Kaunietis psichologijos specialistas atsako į klausimą, kaip tapti laimingu

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Darnus asmeninis gyvenimas, geri santykiai su artimaisiais ir aplinkiniais žmonėmis, sėkmė karjeroje, kai veikla, kuria užsiimama, ne tik maloni, bet ir gerai apmokama – tai vieni iš dažniausių kiekvieno žmogaus norų. Manome, kad visai tai turėdami, tapsime laimingais, bet dažniausiai taip ir netampame.

Nuo ko priklauso žmogaus laimė, bando paaiškinti psichologijos specialistas, priklausomybių ekspertas Tomas Levulis, padedantis žmonėms rasti išeitis iš įvairių gyvenimiškų keblumų. Dažniausiai specialistui tenka spręsti asmeninių santykių peripetijas, padėti žmonėms įveikti stresą, išsivaduoti iš liūdesio, nerimo, atrasti ramybę, gerinti fizinę savijautą, išbristi iš rūkymo, alkoholio, narkotikų, lošimų priklausomybių liūno ir kitų, atrodytų, nepakeliamų problemų. Darbą su žmonėmis pasirinkęs ekspertas sako, kad jo mokymo kelias į laimę veda per išmintį. O jo darbas su žmonėmis prasideda nuo paieškos.

Svarbiausia – aptikti žmogų kamuojančios problemos priežastį, nes prasti santykiai, priklausomybės – tai tik problemos pasekmės. Neįmanoma kovoti su liga, jei nerandi priežasties, nuo ko susirgai. Problemos dažnai slypi kur kas giliau, nei tik asmeniniame ar šeimyniniame žmogaus gyvenime. Gaila, bet reikia pripažinti, jog asmenybę žlugdantis gali būti ir aplinkos, visuomenės ar net kultūros poveikis.

Tomai, kokias problemas įžvelgiate šiandieninėje visuomenėje?

Pastebiu, jog žmonėms trūksta žinių, kaip išmintingai gyventi. Formaliajame ugdyme – mokyklose, universitetuose tokios informacijos, deja, pateikiama mažai. Tuomet lieka vienintelė išeitis – ugdyti save kitokiu būdu. Ieškant papildomos specialistų, mokytojų pagalbos. Kitos problemos, kurios vyrauja yra hipervartojimas, susvetimėjimas, daug psichoemocinių problemų – pradedant baime, nuoskaudomis, pykčiu, agresija – visuomenėje daugybė nusivylimo. Galbūt nuskambės banaliai, tačiau žmonėms trūksta besąlygiškos meilės ir pagarbos vieni kitiems. Daugybė iš mūsų gyvename „aukos pozicijoje”. Ką tai reiškia? Dejuojame, kaltiname, teisinamės ir gailime savęs. Pavyzdžiui, jei kas nors negerai, peikiame valdžią ar kitus išorinius veiksnius. Daugelis žmonių skundžiasi, jog pažeidžiamos jų teisės, bet tik retas supranta tai, kad be teisių turime ir pareigas – esame piliečiai, šeimos nariai, darbuotojai…

Žmonėms trūksta drąsos prisiimti asmeninę atsakomybę už savo gyvenimą – nustoti skųstis, dejuoti, kaltinti kitus. Prisiėmus šią atsakomybę, suvokiama, jog visą savo gyvenimą kuriame patys nepriklausomai nuo aplinkos poveikio. Kai žmogus supranta šį principą, ima suvokti ir tai, kad, jeigu jis sugebėjo priartėti prie netenkinančios situacijos – sveikatos problemų, pinigų stygiaus, nedarbo ar priklausomybės, iš šių keblumų taip pat gali ir išbristi – pakreipdamas įvykius kita linkme nei buvo iki šiol. Tačiau bėda tame, kad žmonės neturi žinių, kaip tai padaryti bei informacijos, kur šių žinių gauti.

Tendencijos rodo didėjantį sergančiųjų depresija skaičių. Kodėl taip yra?

