S. Skvernelis siūlo Lietuvoje palikti keturias universitetines aukštąsias mokyklas: žadamos naujovės ir Kaune (papildyta)

Archyvas / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Premjero Sauliaus Skvernelio sudarytos darbo grupės nariai antradienį pristatys parengtus siūlymus dėl aukštojo mokslo pertvarkos.

Grupės nariai antradienį rengia spaudos konferenciją.

Kovo pradžioje premjeras darbo grupei pavedė parengti pasiūlymus dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo.

S.Skvernelis yra išsakęs viltį, kad planui ministrų kabinetas pritars šios savaitės posėdyje trečiadienį. Galutinį sprendimą dėl universitetų tinklo turės priimti Seimas.

Darbo grupė anksčiau yra paskelbusi, kad Lietuvoje galėtų likti trijų tipų universitetinės aukštosios mokyklos: klasikinis plačios aprėpties universitetas, technologijos universitetas ir specializuota akademija. Pastarieji du tipai gali būti plačios aprėpties universiteto dalimi.

Vilniuje ir Kaune siūloma telkti po vieną klasikinį universitetą. Taip pat jau sutarta, kad tos pačios krypties studijos viename mieste neturėtų būti dubliuojamos.

Be to, darbo grupė yra nutarusi, kad Vilniaus universitetų filialai Kaune ir Kauno universitetų filialai Vilniuje nėra tikslingi, tačiau didžiųjų universitetų filialai galėtų veikti mažesniuose miestuose, jei juose būtų pakankamas aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų poreikis.

Sausį premjeras S.Skvernelis, su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pristatęs planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką, sakė, kad Lietuvoje galėtų likti iki penkių universitetų, nors pabrėžė, kad tai nėra galutinis skaičius.

Papildyta:Lietuvoje turėtų veikti du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai, nutarė premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė.

Siūloma palikti Vilniaus universitetą (VU) bei kurti naują Kauno universitetą – šios aukštosios mokyklos matomos kaip tarptautinio lygio universitetai.

Prie VU siūloma jungti Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetus, VU dalimi taptų Šiaulių universitetas.

Kaune plačios aprėpties universitetas būtų kuriamas sujungiant Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetą.

Techniniai universitetai turėtų veikti Vilniuje ir Klaipėdoje.

Be to, pasak darbo grupės, turėtų veikti dvi specializuotos aukštosios mokyklos: atskiras turėtų likti Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, o Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija turėtų būti sujungtos.

„Mes turime labai stiprų Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, grupės siūlymas yra palikti jį savarankišką profiliuotą specializuotą arba akademiją, kaip yra įvardinta (…). Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir Vilniaus dailės akademiją mes siūlome, stiprinant menininkų rengimą, sujungti į vieną didelę menų akademiją, kuri galėtų veikti tinkliniu principu visoje Lietuvoje“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) laikinasis vadovas Ramojus Reimeris.

Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės patarėjas Eugenijus Butkus sakė, kad LMSU ir kuriamą bendrą menų aukštąją mokyklą tiksliausia būtų vadinti akademijomis.

Pertvarka nekeis Karo akademijos ir kunigų seminarijų statuso.

Minėtos darbo grupės narys, bendrovės „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas spaudos konferencijoje pažymėjo, kad darbo grupės siūlymus dar vertins politikai.

„Čia jūs matote mūsų rekomendaciją, tai jokiu būdu nereiškia, kad taip ir bus padaryta, kadangi mūsų rekomendacijos keliauja į Vyriausybę, vėliau, matyt, ir į Seimą, jos gali būti koreguojamos“, – sakė D.Misiūnas.

Darbo grupės narė, „Visionary Analytics“ direktorė Agnė Paliokaitė sakė, kad studijų programų skaičių numatoma sumažinti daugiau negu dvigubai (šiuo metu jų yra apie 1800). Ji taip pat sakė, kad į reformą bus investuojama.

„Kalbant apie patį tinklo pertvarkos procesą, jis, be abejo, yra labai sudėtingas, kompleksiškas, trumpuoju laikotarpiu, suprantama, reikės investicijų tam, kad ilguoju laikotarpiu būtų didesnė grąža visuomenei ir valstybei. Į patį pertvarkos procesą numatoma investuoti preliminariai iki 200 mln. eurų, 150 mln. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų portfelio (…). Taip pat planuojame, kad iš perteklinio aukštųjų mokyklų turto reinvesticijų bus galima sukaupti apie 50 mln. eurų, kurie taip pat bus investuoti į dėstytojų, tyrėjų atlyginimus, studentų bendrabučius, studijų programų stiprinimą ir taip toliau“, – aiškino A.Paliokaitė.

3 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Iš „Žalgirį“ paliekančio australo - patys gražiausi žodžiai komandos sirgaliams

Į namus su bendru įsiveržęs ir vyrą sudaužęs advokatas išgirdo teismo nuosprendį

Kaune būstinę turinti kelionių agentūra atleidžia darbuotojus ir stabdo veiklą

Pavojingą situaciją Petrašiūnuose užfiksavęs kaunietis: be komentarų

Į Eigulių „dangoraižį“ skubėjo ugniagesių ir greitosios pagalbos pajėgos

Korupcija įtariama SAM viceministrė traukiasi iš pareigų

Koronavirusas nustatytas Kaune esančios „Maximos“ darbuotojai

Aktualu moksleiviams: egzaminų perlaikyme bus privaloma dėvėti kaukes

Premjeras S. Skvernelis apskundė knygos, kurioje jis aprašomas, reklamą

Į patį Kauno centrą sulėkė net 5 ugniagesių brigados