Lietuvos keliuose atsiranda vis daugiau vairuotojų elgesį stebinčių bei kontroliuojančių prietaisų.
Šalies policijos pareigūnai pasitelkia moderniausią greičio matavimo bei numerių atpažinimo sistemą turinčius automobilius. Vilniuje ir Klaipėdoje jau veikia ir naujosios kameros, fiksuojančios, ar transporto priemonė apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Neilgai trukus, tokios kameros bus įrengtos ir Kaune.
Draudikų biuro direktoriaus pavaduotojas Tomas Rudzkis DELFI užtikrino, kad tokio tipo kameros antrame pagal dydį Lietuvos mieste turėtų atsirasti jau netrukus – antrame arba trečiame šių metų ketvirtyje. Kol kas planuojama, kad Kaune bus įrengta viena kamera, kurios vieta bus nuolat keičiama.
Prietaisas fiksuos kiekvieną pravažiuojančią transporto priemonę, automatiškai atpažins jos valstybinį numerį ir tikrins jos draustumą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jei automobilis neapdraustas, jo savininkas gaus pranešimą susimokėti baudą. Fiziniams asmenims numatytas baudos dydis nuo 50 iki 100 eurų.
T. Rudzkis teigia, kad naujasis prietaisas padės fiksuoti bei mažinti neapdraustų automobilių kiekį Kauno mieste ir sumažins jų padaromą žalą.
„Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nustato pareigą transporto priemones drausti jų valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol jos yra įregistruotos. Deja, daugiau kaip 100 tūkst. Lietuvoje įregistruotų transporto priemonių privalomuoju draudimu nėra draustos, o jų vairuotojai per metus padaro žalos už daugiau kaip 1,3 mln eurų. Automatinė draustumo kontrolė yra vienas efektyviausių būdų įstatymo nuostatų laikymosi patikrai“, – teigia T. Rudzkis.
Pašnekovas tikina, kad naujųjų prietaisų nauda – neabejotina. Vilniuje bei Klaipėdoje naudojamos kameros fiksuoja apie 100 pažeidėjų per dieną. Natūralu, kad vairuotojai suvokia – neapdraustų automobilių kontrolė stiprėja, todėl ne taip drąsiai be draudimo išrieda į gatvę.
Kaip atrodys Kaune įrengiamas prietaisas T. Rudzkis neatskleidžia.
„Šie prietaisai įrengiami Draudikų biuro iniciatyva. Biuras nėra komercinė organizacija, jis vykdo valstybės deleguotas funkcijas. Šiuo atveju prioritetas keliamas nedraustumo mažinimui – juk už visus nedraustų vairuotojų sukeltus eismo įvykius moka sąžiningai besidraudžiantys“ , – teigia T. Rudzkis.
Pasak specialisto, ateityje pagal Kelių eismo direkcijos valstybės lygiu vykdomą projektą, įrenginių, be kita ko tikrinančių transporto priemonių draustumą privalomuoju draudimu, turėtų ženkliai daugėti.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
