Lietuvoje prezidento rinkimai numatomi 2019 metais, bet kandidatai į šias pareigas visiškai neaiškūs: politikai lūkuriuoja, tikrinasi savo jėgas, svarsto apie galimybes. Akivaizdu tik tiek, kad dvi kadencijas prezidentės pareigas ėjusi Dalia Grybauskaitė nebegalės siekti šių pareigų.
Delfi.lt užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” balandžio mėnesį atliko gyventojų apklausą, kurioje teiravosi, už ką balsuotų respondentai, jeigu prezidento rinkimai būtų ne už kalnų.
Remiantis apklausa, dauguma gyventojų prezidentu norėtų matyti dabartinį premjerą Saulių Skvernelį. Už jį savo balsą atiduotų 19,2 proc. apklaustų gyventojų.
S. Skvernelis savo populiarumu išsiskiria iš visų potencialių kandidatų.
Pats ministras pirmininkas nėra išsakęs aiškios pozicijos, ar ketina siekti prezidento pareigų, ir elgiasi dviprasmiškai. Tai tradicinė politikų elgsena, mat pačia blogiausia strategija laikomas pernelyg ankstyvas apsiskelbimas apie dalyvavimą rinkimuose – tokiu būdu asmuo tampa kritikos taikiniu, jo populiarumas gali smukti.
Antrą grupę potencialių kandidatų į prezidentus sudaro politikai ar visuomenės veikėjai, kurie sulauktų apie 5-7 proc. respondentų palaikymo.
Tarp tokių potencialių kandidatų yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (6,8 proc.), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje dirbanti Seimo narė Ingrida Šimonytė (6,8 proc.), socialdemokratų pirmininko pavaduotoja Vilija Blinkevičiūtė (6,6 proc.), ekonomistas Gitanas Nausėda (5,8 proc.), Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje, konservatorius Vygaudas Ušackas (5,5 proc.).
R. Karbauskis iškart po Seimo rinkimų yra sakęs, kad siekti prezidento posto neketina, tačiau politikų nuostatos kartais keičiasi. Neoficialiais duomenimis, jaunystėje R. Karbauskis yra deklaravęs, kad ateityje bus prezidentas.
Trečioji grupė – žmonės, kurių populiarumas svyruoja 1-4 proc. Už europarlamentarą Antaną Guogą balsuotų 3,9 proc. apklaustųjų, žurnalistą Andrių Tapiną paremtų 3,1 proc. respondentų, Liberalų sąjūdžio lyderį Remigijų Šimašių prezidento krėsle regėtų 3 proc. apklaustų žmonių, buvusį socialdemokratų lyderį Algirdą Butkevičių – 2,6 proc.
Dar mažesnis konservatoriaus Žygimanto Pavilionio populiarumas – už jį balsuotų 2,4 proc. apklaustųjų, o už liberalą Petrą Auštrevičių – 1,6 proc. respondentų.
Net 32,6 proc. apklaustų gyventojų nežinojo, už ką balsuotų, atėjus rinkimams.
R. Vanagaitė: prezidentu turi būti kitoks žmogus nei S. Skvernelis
Ryšių su visuomene specialistė, rašytoja Rūta Vanagaitė sako besitikinti, kad premjeras S. Skvernelis nesieks tapto Lietuvos prezidentu, nes mūsų šaliai esą reikia kitokio šalies vadovo.
„Aš manyčiau, kad prezidentu turi būti žmogus, kuris turi patirties užsienio politikoje ir ekonomikoje, o ne policijos struktūrose. Jeigu žmogus malonus, tai dar ne viskas. Mažai valstybei valstybės vadovo patirtis užsienio politikoje ir derybiniai gebėjimai yra viskas. Aš manau, kad šiuo metu Lietuvos prezidentas turi būti taikos žmogus”, – svarstė R. Vanagaitė.
Pašnekovė sako, kad jos kandidatas į prezidentus būtų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Pasak R. Vanagaitės, S. Skverneliui labai kenkia patirties stoka ir menki anglų kalbos įgūdžiai.
„Kuo mažesnė valstybė, tuo geresnio prezidento reikia”, – aiškina pašnekovė.
