Kauno miesto savivaldybė, padidinusi vaikų dienos centrams skirtas lėšas ir pakeitusi finansavimo modelį, viešųjų pirkimų konkurse nesulaukė nė vieno dalyvio. Nepaisant vangios Kaune veikiančių vaikų dienos centrų reakcijos, planuojama skelbti pakartotinį konkursą.
Kauno mieste iš viso veikia 20 vaikų dienos centrų. Iki šiol finansavimas jiems būdavo skiriamas per kasmet teikiamus projektus. Šiais metais imtasi naujos praktikos – pirkti miestui reikalingas paslaugas viešųjų pirkimų būdu. Tai užtikrintų jų tęstinumą ir kokybę. Be to, numatytos lėšos yra keleriopai didesnės nei anksčiau.
Pasak Kauno miesto mero pavaduotojos Rasos Šnapštienės, paslaugų įsigijimas per viešuosius pirkimus yra šiuolaikiškas vadybinis sprendimas, kuris tuo pačiu leidžia jas stebėti bei vertinti: „Savivaldybė nesiekia vien tik pratęsti ligšiolinį organizacijų gyvavimą, bet nori įvairiapusiškai sustiprinti jas. Vaikų dienos centrus laikome lygiaverčiais partneriais, kurių paslaugos yra itin aktualios miestui. Taigi esame pasirengę į tai investuoti“.
Savivaldybė prieš kelias savaites paskelbė socialinės priežiūros paslaugų pirkimo konkursą. Iš miesto ir valstybės biudžeto šiemet numatyta skirti iš viso per 116 tūkst. eurų, už kuriuos būtų įsteigta 11 naujų socialinių darbuotojų etatų visose Kauno seniūnijose. Šios pajėgos būtų skirtos darbui su socialinės rizikos šeimomis ir jose augančiais vaikais. Per dvi savaites nė viena organizacija ar jas vienijanti asociacija nepateikė konkursui reikiamų dokumentų. Dėl to jis artimiausiu metu bus rengiamas iš naujo.
„Regis, kad žmonės nuo senų laikų vis dar įpratę savo galvoti apie etatus, pastatus ir kitus neesminius dalykus, bet ne apie veiklos kokybę. Mūsų tikslas, kad paslaugos būtų pilnavertiškos ir savalaikiai pasiektų gyventojus, kuriems jų reikia. Nepriklausomai nuo kartais jaučiamo gana didelio pasipriešinimo arba neveiksnumo, mūsų požiūris nepasikeis. Tie, kurie pirmieji sugebės prisitaikyti prie naujovių, atitinkamai sulauks sėkmingų rezultatų“, – kategoriškai į susidariusią situaciją pažvelgė R. Šnapštienė.
Pasak jos, atėjo metas dienos centrams pamiršti senąjį mentalitetą nuolat laukiant pagalbos iš šalies ir vengiant prisiimti papildomus įsipareigojimus. Šiandien ranką reikėtų ne tiesti į priekį prašant paramos, bet kelti į viršų rodant aiškią iniciatyvą bei norą veikti.
„Vaikų dienos centrai neabejotinai prisideda prie asmenybių formavimo. Jei norime, kad jie ugdytų veržlius, ambicingus ir optimistiškus žmones, tokias vertybes savo veikloje turi puoselėti ir pačios organizacijos. Šiai dienai dažniau matome kitokią kultūrą, kuomet tapatinamasi su nuskriaustais ir nelaimingais pašalpos prašytojais, – pastebėjo vicemerė. – Organizacijos turi liautis šnairavusios viena į kitą ir konkuravusios tarpusavyje, o verčiau apjungti pajėgas bendram, dar efektyvesniam darbui“.
Kai kurie dienos centrai jau anksčiau ėmėsi darbo ne tik su juos lankančiais vaikais, bet ir jų šeimomis.
Rezultatai akivaizdžiai liudija, jog tai pasiteisino. Socialinių darbuotojų konsultacijos ir visapusiška pagalba, paliečianti ne vien atžalas, bet ir jų tėvus bei visą namų aplinką, padeda kur kas efektyviau spręsti šeimose įsišaknijusias problemas.