Su depresyvaus elgesio atsiradimu susiję daugelis dalykų. Vienas iš tokių – informacinės medijos. Apie aštuoniasdešimt procentų turinio jose – negatyvus. Pavyzdžiui, televizijoje transliuojamas didelis kiekis negatyvios informacijos, kurią pamatę, išgirdę ar perskaitę, matome problemas, smurtą, kraupius vaizdinius, baimes. Tai daroma sąmoningai – žmonės maitinami negatyvu. Jie visą tai krauna į save, nes mūsų psichika – tarsi kempinė. Tai prilygsta tokiam veiksmui tarsi imtumėme ant savęs taškyti purvą. Tokiu būdu žmogus pripranta nuolat „dvokti”. Į depresyvias nuotaikas stiprų indėlį įneša ir alkoholis, tabakas bei kiti kvaišalai. Jie išderina žmogaus psichiką. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad alkoholis yra depresantas, o ne antidepresantas, kaip dažnai mano žinių stokojantys žmonės.

Sakykite, iš kur atsiranda priklausomybės?

Priklausomybių priežastis yra banaliai paprasta. Mes gimstame aplinkoje, kurioje dominuoja populiariausi legalūs narkotikai – alkoholis, tabakas. Apie juos visuomenėje sklando melaginga informacija. Pavyzdžiui, viskas veikia tokiu principu: šventė – išgerk, susinervinai, pavargai, penktadienis – išlenk taurelę, pirtis – alus, merginos susibūrė valgyti picą – vynas. Nemažą įtaką tam daro ir filmai, herojai, tėvai. Vaikai, juk gimsta be žalingų įpročių, tačiau nuo mažens auga aplinkoje, kurioje mato tam tikrus pavyzdžius. Jie nuolat kaupiami mūsų galvose. Būtent taip formuojama priklausomybė alkoholiui, tabakui ar kitiems žalingiems įpročiams, silpninanti ne tik fizinę, bet ir psichinę žmogaus sveikatą, daranti blogą įtaką geriems asmeniniams santykiams. Šis melas, už kurį mes netgi mokame pinigus, tarkime, įsigydami vyno butelį ar cigarečių pakelį, susikaupia ir virsta elgesio programa, kuri turi galingą griaunamąją jėgą.

Jei žmogus atsisako alkoholinių gėrimų, cigarečių ar kitų priklausomybių, iš kur pasisemti to, kas teiks gyvenimui malonumą?

Iš paties gyvenimo. Tarkime, jei anksčiau žmogus leisdavo savo laiką savaitgaliais nuodydamasis alkoholiu, švaistydamas pinigus, sukurdamas aibę problemų ir tokiu būdu silpnindamas savo fizinę, psichinę sveikatą, nustojus taip elgtis, atsiranda daugybė laisvo – blaivaus laiko kitokioms veikloms. Tarkime, galima nueiti į vandens atrakcionų parką ar užsiimti sportu, skaityti knygą, nuvažiuoti į mišką. Dažnai pas mane besilankantys žmonės sako: anksčiau, kai buvome priklausomi nuo žalingų įpročių, trūko laiko, o dabar jo trūksta dar labiau, bet viskas įgija kitokią prasmę. Taip yra todėl, kad šitaip apsisprendę, galime vairuoti ne tik automobilį, bet ir savo gyvenimo laivą, nes priklausomybės yra kalėjimas – tik ne už grotų, o realiame gyvenime. Šis kalėjimas susideda iš bereikalingai iššvaistytų pinigų, prarastų darbų, sumokėtų baudų, suteikto skausmo sau ir artimiesiems. Tačiau tai yra individualu. Aš nesmerkiu žmonių, tik padedu jiems. Juk kiekvienas žmogus turi laisvę rinktis vadovaudamasis savo sąmoningumu, kaip gyventi jam tinkamiau. Juk iš klaidų mes mokomės.

Kaip išdrįsti kreiptis į specialistą?