Paklausta, ar R. Karbauskis galėtų pakeisti nuomonę ir vis tik kandidatuoti prezidento rinkimuose, R. Vanagaitė su tuo nesutiko: „Manau, kad jis daro per daug klaidų. Jį užneša ant posūkių, kaip pasakytų vairuotojai. Jis neturi patirties, neturi atsargumo, neturi išminties, kurios reikia prezidentui”.
Ar įmanoma, kad prezidento rinkimuose nusprendus dalyvauti premjerui S. Skverneliui, jam atsirastų pakankamai svarus konkurentas? R. Vanagaitė teigia, kad tai įmanoma: svarbu sukonstruoti aiškią rinkimų strategiją, turėti bent pusę metų laiko ir sulaukti partijos arba žiniasklaidos palaikymo.
„Iki prezidento rinkimų dar pakankamai daug laiko, be to, aš manau, kad S. Skvernelis bus pakankamai protingas ir neis ten, kur nedaug išmano”, – sakė R. Vanagaitė, pabrėždama, kad prezidento pareigos nėra skirtos patirties spragų užpildymui.
Paklausta, kaip vertina I. Šimonytės galimybes, jei ji nuspręstų balotiruotis į prezidentes, ryšių su visuomene ekspertė teigė, kad jos galimybės yra neblogos, politikė išsilavinusi ir protinga.
„Moterys išvis yra protingesnės, tuo labiau tos, kurios negaišo laiko su vaikais ir puodais bei turėjo laiko įgyti gerą išsilavinimą. Tokios moterys gali būti geros prezidentės. Žinoma, jei neužsisėdi savo poste ir nesusireikšmina”, – mano pašnekovė.
A. Katauskas: keista S. Skvernelio padėtis
Ar sunku tapti prezidentu, kai į šias pareigas einama iš ministro pirmininko pozicijų? R. Vanagaitė mano, kad „išsukti” geriausiai įmanoma tokį žmogų, kuris eina prieš sistemą, mat Lietuvos visuomenė gana stipriai nusivylusi ir pavargusi, ji ieško tokio asmens, kuris pasakys, kad nuo šiol viskas bus kitaip, tai yra geriau.
Panašiai elgėsi D. Grybauskaitė, kuri į rinkimus 2009 m. ėjo kritikuodama Gedimino Kirkilo vyriausybę.
„Tokiu atveju tai gali būti ir žmogus iš gatvės”, – teigia pašnekovė.
Premjeras, jei nuspręs dalyvauti rinkimuose, negalės eiti prieš sistemą ir kritikuoti savęs arba savo ministrų kabineto, nors R. Vanagaitė neatmetė ir tokios galimybės. Pasak R. Vanagaitės, kandidatai būtinai turi kalbėti apie ateitį, o ne gręžiotis į praeitį, bei savyje įkūnyti viltį.
Kitas ryšių su visuomene specialistas Arijus Katauskas mano, kad kandidatavimas iš valdančiųjų pozicijų yra ne itin geras startas. Jis prisiminė, kaip 2014 m. prezidento rinkimuose D. Grybauskaitei iššūkį metė socialdemokratas Zigmantas Balčytis: pašnekovas mano, kad tuo metu jis atrodė tarsi bedantis, nes negalėjo kritikuoti socialdemokratų valdžios.
„Kai tu turi ką kritikuoti, yra kur kas lengviau”, – mano A. Katauskas.
„Jeigu pažiūrėtume į valstiečių žaliųjų komunikacines žinutes per Seimo rinkimus, jie irgi ėjo su kritika, labai aiškiai matėme neigiamas žinutes: kritikuota viskas, ko nepadarė buvusi valdžia”, – tęsia pašnekovas.
Pasak A. Katausko, daug kas priklauso ir nuo politinio ciklo: jeigu padėtis bus prasta, bus palanku S. Skvernelio oponentams, jeigu padėtis gera – premjeras galės vardinti, ką puikaus jis padarė.
Beje, S. Skvernelio situacija iš dalies yra ir dėkinga: jei jis nuspręs dalyvauti rinkimuose, galės naudotis administraciniais resursais, premjeras visuomet šmėžuoja žiniose, yra matomas.
„Tačiau viskas spręsis paskutiniais metais”, – mano A. Katauskas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” 2017 metų balandžio 19-26 dienomis, naujienų portalo Delfi.lt užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą.
Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
