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, – DELFI informavo universiteto rektorius.
Taip pat pasidomėjome, kurie universiteto darbuotojai turėjo teisę pretenduoti į naujai suformuotus sklypus ir įgyti teisę ten statyti nuosavus namus. „Kaip jau minėjau, namų savininkai žemės sklypus iš valstybės įsigijo Kauno apskrities viršininko įsakymu. Kaina buvo apskaičiuota remiantis tuo metu galiojusiu LRV nutarimu dėl žemės sklypų pardavimo ir nuomos. 1993-1994 m., kai buvo kuriama statybinė bendrija, kvietimas į ją buvo pateiktas visiems universiteto darbuotojams, kurie tuo metu stovėjo eilėje tiek valstybiniam, tiek ir kooperatiniam butui gauti. Apklausai atlikti buvo sudaryta komisija. Visi norintys galėjo tapti bendrijos nariais“, – paaiškino J. Augutis.
Kaip įsikūrė Vilties gatvėje, Delfi.lt papasakojo ir A. Avižienis. „Visas procesas prasidėjo 1994 m., kai 10 VDU darbuotojų šeimų įkūrė Kauno miesto gyv. namo statybos bendriją Nr. 275. Kiek atsimenu, plotas žemės iš valstybinės žemės fondo buvo bendrijai išnuomotas 99 metams“, – teigė profesorius.
Kad sklypai Vilties gatvės gyventojams išnuomoti, patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė R. Remeikaitė.
„Informuojame, kad Kauno apskrities viršininkas 2001-11-13 įsakymu „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Kaune 275-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai“ išnuomojo 99 metams 275-ajai gyvenamojo namo bendrijai prie statomų pastatų Vilties g., Kaune, 0,7228 ha žemės sklypą. 2001-12-03 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-10-06 įsakymu „Dėl žemės sklypo Vilties g. (…) detaliojo plano patvirtinimo“ detalųjį planą, pagal kurį 0,7228 ha žemės sklypas Vilties g. padalijamas į 11 žemės sklypų“, – teigė R. Remeikaitė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