Iš minčių, pirmiausiai, reikia išmesti baimę, nes būtent ji yra pagrindinė stabdanti jėga. Žmones persekioja baimė ir klausimas, ką pagalvos kiti? Tuomet įvyksta vidinis užsidarymas, neišdrįsimas. Einant pas specialistą, reikia stengtis jį pažinti, pajausti, paklausiant tam tikrų dominančių aspektų iš jo gyvenimo. Nebūtina pirmojo susitikimo metu pasakoti apie save. Mūsų diskomforto būsenos, stresas – tai gyvenimo pamokos. Tačiau retas suvokia, kad iš susiklosčiusios situacijos, ją analizuojant, galima pasimokyti bei pradėti keisti savo gyvenimą. Todėl dažnai, ypač merginos, linkusios išsipasakoti draugei, o ne problemą išmanančiam specialistui. Kalbėdamiesi su mus guodžiančiu, išklausančiu asmeniu, jam tik išsakome problemą, bet jos nesprendžiame. Iš pradžių atrodo, jog palengvėja, bet, iš tiesų, priežastys lieka nepašalintos – iškalbamas tik skausmas, susikaupęs viduje.

Kokį metodą naudojate savo konsultacijų metu?

Pirmiausiai, stengiuosi trumpai, bet logiškai, padedamas konsultuojamo asmens, rasti priežastį, dėl ko žmogus atsidūrė vienoje ar kitoje situacijoje. Kodėl jį kankina tam tikros būsenos – nesiklosto asmeniniai santykiai, juntamas pinigų stygius, kamuoja menkos savivertės reiškinys ar priklausomybės. Tačiau perspėju, kad esu nepajėgus to padaryti, jei žmogus yra uždaras, nelinkęs atsiverti, o svarbiausia – nepasiruošęs priimti pagalbą. Esu dėkingas gyvenimui, kad turiu galimybę perprasti žmones ir padėti jiems spręsti jų problemas gana efektyviai – be jokių vaistų. Tačiau būtina suprasti paprastą dalyką – vien nuo kalbėjimo, rimti pokyčiai gyvenime neįvyksta. Bet kokiame tikslingame darbo procese yra reikalingos kelios sudedamosios dalys. Labai svarbu teorinė pusė – įtaigus priežasties paaiškinimas, kad žmogus pradėtų suprasti problemą. Tokiu būdu vėliau jam yra lengviau ją spręsti. Kitas etapas – duoti žmogui praktines, individualiai pritaikytas rekomendacijas, kurios padėtų pajudėti link užsibrėžto tikslo – pokyčio.

Bene kiekvienam svarbu susikurti norimus asmeninius santykius. Tačiau, kodėl pavyksta ne visiems?

Su šiuo klausimu susiję savivertės, santykių su tėvais momentai. Taip pat daugelis dalykų priklauso nuo žmogaus išmintingumo ir suvokimo, kas asmeniniuose santykiuose yra meilė, pagarba. Paklauskite savęs: kodėl norėjau leistis į šiuos santykius, kam man jų reikia ir, kas dažniausiai pakiša koją mano santykyje su kitu žmogumi? Labai dažnai užuot suvokę savo pareigas ir pradėję keistis, tai yra – mokęsi ne tik mylėti, bet ir gerbti vienas kitą, dažniausiai norime tik paviršutiniškai mėgautis vienas kitu. Pavyzdžiui, vaikinas sutikęs merginą nori, kad ji atitiktų jo turimus lūkesčius. O, jei taip neatsitinka, pradeda priekaištauti, koneveikti ją, galiausiai išduoda ar net ima smurtauti – vyksta santykių irimas. Taip veikia griaunantis egoizmas, kuomet žmogus nemoka ir nenori gerbti, mylėti bei išmintingai tarnauti kitam žmogui, o tik siekia, kad kitas žmogus tenkintų jo asmeninius poreikius.

Sakykite, kokia yra sėkmingos karjeros paslaptis?

