Valstiečių ir žaliųjų sąjunga didžiule persvara laimėjo Seimo rinkimus. Pergalės ar gero pasirodymo rinkimuose buvo tikėtasi, nors ir ne tokiu mastu.
Po rinkimų valstiečiai žalieji, kitaip nei kitos partijos, liko skolingi 874 tūkst. eurų.
Rinkimų metu valstiečiams talkino „VIP viešosios informacijos partneriai“ ir viešųjų ryšių specialistas Darius Gudelis, kurie ir sudėliojo partijos pergalės strategiją. Dabar ši strategija išlindo į viešumą.
Aiškėja, kad prieš rinkimus išsikelti tikslai buvo viršyti su kaupu. Seime tikėtasi laimėti 20 vietų, Saulių Skvernelį norėta matyti ministru pirmininku, Vilniuje siekta iškovoti bent 10 proc. balsų ir gauti 3 vietas vienmandatėse apygardose Kaune.
Kaunas, beje, išskirtas neatsitiktinai. Remiantis strateginiu planu, istoriškai Kaunas nulemia rinkimų rezultatus. Būtent dėl šios priežasties Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis buvo iškeltas Šilainių vienmadatėje apygardoje Kaune.
Buvo nuspręsta, kad kampanija bus orientuota į rinką, tai yra pasiūlys tokius lyderius, viešosios politikos tikslus ir vertybes, kurie svarbiausi rinkėjams. Kitaip tariant, į rinką orientuota kampanija yra ne ta, kuri pateikia viziją Lietuvai, bet ta, kuri ištiria, ko rinkėjai nori, prisitaiko prie jų ir kalba tai, ką šie nori girdėti. Vienas valstiečių atstovas tai pavadino paprasčiausiu populizmu, kuris taip pat nulėmė Donaldo Trumpo, „Brexit” šalininkų pergalę.
Tarkime, valstiečių antialkoholinė kampanija nebuvo laužta iš piršto. Iš pradžių partija užsakė tyrimus, iš kurių paaiškėjo, kad 58 proc. apklaustų rinkėjų pritartų akcizo didinimui alkoholiui, net jei dėl to didėtų jo kaina. 70,6 proc. respondentų pritarė kovai su alkoholizmu, net jei tai reikštų priverstinį gydymą.
Lygiai taip pat buvo identifikuota, kad komandai reikia populiaraus lyderio, mat R. Karbauskis pasiekia regionų, bet ne miestų gyventojus. Tokiu būdu buvo pakviestas prie partijos komandos prisijungti populiarus tuometinis vidaus reikalų ministras S. Skvernelis, kuris dirbo socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vyriausybėje.
Buvo padaryti tyrimai, kurie parodė, kad visuomenė nori nepartinių lyderių, todėl būtent nepartiniai kandidatai, pavadinti profesionalais, tapo valstiečių koziriu rinkimuose.
Valstiečiams taip pat patarta atsikratyti euroskepticizmo, mat visuomenėje toks požiūris nepopuliarus, ir kalbėti apie visiems Lietuvos žmonėms rūpimas problemas – orumą, emigraciją, socialinę atskirtį.
Buvo paskirstyta, kad S. Skvernelis labiau apeliuos į didesnių miestų rinkėjus, o R. Karbauskis – į mažesnių miestelių ir kaimo visuomenės atstovus.
S. Skvernelio iškėlimu Vilniuje tikėtasi surinkti mažiausiai 10 proc. balsų sostinėje.
Rezultatai pranoko bet kokius lūkesčius. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, viską sudėjus bendrai, laimėjo 59 mandatus. 19 mandatų laimėta vienmandatėje apygardoje, 35 – vienmandatėse po partijos vėliava. Dar 5 vienmandatininkai laimėjo mandatus savarankiškai, bet prisijungė prie Valstiečių ir žaliųjų sąjungos: Naglis Puteikis, Povilas Urbšys, Bronislovas Matelis, Darius Kaminskas, Raimundas Martinėlis.
