Artimiausiais dešimtmečiais iš visų Europos Sąjungos (ES) šalių Lietuva demografiškai nyks sparčiausiai. 2080 m. mūsų liks tik 1,65 mln. Pasak demografės, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorės Vlados Stankūnienės, tokių pesimistinių prognozių, kurias pateikė „Eurostat“, dar nebūta.
Visai neseniai ES Statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė ES šalių gyventojų prognozes iki 2080 m. Lietuvai prognozuojamas gyventojų skaičiaus kitimas ypač pesimistinis – tarp visų ES šalių Lietuva ateityje demografiškai nyks sparčiausiai.
Pagal šias prognozes Lietuvoje šio šimtmečio viduryje gyvens jau mažiau nei 2 mln., o 2080 m. – 1,65 mln. žmonių. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,85 mln. Pagal šias prognozes Lietuvos gyventojų skaičius mažės gerokai sparčiau nei Latvijoje. Su Estija net negalime lygintis. Estijos gyventojų skaičius mažai keisis ir išliks apie 1,1-1,2 mln.
„Lietuva pagal gyventojų skaičių vis labiau panašės į Latviją, Estiją. Tokių pesimistinių prognozių dar neturėjome. Pirma reakcija – prognozuojant įsivėlė klaidų“, – DELFI pasakojo VDU Demografinių tyrimų centro vadovė V. Stankūnienė, praėjusią savaitę su grupe autorių pristačiusi knygą „Lietuvos demografinė kaita: ką atskleidžia gyventojų surašymai“.
Ji nusprendė įvertinti, ar „Eurostat“ prognozė ir demografinių procesų kitimo hipotezės, kuriomis vadovautasi, teisingos.
Gera žinia dėl gimstamumo
V. Stankūnienė aiškina, kad gyventojų skaičių keičia gimstamumas, mirtingumas ir migracija.
Prognozuojant gimstamumo kitimą ateityje vadovautasi prielaida, kad Lietuvos gimstamumo lygio rodikliai nuosekliai didės ir artės prie Šiaurės Europos šalių lygio. Suminis gimstamumo rodiklis – vidutinis vaikų skaičius, kuriuos pagimdo moteris – artės prie 1,9. Tai, sako demografė, atitiktų mūsų lūkesčius. Šuolių gimstamumo lygio didėjime nenumatoma.
„Deja, šuoliai projektuojami svarbiuose Lietuvos strateginiuose dokumentuose. Gimstamumo lygio kitimas paprastai yra inertiškas. Ir tai galime matyti, jei vertinsime gimstamumo lygį pagal įvairių kartų susilaukiamų vaikų skaičių, kuris iki šiol Lietuvoje su kiekviena jaunesne karta mažėjo“, – aiškina VDU profesorė.
Jos teigimu, statistiniai periodiniai gimstamumo rodikliai gali ir svyruoti, bet pirmiausia dėl taip vadinamų vaikų susilaukimo kalendoriaus pasikeitimų. Tai dabar ir vyksta Lietuvoje ir tai gerokai iškreipia realios situacijos supratimą.
„Čia norėtųsi akcentuoti, ką rodo mūsų tyrimai: vis dėlto pozityvūs gimstamumo pasikeitimai Lietuvoje jau vyksta. Didėja susilaukiamų vaikų skaičius tarp moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Jos jau nebėra tarp tų, kurios augina mažiausiai vaikų. Šiuo metu mažiausiai vaikų susilaukia moterys, turinčios vidurinį išsilavinimą. Pozityvūs gimstamumo pokyčiai jaučiami ir Vilniuje. Tad galima tikėtis, kad prognozuojamas nuoseklus gimstamumo didėjimas yra realus“, – sakė pašnekovė.
Optimizmo įneša ir mirtingumo prognozės
Mirtingumo mažėjimo hipotezės, naudotos „Eurostat“ prognozėse, yra dar labiau optimistinės. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, per praėjusius penkiasdešimt metų Lietuvoje mažai kitusi, o vyrų svyruodama, neretai ir trumpėdama, prognozuojamu periodu šauna į viršų.
„Prognozuojamo periodo pabaigoje vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasieks 85 , moterų – 90 metų (šiuo metu vyrų – 69, moterų 79,6). Labai norėtųsi, kad šis optimizmas taptų realybe. Juolab, kai Lietuva tarp ES šalių iki šiol išsiskiria didžiausiais vyrų mirtingumo rodikliais ir atitinkamai trumpiausia vidutine tikėtina gyvenimo trukme“, – kalbėjo VDU profesorė.
Taigi, apibendrina V. Stankūnienė, paskelbtose prognozėse gimstamumo ir mirtingumo kitimo prielaidos yra optimistinės ir mažinančios Lietuvos demografinio nykimo tempus.