Žvelgiant iš psichologinės perspektyvos, labai svarbi sudedamoji dalis čia taip pat yra savivertė, pasitikėjimas savimi, žinojimas, kad esi ten, kur turi būti. Itin svarbu ir teisingi motyvai – dėl ko siekiame karjeros. Vienas iš tinkamų požiūrių siekiuose yra noras savo veikla pasitarnauti pasauliui, pasitelkiant turimą išugdytą talentą. Tokiu būdu pripažinimas ir pinigai ateina tarsi savaime. Tačiau dažnai pasitaiko ir taip, kad viena ar kita veikla užsiimama tik tam, kad būtų uždirbami didesni pinigai. Kitaip tariant, neįdedama širdies ir galvojama vien apie materialinę pusę. Tokiais atvejais išlieka labai didelė tikimybė, kad planai nepasiseks. Pastebiu, kad dažniausiai žmonės nelinkę savęs analizuoti – jie eina dirbti ten, kur mokama daugiau pinigų. Pateiksiu paprastą pavyzdį: žmogus vaikystėje norėjo būti muzikantu – groti smuiku, o tėvai jį ragino studijuoti teisę. Taip, po kurio laiko jis tapo sėkmingu bei uždirbo nemažai pinigų. Tačiau nėra laimingas. Tokie žmonės dažnai ateina į konsultaciją pas specialistą spręsti problemą, susijusią su alkoholiu. Tačiau aiškindamiesi, dėl ko tai galėjo įvykti, atrandame pagrindinę priežastį – nepasitenkinimą veikla.

Tuomet kas, pasak jūsų, yra laimingas gyvenimas?

Laimingas gyvenimas yra išmintingas gyvenimas. Tai toks gyvenimo būdas, kai gyvenama suvokiant atsakymus į esminius klausimus: kas aš esu iš tiesų, kodėl esu būtent čia, ir kiti panašūs aspektai. Kai žmogus sugeba formuoti išmintingus santykius su savimi pačiu, su savo aplinka, yra išmintingai naudingas visuomenei. Taip pat, kai gyvenama taip, kad bėgant metams žmogus ima suprasti, jog tampa vis laimingesniu. Tai susideda iš daugybės paprastų, tačiau itin svarbių dalykų: fizinės ir psichinės sveikatos gerovės, suvokiant, jog savo problemomis ir dejonėmis žmogus nėra našta kitiems. Taip pat, kai nugyvenus, tarkime, penkiasdešimt metų ir žvilgtelėjus atgal nėra gėda, negraužia sąžinė dėl prabėgusio laiko. Žmogus yra laimingas tiek, kiek jis – išmintingas. Įgavus išminties, ją reikia išmokti tinkamai pritaikyti gyvenime. Tik tuomet mes galime tapti laimingais. Daugelis žmonių mūsų visuomenėje yra protingi ir sėkmingi, bet net ir tarp sėkmingų – labai nemaža dalis – nelaimingų. Būtina suvokti esminę taisyklę – sėkmingi esame tiek, kiek esame protingi, o laimingi – tiek, kiek išmintingi.

Psichologijos specialistas bei priklausomybių ekspertas T. Levulis portale „Kas vyksta Kaune” dalinsis informaciniais straipsniais, kuriuose bus aptariamos visuomenei aktualios temos ir problemos bei galimi jų sprendimų būdai, pasitelkiant psichologijos žinias.

9 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Tokio reginio nematysime trejus metus: danguje užtems „kruvinasis“ Mėnulis

Permaininga LKL kova: Kauno „Žalgiris“ pergalę išplėšė paskutinę minutę

Fiksuoja skaitytojai: dėl nepavydėtinų oro sąlygų vairuotojai perpus mažina greitį

Tragiška avarija iš karto nusinešė dvi gyvybes: vienas žmogus sužalotas

Diena, kai gaunate atlyginimą: kaip mėnesio pabaigoje nelikti be pinigų?

Patarė, ką daryti, kad maisto produktų išmesti išvis nereikėtų

Kauniečius tyrė 14 metų: suklusti turėtų ne tik gyvenantys prie parko

Į teismą keliauja popiežiaus vizito dieną Kaune įvykdytos žmogžudystės byla

Ką tik pasirodžiusiame vaizdo klipe - Kauno modernizmas, kokio dar nematėte

Už rastą šunį kaunietis prašo 3 tūkst. eurų išpirkos