Douk dorniou keli | Kas vyksta Kaune

Douk dorniou keli

Asociatyvi/R. Tenio nuotr.

Švėntėnė dėina portals „Kas vykst Kaunė” skelb žemaitėškus anikduotus i okatėj prisimintė, kuoki tortinga lietoviu kalba. Mūsa nier ni 3 milijuonu, bet torēm dvė tarmės – aukštaitiu i žemaitiu, i da keliuolėka patarmių. Vargē, vėsė kaunietē supront, kas rašuoma žemaitėška. Okatėj išbandytė jiegas i dalėnamies leidėnė „Samogitia” fiksoutās anikduotās. Su balondė 1 (pėrma)!

Išejė Jurgis iš karčemuos ėr… ont sava arklė ožsieda. Pamatė anou sosiedā ėr šauk: – Jurgi, Jurgi, Tamsta atbolā ont arklė ontsėsiedā. – Kuo tėn alduojėt? Pu pėrmo paklauskėt, i katrou posė aš juosio…

***
Zuosė palaiduojė sava vīra, pastatė ont anuo kapa paminkla, ėr ožrašė: „Ilsiekis ramībie pakol aš atēso”…

***
Vuo a žėnā tamsta, kou dara sovalkietis, aukštaitis, dzūkielis ė žemaitis, ka anėms paruoda špīga?
Sovalkietis, tuoks ėšlaikīts, ramos žmuogos, ėšvīdės tou špīga, moštėis nepol, bet vėsos ėsėtėmpės ėštratėn: Kvailas kaip čebato aulas!

Aukštaitis jau neėšlaika ė tam, katros paruodė špīga, kert i ausi ėš dešėnies.
Dzūkielis ­ baisē gers žmuogos, bet dar karštiesnis ož aukštaiti ­ kert ė ėš dešėnies, ė ėš kairies.
No, ruoda špīga žemaitiou. Tas veiziejė, veiziejė, veiziejė ė ėšsteniejė:
­A tatā mon ruodā?…

***
Atein žemaitis i stuoti ėr klaus, kumet ėšvažioun greitasis traukinīs i Šiaulius.
­Už keturiū adīnu, ­ atsaka anam budintė.
­Še kad nuori! Va, ėr greitoms tuo traukėnė…

***
Sogalvuojė naujo Lietovuos laivo paplaukiuotė sovalkietis. Teiraujės, kėik tas kaštous.

­Aukštiausės klasės kajutie ­ šimts litu, pėrmuos klasės ­ septīnės dešimtis, ontruos ­ pėnkesdešim, vuo je Tamsta plauksi paskou laiva, ė vėsā nieka muokietė nerēks.

Sotinko, ­ apsėdžiaugė sovalkietis ėr tik paklausė, kuokio maisto onou už borto maitins.

***
Ieit Pietris i valgīkla, pasėjem liekštė sriobuos. Nie šaukšta nepasriebė, kāp vadėn padaviejė, ruoda sriobuo plaukiuojėntė mosė.
­ A tik vėina? ­ dīvuojės padaviejė. ­ Būtomi matės, kas katėlė diejuos, keik ten ont vėršaus plaukiuo!

***
Važioudams nomėj puo sesėjės stodėnts so draugās sumėslėjė apsėlonkītė šuokiūs. Bet, tik ėšvedė mergelka šuoktė, tik apsoka puora ratu, ė susmoka unt žemės.
­Vondėns, vondėns anam, – jiemė šauktė draugā.
­Apšlakstīts, pagirdīts stodėnts atsėgava, pramerkė akis ė ėštarė:
­Da rēktom ė lašėniū so douno…

***
Ateit lėguonis pas daktara ė saka:
­Daktarieli, aš mėslėjo, ka tamsta monėj nostatē ne tou diagnuozė…
­Gali mislītė kāp nuori, vuo kas bova teisos, skruodėms paruodīs.