Nors ir mažės, emigracija taps pragaištimi
„Eurostat“ prognozuoja ir Lietuvos gyventojų emigracijos mažėjimą. Tačiau, mokslininkės aiškinimu, pabėgti nuo ilgai trukusios labai intensyvios emigracijos apimčių Lietuvai labai sudėtinga. Oficialūs statistiniai duomenys rodo, kad 2005-2016 metais Lietuvos gyventojų skaičius dėl migracijos kasmet vidutiniškai mažėjo 30 tūkst. Prognozėse naudojama prielaida, kad Lietuvos neigiamas migracijos neto (gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl migracijos) palaipsniui mažės, 2026-2027 m. pasiekdamas 20 tūkst. ir nulines apimtis – artėjant prie amžiaus vidurio.
„Nežiūrint prognozuojamo emigracijos mažėjimo, iki 2030 m. dar išliekantis didesnis nei 20 tūkstančių kasmetinis Lietuvos gyventojų skaičiaus dėl migracijos mažėjimas Lietuvai yra pragaištingas. Dėl žemo gimstamumo ir intensyvios jaunimo emigracijos jau dabar labai neskaitlingos vaikų ir jaunimo kartos. Lietuvos gyventojų amžiaus struktūroje užprogramuotas tolimesnis gyventojų skaičiaus mažėjimas.
Gausias priešpensinio amžiaus kartas keis ženkliai mažesnės šiuo metu vidutinio ir jaunesnio darbingo amžiaus bei dar labiau neskaitlingos priaugančios vaikų kartos. Išliekanti, nors ir mažėjanti, emigracija dar labiau spartins gyventojų senėjimą. Toliau išvykstant jaunimui ir dabartiniu metu esant jau labai nepalankiai amžiaus struktūrai, toliau sparčiai didės pagyvenusių ir senų žmonių dalis“, – prognozuoja demografė.
Jei projektuojamos demografinių procesų kitimo prielaidos taptų realybe, šio amžiaus viduryje (2050 m.) 60 metų ir vyresni sudarytų arti 40 proc., 65 metų ir vyresni – beveik trečdalį (32 proc.), o 80 metų ir vyresni – daugiau nei dešimtadalį (13 proc.).
V. Stankūnienės teigimu, spartų ir sparčiausią tarp ES šalių Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimą ir gyventojų senėjimą pristabdyti gali tik greitai ir pastebimai gerinama migracijos situacija.
„Absoliuti klasika, kad pagrindiniai emigracijos veiksniai – ekonominiai. Skirtumas tarp šalių darbo užmokesčio pajamų gerovės yra pagrindinis migracijos srautus formuojantis veiksnys“, – aiškino V. Stankūnienė.
Siūlo skatinti emigruoti į miestus
„Jei žiūrėsime demografiškai, laukia jei ne tragedija, tai itin sunkūs laikai, nes kai žinome, kiek gimusių tam tikrais metais ir kiek vėlesniais, prasilenkimas milžiniškas, ir tai bus labai didelė problema. Turbūt vienintelė vieta, kur galima susitelkti ir susikoncentruoti – emigracijos rodikliai ir jų situacijos gerinimas bei į Lietuvą grįžtančių lietuvių pritraukimas“, – sako turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ investicijų valdymo departamento direktorius Vaidotas Rūkas.
Jo aiškinimu, emigrantų sugrąžinimas yra sudėtingas, tačiau jei ekonominė situacija gerės, paskatos emigruoti iš Lietuvos gerokai menks. „Pasaulio istorijoje tai nėra kažkas netikėto, kaip gerasis pavyzdys įvardijamas Airija, taigi jei Lietuvos ekonomika gerėtų, daugėtų gerai apmokamų, konkurencingų darbo vietų, mažų mažiausia emigracija sloptų, o galbūt kažkas ir grįžtų“, – sako pašnekovas.
Pasak V. Rūko, Lietuvoje kalbama apie regionų nykimą, išgyvena tik didieji miestai. „Gal tai nėra blogai, gal padėkime tiems 3-5 didiesiems miestams ir jei ten žmonės jau dabar pakankamai neblogai gyvena, patenkinti savo gyvenimu, padėkime žmonėms iš regionų emigruoti ne į užsienį, o į didžiuosius miestus. Taip irgi pagerinsime situaciją“, – dėstė V. Rūkas.
O gal išeitis – darbo jėgos atsivežimas iš svetur? V. Rūko teigimu, toks poreikis bus, bet klausimas, ar Lietuva tą leis. Tai politinis klausimas, kuriam reikia ir visuomenės palaikymo. „Iš tiesų senstant visuomenei, mažėjant darbingo amžiaus gyventojų, nematyčiau galimybių nesvarstyti apie imigrantų pritraukimą, toks poreikis būtų“, – mano V. Rūkas.
Tačiau jis atkreipia dėmesį ir į geras naujienas: šiuo metu dirbančiųjų skaičius siekia 1,21 mln.
„Per metus dirbančiųjų skaičius išaugo apie 15 tūkst. Tai siekia Druskininkų miesto dydį“, – palygino bendrovės atstovas. Skaičiuojant dirbančiųjų skaičiaus pokytį per paskutinius trejus metus, jis išaugo apie 70 tūkst. – tai daugiau žmonių nei gyvena Alytuje.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
