Penktadienį mieste pradėjo veikti pirma išmanioji perėja, jos uždavinys – užtikrinti saugų žmonių judėjimą per perėjas. Moderni perėja įrengta Kovo 11-osios gatvėje, prie įvažiavimo į „Girstučio” baseiną.
[galerija kiek=””]
Išmaniosios perėjos nuo įprastų skiriasi tuo, kad įspėja vairuotojus apie į gatvę įžengusius žmones: perėjos daviklių pagalba pastebi į perėją įžengusį asmenį ir pradeda signalizuoti vairuotojui tiek kelio ženkluose, tiek važiuojamojoje kelio dalyje įmontuotais signalais. Jei perėja nenaudojama pėsčiųjų – signalai nemirksi.
Pėstiesiems ant šaligatvio įrengti paspaudimo signalai su užrašu „Spauskite”, kuriuos prilietus, liepiama kiek palaukti, o vairuotojams netrukus įsijungia signalai, įspėjantys, kad privalu sustoti ir duoti kelią einantiems žmonėms.
Kaip penktadienio vakarą užfiksavo portalo „Kas vyksta Kaune” žurnalistai, vairuotojai naująją perėją priėmė gan sėkmingai, greitai suvokė jos veikimo principus.
Minėta vieta itin judri, dauguma žmonių skuba į baseiną, „Girstučio” renginių rūmus ar prekybos centrą, netoli ir darželis, mokykla, tad perėja itin aktyviai naudojama pėsčiųjų, ypač vaikų, todėl vairuotojai raginami paisyti naujos išmaniosios perėjos signalų.
Iš viso mieste planuojama įrengti dešimt išmaniųjų interaktyviųjų perėjų. Jos bus įrengtos vienoje avaringiausių Kaune gatvių – Kovo 11–osios. Išmaniosiomis technologijomis pažymėtos bus visos joje esančios nereguliuojamos perėjos.
„Kaunas yra pasidaręs juodųjų dėmių žemėlapį ir ištyręs vietas, kur dažniausiai įvyksta eismo įvykiai. Juodoji dėmė yra vieta, kur per ketverius pastaruosius metus eismo įvykiuose sužeista ne mažiau negu keturi eismo dalyviai. Ir viena iš avaringiausių gatvių ir yra Kovo 11–osios gatvė, kurioje mes turime dešimt juodųjų dėmių, didžioji dalis jų yra pėsčiųjų perėjos“, – anksčiau yra sakęs Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Planuojama, kad visos perėjos bus įrengtos iki 2017-ųjų pabaigos ir atsieis 160 tūkst. eurų, didžioji projekto dalis bus finansuota Norvegijos fondo lėšomis. Beje, nors Norvegijoje yra panašus automobilių skaičius kaip ir Lietuvoje, tačiau žuvusiųjų tūkstančiui gyventojų tenka 3 kartus mažiau.