***
Kalbas do jaunė žemaitē.
­Veiziek, kāp keitas laikā: mona babunė nuoriejė, ka aš būtiuo konėgs, muotina vės liuob sakītė, ka torio būtė garbings žmuogos, vu žmuona džiaugas, ka aš bėnt nakti i nomus pareino…

***
Žemaitis pasomdė sovalkietė tarnaitė tvarkītė nomū. Puo koriuo laika ons klaus, a tarnaitė akvariumė žoveliems pakeitė vondėni.
­Vuo kam kėistė? Juk dā anuos tuo vondėns neėšgierė, – atsakė ta.

***
Pietris, daug metu kontrē žemė arė, rugius, mėižius augėna, pininga prasėmanė. Atejė laiks anam ėr puo pasauli pasėžvalgītė. Sosėtarė so sosiedo važioutė i ekskursėjė. Keliuonē pasėrinka autuobosa. Ilėpa, isėkūrė. Ka jau apsėprata, pamatė, ka če īr ėr ontros aukšts. Pietris isėdrousėna ėr ožlėpa pasėžvalgītė.

Ale naėlgā žvalgies. Tēp jau vėsumet ramos ėr ėšlaikīts žmuogos šiou karta pargrīža baisiausē parsėgondės ėr saka sava sosiedou: – Tik tamsta tėn nalėpk – lek ėr tas ontrāsis aukšts i prieki, ale ka tėn šuoperė nier…

***
– Mama, Ontuons mona ronkas paprašė, – parejosi ėš paprūdalė pasakė Jedzė. – No ėr kou? – Gava ons tou ronka – kėtuos išeitėis nabova. Trīpčiuojė, trīpčiuojė vėituo, paslīda, i prūda ikrėta… Praša doutė ronka. Apsėsprētė laika nabova – reikiejė gelbietė. Aš anam tou ronka ė ištėisiau.

***
Atvažiava i Kauna klinikas uoperoutėis žemaitis. Atvežė anou i uoperacėnė, soleida mėgduomūsius, ale ons kap gīvs, tēp gīvs. Jau nuor anam ontra porcėjė vaistū soleistė, vuo žemaitis spakajėj: – Ale Tamstas navarkėt, vės tėik akiū nasomerksio – atvažioudams juk vėso kelio mėiguojau.

Bet uoperacėjė rēk darītė, ėr vaistus pakartuotėnā soleistė rēk. Žemaitė anėi najem, bet tas nuor, ka pradiets darbs būtom greitiau pabėngts ėr apsėmet, ka jau ožmėga.

Uoperacėjė prasėdiejė. – Če pūlinīs, če soaugėms, če atauga, če… – Pjausta anou daktarā er vėskou, kou rond nerēkalinga, met i šalėp stuovinti viedra. – Vuo če tėkrū tėkriausis viežīs, – iposiejos operacėjē saka daktars. – Tuo tā jau i viedra nameskėt. Pats nuoriesio apveizietė – viežė dā namatiau, – goliedams ont stalo naėšlaikė žemaitis.

***
Žemaitis ožejė i karčema ėr padaugėna. Išejės lauk naėšsėlaikė ėr ėšsėplietė ont vėiškelė. Važiou pru šali žmuogos. Priejė, kel, bet napakel. Pradiejė ons žemaiti purtītė, praša patrauktė kuojės. – Ka če ne mona kuojės. Mona bova apmautas, so batās, vuo šiuos – basas, – atsakė anam žemaitis, apsėvertė ont kėta šuona ėr tuoliau pradiejė parptė.

***
Zuosė eit išpažintėis. Konėgielis anou pa-žīst, žėna, ka muotrėška „šėlta”, tėik sava, tėik svetėmus vīrus mīl. Klausies, klausies muotrėškelės, vuo ka ana pabėngė, naėškėntė:

Vėsuokiausiu grieku Tamsta če mon pripasakuojė, ale aple linksmībės ėr svetėmus patėlus – ni žuodė. Reikiejė dar Tamstā pridietė, ka tonkē so svetėmās vīrās mėigti, – nedrousē ištarė dūšieliu ganītuos. –

Ta jau, klėbuonieli, ka ne. So svetėmās vīrās būdama aš nikumet naožmingo…

Daugiau žemaitiškų anekdotų rasite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA