Dėl padarytos žalos gamtai pirminiai nuogąstavimai nepasitvirtino | Kas vyksta Kaune

Dėl padarytos žalos gamtai pirminiai nuogąstavimai nepasitvirtino

R. Guigos nuotr.

Paaiškėjus, kad nepilnai išvalytas nuotekų vanduo buvo išleistas į mūsų pagrindinę upę Nemuną, nė nenustačius kaltininko, purvais buvo apdrabstyta bendrovė „Kauno vandenys“. Ar padaryta žala gamtai išties tokia didžiulė? „Kauno vandenys“ yra pajėgūs išvalyti didesnį kiekį nuotekų, nei valo įprastai, ir bendrovei nėra prasmės jas neišvalytas leisti į Nemuną. Kas ir kodėl pasistengė sumodeliuoti skandalingą situaciją?

Situaciją įvardina kaip piktybinę

Laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Vilius Burokas sakė, kad „Kauno vandenys“ taip pat atliko tyrimą. Jo metu išsiaiškinta, kad techninėje dokumentacijoje nepažymėtas nuotekų išleistuvas buvo įrengtas likviduojant prieš kelerius metus įvykusią avariją.

Kauno apygardos prokuratūra nustatė, kad prie sistemos prisijungta apeinant įmonės įrengtas technologijas.

„Kovo 21 d. situaciją galime įvardinti kaip piktybinę. Kažkas norėjo pakenkti bendrovei, jos įvaizdžiui ar tiesiog konkretiems darbuotojams ir sumodeliavo tokią situaciją. Neatmestina versija, kad tas, kuris norėjo pakenkti, atidarė sklendę ir pranešė sensacingą žinią,“ – tvirtino V. Burokas.

Anot laikinojo direktoriaus, tai galėjo padaryti tik asmuo, kuris puikiai žinojo apie sklendę, kaip ją atidaryti, kas atsitiks ją atidarius, ir kurioje vietoje į Nemuną ištekės nevalytos nuotekos. Patekti prie sklendės labai paprasta, nes ji sumontuota už „Kauno vandenų“ Nuotekų valyklos Marvelėje ribų, ši vieta nėra stebima vaizdo kameromis.

„Šalia yra sargų namelis, ir jie būtų pastebėję judėjimą prie sklendės. Tačiau, vykdant optimizavimo procesus, praėjusių metų viduryje sargų etatų buvo atsisakyta. Būtent ši sutapimų virtinė ir leidžia daryti išvadą, kad tai padarė „Kauno vandenyse“ dirbęs, o gal ir tebedirbantis žmogus. Manau, kad visa tai bus išaiškinta ikiteisminio tyrimo metu“, – neabejojo laikinasis įmonės vadovas.

Žala akivaizdžiai perdėta

Jo teigimu, viešoje erdvėje įvardinta žala yra akivaizdžiai perdėta. „Kauno vandenų“ darbuotojai taip pat sėmė nuotekas iš vamzdžio, paėmė mėginius ir atliko tyrimus. ,,Tokių skaičių, kokie buvo įvardinti, kad nustatyta fosforo koncentracija vamzdyje ribas viršijo beveik 400 kartų, tikrai nėra“, – sakė V. Burokas.

Jis įsitikinęs, kad ir kitos nepriklausomos laboratorijos, į kurią mėginius nuvežė gamtosaugininkai, tyrimų rezultatai nesiskirs nuo „Kauno vandenų“ laboratorijos duomenų.

Tikrovės neatitinka ir viešai paskelbtas teiginys, neva „buvo veikiama ilgą laiką, kad tai buvo atliekama sistemiškai, kad buvo padaryta didelė žala gamtai“.

Vykdant Aplinkos apsaugos agentūros nurodymą, nuo 1999 m., kai pradėjo veikti nuotekų valymo įrenginiai, bendrovė „Kauno vandenys“ kartu su Aplinkos apsaugos agentūra vykdo Nemuno vandens stebėseną ir kas mėnesį trijose vietose – ties HES (prieš valymo įrenginius) ir ties Kulautuva bei Zapyškiu, kur teka jau išvalytas vanduo – ima vandens mėginius ir atlieka tyrimus. Geriausiai situaciją atspindi keletas rodiklių: biologinis deguonies sunaudojimas, azotas ir fosforas, suspenduotos medžiagos.