Tiesa, dabar frakcija neteko B. Matelio, kuris pasitraukė į Mišrią grupę, ir Gretos Kildišienės, kuris atsisakė mandato. Šiuo metu frakcijoje yra 56 nariai ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris frakcijai formaliai nepriklauso.
Vilniuje valstiečiai sugebėjo surinkti 11,77 proc. balsų.
S. Skvernelis tapo premjeru, V. Pranckietis – Seimo pirmininku, suformuota koalicija su per rinkimus nukraujavusiais socialdemokratais.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigia, kad mokslinių tyrimų, rodančių, jog Kaunas nulemia visos Lietuvos rinkimų rezultatus, nėra, nors retrospektyviai žvelgiant ši prielaida šiuose rinkimuose tarsi pasiteisino.
„Mokslinių tyrimų, kurie parodytų, kad Kaunas nulemia rinkimų rezultatą, nemačiau, bet turint galvoje, jog ten rinkėjų yra nemažai, tai gana svarbus miestas”, – sako M. Jastramskis.
Pasak politologo, laimėtos vienmandatės apygardos Kaune 2016 m. padidino valstiečių atstumą nuo konservatorių.
2008 m. Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Kaune konservatoriai iškovojo 7 vienmandates iš 8-ių, daugiamandatėje apygardoje rinko daugiausia kauniečių balsų. Taigi tais metais taisyklė pasiteisino.
2012 m. Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje laimėjo Darbo partijoje, o pagal mandatų skaičių – socialdemokratai. Tačiau nė vieni jų Kauno nelaimėjo. Kaune tais metais vėl triumfavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai: šiame mieste laimėtos 8 vienmandatės, konservatoriai rinko daugiau kauniečių balsų nei kitos partijos ir daugiamandatėje apygardoje, nors kiek mažiau nei 2008 m.
Patys valstiečiai žalieji, kurie dirbo 2016 m. rinkimų kampanijoje, sako, esą Visvaldo Matijošaičio pergalė 2015 m. savivaldos rinkimuose puikiausiai pademonstravo, kad Kaunas linkęs keisti prioritetus ir nusisukti nuo konservatorių.
2016 m. valstiečiai Kaune iškovojo 6 vienmandates apygardas (atkovoti nepavyko tik vienos, kur kandidatavo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis). Tiesa, reikia turėti mintyse, kad buvo perbraižytos vienmandačių apygardų ribos ir apygardų liko ne 8, o 7.
Vienas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos politinės kampanijos atstovų DELFI pasakoja, kad Kaunas buvo laikomas valstiečiams pasiekiamu dideliu miestu, skirtingai nei Vilnius, kur paprastai šiai partijai trukdo pavadinime esantis žodis „valstiečiai”. Kauno rinkėjai, polittechnologų manymu, ne tokie antivalstietiški.
„R. Karbauskis su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga asocijuojasi labiau nei S. Skvernelis. Jis pirmininkas, ūkininkas ir taip toliau. Todėl Kaune kelti R. Karbauskį natūraliai naudingiau, nes ten daugiau gryno valstietiško elektorato. O S. Skvernelį kelti Vilniuje naudingiau, nes valstiečiai sostinėje paprastai prastai pasirodo, todėl vilniečiams labiau tinka liberalesnis lyderis, valstybininkas, vadybininkas”, – pasakojo kampanijos atstovas.
Pats viešųjų ryšių ekspertas D. Gudelis teigia, kad Kaunas buvo miestas, labiausiai nusivylęs tradicinėmis partijomis, tai aiškiai rodė 2015 m. savivaldos rinkimai. Dėl šios priežasties, šis miestas buvo paruoštas kąsnis politinei jėgai, kuri žadėjo atvesti į valdžią nepartinius profesionalus.
„Kaunas pasirinktas prioritetu dėl to, kad čia didžiausias nusivylimas tradicinėmis partijomis: tiek socialdemokratais, tiek konservatoriais. Todėl savivaldos rinkimus ten laimėjo nepriklausomas komitetas”, – reziumuoja D. Gudelis.