Įmonės techninės grupės vyresnysis inžinierius Vadimas Leonidovas pabrėžė, kad pastaraisiais metais „Kauno vandenų“ laboratorija nė karto neužfiksavo Nemuno vandens kokybės pablogėjimo nei pagal įvardintus svarbiausius rodiklius, nei pagal kitus parametrus. Štai ir paskutiniai tyrimai atlikti ties Kačerginės riba rodo, kad rodikliai neviršija leistinų normų – biologinis deguonies sunaudojimas (BDS7) – 1,8 miligramai litre (mgO2/l), bendras amonio azotas – 0,030 miligramai litre (mgN/l), fosfatų fosforas – 0.036 miligramai litre ( mgP/l), bendras fosforas– 0,055 miligramai litre (mgP/l). Aplinkos apsaugos ministerijos paviršinių vandens telkinių apsaugos teisės aktuose nustatyta, kad Nemune gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys , todėl leistinos normos – biologinis deguonies sunaudojimas (BDS7) turi būti ne didesnis nei 6 ( mgO2/l ), fosfatų fosforas 0,4 (mg/l 4), o suspenduotų medžiagų leistina norma yra 25 ( mg/l).

Nemune tokių suspenduotų medžiagų rasta 10 miligramų litre (mg/l). Šiuo metu bendrovė Nemuno vandens tyrimus atlieka dar dažniau nei tai nurodo teisės aktai, mėginiai imami kas savaitę.

Aplinkos apsaugos departamentas taip pat atlieka tyrimus, jei jie būtų nustatę, kad tyrimų rezultatai viršija leistinas normas, būtų informavę įmonę.

„Virš „Kauno vandenų“ kolektoriaus yra nutiestas dviračių takas, o poilsio aikštelė įrengta būtent toje vietoje, kur išleidžiamos išvalytos nuotekos. Jei būtų sklidęs blogas kvapas, visuomenė tikrai nebūtų tylėjusi.

Taip pat nesame gavę nusiskundimų ir iš Kačerginės gyventojų, kad kažkas yra blogai. Todėl teigti, kad padaryta milžiniška žala gamtai, yra per drąsu“, – sakė V. Burokas.

Laikinasis įmonės vadovas žada įvertinti vietas, kur būtų galimi piktnaudžiavimo atvejai ir sustiprinti jų stebėjimą. „Stengsimės užkirsti kelią, kad vėl neatsirastų tokių galimybių“, – teigė pašnekovas.

„Kauno vandenys“ – moderni ir atsakinga įmonė

Bronius Miežutavičius, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas teigia: „Mes gyvename tokiu laiku, kai negatyvios žinios yra labai populiarios ir plinta greitai. Žinodamas „Kauno vandenų“ vadovybės atsakingumą, niekada nepatikėčiau, kad bendrovė sąmoningai per tą vamzdį būtų leidusi nevalytas nuotekas į Nemuną.

Norisi priminti, kad Kauno miesto savivaldybei kartu su „Kauno vandenimis“ pastačius komunalinių nuotekų valyklą, ne tik Kauno miestas, bet ir visa Lietuva 2008 metais Helsinkio komisijos (HELCOM) sprendimu buvo išbraukti iš Baltijos jūros teršėjų sąrašo. Tikriausias šių darbų vertintojas yra pati gamta: į Nemuną ir Nerį grįžo neršti lašišos, kuo iki šiol didžiuodavosi tik Stokholmas .

„Kauno vandenys“ – tikrai moderni ir atsakinga įmonė. Reikia tikėtis, kad objektyvus tyrimas įvertins visas incidento aplinkybes ir nustatys taršos apimtis”, – teigė B. Miežutavičius.

Bendrovei nėra prasmės leisti neišvalytas nuotekas į Nemuną

Algirdas Radzevičius, Aleksandro Stulginskio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Hidrotechninės statybos inžinerijos instituto direktorius komentuoja situaciją: „Dažnai Marvelėje būnu su studentais, ir žinau, kad „Kauno vandenų“ darbuotojai yra fanatikai, siekiantys, kad Nemunas būtų švarus. Kaltinimai tarša – bendrovės juodinimas. Žinant tai, kad „Kauno vandenys“ yra pajėgūs išvalyti daug didesnį kiekį nuotekų, jiems nėra prasmės jas nevalytas leisti į Nemuną. Šioje istorijoje, kaip sakoma – nesueina galai”, – sakė A. Radzevičius.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA